Pavasarį ir rudenį stebimas vėjaraupių susirgimų pakilimas. Ne išimtis ir šie metai: Šiaulių miesto visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė, laikinai vykdanti skyriaus vedėjos funkcijas Rita Švambarienė sako, jog per pirmuosius tris šių metų mėnesius Šiauliuose vėjaraupiais susirgo 169 vaikai, iš kurių kol kas nė vienas nebuvo hospitalizuotas.

Tačiau vis dažniau girdimi tėvų skundai, jog vaikas dar nesirgo vėjaraupiais, tad reikia galvoti, kaip jį greičiau apkrėsti, nes jei persirgs dabar, bus ramu visam laikui. Taip yra todėl, kad vėjaraupiais dažniausiai serga ikimokyklinio amžiaus vaikai, o tie, kurie su šia liga susiduria suaugę, gali sulaukti ir rimtų ligos komplikacijų. Bet visuomenės sveikatos specialistai perspėja, jog vėjaraupiai nėra tokia nekalta liga ir jos nesisaugoti nerekomenduojama, nes kaip ir į bet kurią kitą ligą, organizmas reaguoja skirtingai, todėl nėra aišku, kaip susirgęs vėjaraupiais vaikas jausis.

Sergančiųjų šiek tiek daugiau nei pernai
„Šių metų duomenimis, sergančiųjų vėjaraupiais šiek tiek daugiau nei praėjusiais metais. Tačiau didelis sergamumas stebėtas 2014 metais, kai per metus vėjaraupiais sirgo beveik 900 vaikų. 2015 metais vėjaraupiais sirgo 565 vaikai. Šių metų sausio mėnesį sirgo 87 vaikai, kai tuo tarpu praėjusiais metais tuo pačiu metu – 32 vaikai, vasarį – 41 vaikas (2015 m. – 57), kovą – irgi 41 vaikas (2015 m. – 42). Tačiau neaišku, kaip bus toliau. Gali būti, jog sergančiųjų daugės“, – sako R. Švambarienė.

Pasak Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės, sergamumo vėjaraupiais pakilimas jaučiamas jau nuo 2011 metų, o sergančiųjų vėjaraupiais skaičiaus padidėjimai dažniausiai stebimi kas 2–3 metus.  

„Priežastį, kodėl taip yra, sunku įvardyti. Tikriausiai vienintelė priežastis – ligos sukėlėjų egzistavimas, nes jie niekur nedingsta. Pastaruosius 3–4 metus stebime ir kitų virusinių infekcijų aktyvumą kiek didesnį negu bakterinį. Į šių susirgimų kategoriją įeina ir roto bei noro virusai, enterovirusai, kurie šiuo metu ir kankina mažus vaikus“, – teigia R. Švambarienė.

Geriau nesirgti
Vėjaraupiai nėra privaloma vakcina valdomas susirgimas, tad nuo šios ligos paskiepijami tik vienetai vaikų.

„Tėvai galvoja, kad naudinga vaikus specialiai vesti pas sergančiuosius, kad persirgtų vėjaraupiais. Tačiau moksliškai nėra atlikta tyrimų, kuriais remiantis būtų galima sakyti, jog tai tinkamas sprendimas vaiko sveikatos atžvilgiu. Nors literatūroje pateikiama informacija, kad vėliau susirgus vėjaraupiais organizmas paprastai neišsivalo nuo ligos ir persirgus lieka vadinamasis nesterilus organizmas. O tai reiškia, kad virusas apsigyvena nervuose ir ypač juosmeniniuose, dėl to gali atsirasti juostinė pūslelinė. Stebime, jog visų vaikų sveikatos būklė yra kiek prastesnė, nei buvo anksčiau“, – aiškina sveikatos specialistė.

Vėjaraupiai – laki ir greitai plintanti infekcija, kurios jokiomis ribojančiomis priemonėmis neįmanoma suvaldyti. Todėl, pasak specialistų, darželiuose, kai yra daugiau nei du susirgimo atvejai, stipriai ribojančių priemonių imtis netikslinga, nes užsikrėtimas jau yra įvykęs.

„Tačiau yra atvejų, kai fiksuojamas susirgimas, o tuo laiku vaikas nelankė ugdymo įstaigos, tad galima susirgimo išvengti. Vėjaraupių inkubacija gana ilga – tęsiasi kelias savaites, tad kiek bus užsikrėtusių – klausimas. Paprastai vėjaraupių susirgimų padaugėja pavasarį ir rudenį, nors kartais pasitaiko ir vasarą. Tik labai retais atvejais sergantieji yra hospitalizuojami, nes dažniausiai taikomas įprastinis gydymas namuose“, – sako R. Švambarienė.

Suaugusiems – komplikacijų rizika
Vėjaraupiai pasireiškia karščiavimu, pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu. Dažniausiai šia liga serga ikimokyklinio amžiaus vaikai ir perserga lengva šios ligos forma.

Pasak Šiaulių visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistės vaikų ir jaunimo klausimais Dianos Šiurkienės, suaugę žmonės vėjaraupius ištveria kur kas sunkiau, nes komplikacijų išsivystymo rizika jiems yra daug kartų didesnė nei vaikams.

„Vėjaraupių infekcija itin pavojinga kūdikiams ir nėščioms moterims bei tiems, kurių imunitetas yra nusilpęs. Užsikrečiama nuo sergančiojo vėjaraupiais, kai sergantysis kosti, čiaudo ar net kalba. Galima užsikrėsti ir tiesiogiai per odą, liečiant bėrimus. Jei serga nėščioji – per placentą. Virusas yra itin lakus, gali pasklisti po visą pastatą, tačiau jautrus ultravioletiniams spinduliams, lauke greitai žūva, todėl užsikrečiama tik uždarose patalpose“, – sako D. Šiurkienė.

Pasak sveikatos specialistų, pirmieji ligos simptomai pasireiškia praėjus vos 2–3 savaitėms po užsikrėtimo. Iš pradžių pasireiškia nespecifiniai požymiai – karščiavimas, silpnumas, bloga savijauta. Vėliau pradeda berti dėmelėmis, kurios virsta pūslelėmis, pripildytomis skaidraus skysčio.

„Dažniausiai vėjaraupiais sergama nesunkai, bet retais atvejais liga gali būti net mirtina. Itin sunkiai vėjaraupiais serga asmenys su sutrikusia imunine sistema bei suaugusieji. Komplikacijų išsivystymo rizika suaugusiems, sergantiems vėjaraupiais, yra daug kartų didesnė nei vaikams. Susirgus nėštumo metu galimi pakenkimai kūdikiui, persileidimai“, – sako D.  Šiurkienė.

Efektyviausia apsauga – skiepai
Pasak sveikatos specialistų, efektyviausia apsauga nuo vėjaraupių yra skiepai, todėl rekomenduojama paskiepyti visus anksčiau nesirgusius vaikus, vyresnius nei 12 mėnesių amžiaus, ypač lankančius darželius bei mokyklas ar sergančius lėtinėmis ligomis, imunodeficitais. Lietuvoje visuotinis vaikų skiepijimas nuo vėjaraupių netaikomas. Tačiau savo lėšomis gali būti paskiepyti tiek vaikai, tiek suaugusieji.

„Pasiskiepyti vertėtų suaugusiems, ypač tiems, kurie slaugo ligonius ir nėra sirgę vėjaraupiais, bei kitiems asmenis, turintiems didelę kontakto su šia infekcija riziką: tai lopšelių-darželių personalas, moterys, planuojančios nėštumą, tėvai, ruošiantys leisti vaiką į darželį, medicinos darbuotojai, taip pat asmenys, kurių imuninė sistema nusilpusi. Tačiau negalima skiepyti nėščiųjų. Nereikėtų skiepyti ir asmenų, kuriems neseniai buvo perpiltas kraujas ar buvo skiriami imunoglobulinai“, – aiškina D. Šiurkienė.

Per pirmus tris mėnesius Šiauliuose vėjaraupiais susirgo 169 vaikai, iš kurių kol kas nė vienas nebuvo hospitalizuotas.
Linos ABROMAVIČIENĖS nuotr.