Kasmet balandžio 11 dieną yra minima Pasaulinė sergančiųjų Parkinsono liga diena. Šia liga pasaulyje serga apie 1,4 procento žmonių, o kiekvienais metais diagnozuojama apie 60 tūkstančių naujų atvejų. Lietuvoje sergančiųjų šia liga yra per 10 tūkstančių, vien Šiauliuose gydomi keli šimtai žmonių. Nustatyta, jog per ateinančius 50 metų sergamumas Parkinsono liga padidės tris kartus atsižvelgiant į tai, kad didėja vidutinis populiacijos amžius. Nors šia liga dažniausiai serga sulaukę 50–55 metų, tačiau vis dažniau pasitaiko, kad liga užklumpa vos tik sulaukus 40 metų. Respublikinės Šiaulių ligoninės Konsultacijų poliklinikos vedėjas gydytojas neurologas Antanas Lukošaitis sako, jog Parkinsono liga – tai viena dažniausių neurodegeneracinių ligų, kuria serga vyresnio amžiaus žmonės. Nuo seno yra likusi nuostata, jog šia liga sergantys gėdijasi savo drebančio kūno. Tačiau, pasak gydytojo, tai nėra psichinė liga ir tinkamai gydant galima gyventi įprastą gyvenimą. Gydytojas A. Lukošaitis džiaugiasi Šiaulių Parkinsono draugijos veikla. Anot jo, kai ta pačia liga sergantys dalijasi savo patirtimi ir išgyvenimais, tai ir gydytojams daug lengviau šiuos pacientus gydyti.
Liga siunčia signalus
Kovai su šia liga yra svarbiausia laiku atkreipti dėmesį į siunčiamus signalus. Dažniausi Parkinsono ligos simptomai – kalbos ir pusiausvyros sutrikimai, judesių sulėtėjimas, eisenos pasikeitimai, galūnių bei kūno sukaustymas, galvos ir galūnių drebėjimas, orientacijos pablogėjimas, rijimo sutrikimas, sulėtėjęs mąstymas. Dažniausiai iš pradžių pradeda drebėti viena ranka, rečiau koja, vėliau – kitos galūnės. Gali drebėti apatinis žandikaulis, galva, kartais ir visas kūnas. Drebėjimas matomas esant ramybės būsenai ar būnant tam tikroje pozoje. Jis sustiprėja susijaudinus, sumažėja judant ir išnyksta miegant.
„Šia liga žmonės suserga net nuo 40 metų. Pastebime, jog sergančiųjų tikrai daug. Vien mano pacientų, kurie serga čia liga, yra apie 400, tad tik galima įsivaizduoti, kiek jų serga visame mieste ir rajone. Bendroje žmonių populiacijoje šia liga serga apie 1 procentą visų žmonių. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, jog į medikus kreipiasi žmonės jau vėlesnės ligos stadijos, nes tik susirgę Parkinsono liga jie ignoruoja ligos siunčiamus signalus. Kai atsiranda ryškus ir matomas rankų bei galvos drebėjimas, tada jau ieškoma medikų pagalbos“, – sako A. Lukošaitis.
Vien iš pavienių simptomų – tokių, kaip drebulys – tikslios diagnozės niekas nenustato, nes, pasak A. Lukošaičio, tokie patys simptomai būdingi ir kitoms ligoms.
„Drebėjimas gali būti kai kuriais atvejais tiesiog savaiminis ir žmogus gali niekuo nesirgti. Kai laiku diagnozuojama liga, pritaikius gydymą, galima padėti visiems Parkinsono liga sergantiems žmonėms. Be to, jei medicininė pagalba suteikiama tikrai laiku, tas žmogus ilgą laiką gali išlikti darbingas ir aktyvus visuomenės narys. Turime reikiamų vaistų, tad galime normaliai gydyti sergančius žmones. Nežinau, ar visur Europos Sąjungoje taip yra, tačiau Lietuvoje kompensuojami vaistai tik 80 procentų šiai ligai gydyti. Tačiau visiems žinoma, jog šia liga susirgus visą gyvenimą reikia vaistus gerti. Tad, mano nuomone, kompensacija turėtų būti šimtaprocentinė“, – aiškina gydytojas.
Ligos priežastis – nėra aiški
Kai Parkinsono liga sergančiajam nepadeda medikamentinis gydymas, tada taikomas operacinis gydymas. Tačiau ši procedūra Šiauliuose kol kas netaikoma.
„Nors Parkinsono liga nėra pagydoma, tačiau pasaulyje atliekami tyrimai, siekiant išrasti gydymą, kuris padėtų visiškai susidoroti su šia liga. Yra pastebėta, kad Parkinsono liga susergama dėl genetinių sutrikimų, paveldėjimo, o dalis susirgimų visai neaiškūs. Manoma, jog ligai atsirasti gali turėti įtakos net persirgtos ligos, apsinuodijimai. Jei liga progresuoja stipriai, kai kuriems pacientams reikalingi ir asistentai, kurie lydi sergančiuosius pas gydytojus. Šiuo metu specialistų trūksta, todėl kartais ir šeimos gydytojai prižiūri Parkinsono liga sergančius žmones, tačiau, mano nuomone, tokius pacientus turėtų gydyti tik specialistai neurologai“, – sako A. Lukošaitis.
Gydytojas pastebi, jog gydoma Parkinsono liga ne taip greitai progresuoja. Darbo praktikos rezultatai džiugina, nes gydytojas turi ir tokių pacientų, kurie gydomi jau 25-erius metus ir gana gerai jaučiasi. Tačiau šia liga sergantiems neretai reikia ir artimųjų palaikymo. Todėl A. Lukošaitis džiaugiasi, kad Šiauliuose aktyviai veikia draugija.
„Džiaugiuosi Šiaulių Parkinsono draugijos darbu. Susirinkę bendraminčiai dalijasi savo patirtimi. Kada žmonės buriasi į grupes, aktyviai leidžia laiką, sportuoja, tai ir mums, medikams, žymiai lengviau tokius pacientus gydyti. Žaviuosi šia draugija, nes ji tikrai aktyviai reiškiasi. Nuo seno yra likusi nuostata, kad Parkinsono liga sergantys žmonės slepiasi, nes gėdijasi savo drebančio kūno. Tačiau tai nėra psichinė liga. Tai neurologinė liga, kurios gėdytis nereikėtų, nors ir šia liga sergantys privalo būti nuolat neurologų prižiūrimi, bet tai būtina tik dėl to, kad būtų galima išvengti ligos komplikacijų“, – pabrėžia gydytojas.
Bendraminčiai suteikia jėgų gyventi
Šiaulių Parkinsono draugija kasmet mini Parkinsono ligos dieną, nes tai data, kada dėmesys skiriamas ligai, su kuria susirgusieji turi taikytis ir gyventi visą savo gyvenimą. Kitąmet dešimties metų jubiliejų minėsiančiai draugijai priklauso 90 žmonių. Pasak draugijos pirmininkės Zitos Vaidilienės, susibūrusieji įvairaus amžiaus – nuo 40 iki 94 metų amžiaus. Yra keliolika draugijos narių, kuriems reikalinga asistentų pagalba. Ligai progresavus sergantiesiems darosi sudėtinga savarankiškai judėti.
„Kai žmogus sužino, jog serga Parkinsono liga, tokia žinią neretai palydi stresas, o kartais net žinia prilygsta vėžio ligos diagnozei. Viena aišku, jog sergantis tą pačią akimirką yra pririšamas prie vaistų ir gydytis turės visą savo likusį gyvenimą. Sergantieji šia liga niekada negali nutraukti vaistų vartojimo, nes tokiu atveju gali net numirti. Suprasdami kitų skausmą ir nusivylimą kviečiame bendraminčius, sergančius Parkinsono liga, prisijungti prie mūsų draugijos, kurioje jie galės atsipalaiduoti, rasti savo likimo brolius ir seseris ir nesidrovėti ligos. Žinome, jog yra ir tokių žmonių, kurie ligai progresavus visai nebenori eiti į viešumą, nes jų jau visas kūnas dreba. Kai kurie sako, jog tai pedagogų liga, tačiau nors keista, stebime, jog ši tendencija neretai pasitvirtina. Tačiau bet kuriuo atveju, stengiamės tokius žmones išjudinti, įtraukti į visuomenines veiklas, kad jie nesėdėtų užsidarę namuose“, – pasakoja Z. Vaidilienė.
Šiaulių Parkinsono draugija vykdo įvairią projektinę veiklą, organizuoja įvairius užsiėmimus draugijos nariams, tad susirinkusieji veltui laiko neleidžia. Visi gali pasirinkti sau patinkantį užsiėmimą: vykdomas etnokultūrinis ugdymas, kurio metu kuriami įvairūs rankdarbiai, mokoma odos dizaino subtilybių, o draugijos narių meniniai gebėjimai atsiskleidžia ansamblio „Auksinio rudens melodijos“ veikloje. Taip pat veikia sveikatinimo studija „Gyvenimo ratas“, kasdien vykdomi kasdieninės veiklos užsiėmimai, teikiama asmeninio asistento pagalba. Pasak Z. Vaidilienės, draugijos veikloje gali dalyvauti visi norintys, kuriems įdomi draugijos veikla.
Respublikinės Šiaulių ligoninės Konsultacijų poliklinikos vedėjas, gydytojas neurologas A. Lukošaitis pastebi, jog iš seno yra likusi nuostata, kad Parkinsono liga sergantys gėdijasi savo drebančio kūno. Tačiau tai, pasak gydytojo, nėra psichinė liga ir tinkamai gydant, galima gyventi įprastą gyvenimą.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
