Respublikinėje Šiaulių ligoninėje lankėsi Kompleksinių verslo saugumo ir antikorupcinių sprendimų bendrovės atstovai, kurie medikams skaitė paskaitą „Antikorupcijos pagrindai sveikatos apsaugos darbuotojams“. Paskaitos metu kalbėta apie korupciją kaip priežastį daugeliui socialinių reiškinių: žmonių negatyvumui, požiūriui į valstybę, migracijai didėti. Svečiuose lektorė Aida Martinkėnienė aiškino, jog žmonės korupciją suvokia skirtingai, tačiau dažnai šioje situacijoje kaltinami šalia esantys, o pats žmogus savo kaltės neįžvelgia. Kaip bebūtų, bendri Lietuvos rodikliai rodo, jog  korupcija šalyje mažėja, o tai reiškia, jog pirmieji žingsniai žengiami.

Korupcija prasideda nuo mūsų pačių
„Žmonės korupciją suvokia labai įvairiai. Ne paslaptis, kad medikus taip pat bando kaltinti korupcija patys ligoniai. Tačiau čia būtina pastebėti, kad nėra šalies, kur absoliučiai visiškai nėra korupcijos“, – kalbėjo lektorė A. Martinkėnienė. Pasak lektorės, Lietuvoje vyrauja klaidinga nuomonė, kad mūsų šalyje korupcija yra labai didelė. Pagal sudaromą pasaulinį korupcijos suvokimo indeksą, Lietuva žengia didžiulius žingsnius į priekį – korupcija mažėja.  Anot A. Martinkėnienės, atitinkamai žmogų formuoja jo aplinka. Pasak lektorės, jeigu administracija sieks sumažinti korupciją institucijoj, tai įvyks – ir ji sumažės. Įstaigos vadovo pozicija šiuo klausimu pati svarbiausia. Ne mažiau svarbios ir drausmininčios priemonės darbuotojams (etikos kodeksai, dovanų politika ir kt.).

Dėl ko korupcija klesti
Pasak A. Martinkėnienės, pagrindinės priežastys, dėl ko klesti korupcija yra: socialinės, ekonominės, administracinės. „Korupcijos pasekmės liūdnos. Pirmiausia – griūna pasitikėjimas valstybe. Kai valstybė praranda piliečių pasitikėjimą, vyksta valstybės griūtis. O kai valstybėje klesti korupcija, niekada neklestės jos ekonomika, niekada nebus užtikrinta žmonių socialinė gerovė, niekada nekils darbo užmokestis. Išmatuoti korupcijai mato nėra. Tam pasitelkiami sociologiniai tyrimai, kurie atliekami visame pasaulyje. Matuoti pagal pradėtus ikiteisminius tyrimus būtų neobjektyvu, nes tai niekada nebūtų tiesa. Nei vienas matavimas nerodo absoliučios tiesos, tačiau sociologinis tyrimas, kuriame apklausiamos įvairios grupės žmonių, patikimiausias. 2013 metais buvo atliktas Baltijos tyrimas. Jo duomenimis, korupcija Lietuvos sveikatos apsaugos sektoriuje egzistuoja. Tyrimais nustatyta, jog vienoje iš universitetinių ligoninių 26 procentai pacientų davė pinigų jį gydžiusiam gydytojui. Didelis neoficialių mokėjimų skaičius yra konsultacijų poliklinikose. Gydytojams specialistams 2013 m. neoficialiai mokėjo 33 proc. apklaustų respondentų (pacientų), nors 2012 m. „užsimokančių“ buvo 34 proc. Pastebėta, jog neoficialių mokėjimų skaičius universitetinėse ligoninėse žymiai didesnis, negu rajonų ar regionų ligoninėse. „Baltijos tyrimų“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, jog labiausiai lietuvius vargina eilės pas šeimos gydytojus, eilės atlikti medicininius tyrimus ir tai, kad tenka vaikščioti į skirtingas gydymo įstaigas“, – sako A.  Martinkėnienė.

Išsamesnis korupcijos tyrimas
Sudaromas Lietuvos korupcijos žemėlapis – tai yra labai išsamus, labai informatyvus tyrimas, kuris paskutinį kartą buvo atliktas 2014 metais. Pasak lektorės, šis tyrimas rodo, kad metai iš metų sveikatos apsaugos įstaigos yra labiausiai korumpuotos. Tai yra gyventojų nuomonė. Kaip korumpuoti tyrime įvardijami ir teismai, policija, Seimas. Tačiau su medicina gyventojai susiduria daugiausiai. „Akivaizdu, jog kyšiu žmonės dažniausiai bando išspręsti problemas (eilių paspartinimo, pažymų išdavimo, siuntimo į reabilitacijas ir pan.). Todėl medicina ir patenka į korumpuočiausių institucijų sąrašą. Korupcijos bruožai yra trys: pirmiausia, asmeninės naudos siekimas (tam naudojami pinigai, dovanos, protekcija, prestižas, karjera, atsakomosios paslaugos). Duodant kyšį visada yra nauda – asmeninė ar net kolektyvinė. Antras kyšio bruožas – slėpimas, veika visada daroma slaptai. Ir trečia – nuolatinis santykis, ilgai trunkanti veikla. Kur yra veiksmų monopolija, visada bus korupcija, kur žmogui ar įstaigai suteikta plati teisė spręsti, kaip gali elgtis, taip pat klesti korupcija. Jos neišvengiama ir tada, kai mažai atsakomybės ir nėra profesinės etikos. Kad korupcija atsirastų, neabejotinai būtinos dvi pusės – duodanti ir imanti“, – teigia lektorė.

Turimi rezultatai – liūdina
Korupcijos lygis daro tiesioginę įtaką investicijoms valstybiniame ir privačiame sektoriuose, bendrajam nacionaliniam produktui. Taip pat sudaro prielaidas šešėlinės ekonomikos plėtrai monopoliniams dariniams atsirasti. Kyšiai neigiamai veikia mokesčių įplaukas į valstybės biudžetą, blogina šalies įvaizdį. Akivaizdu, jog mažėja šalies ūkio efektyvumas, yra iškreipiama konkurencija, prastėja prekių ir paslaugų kokybė, iš jų ir viešojo sektoriaus paslaugų, mažėja pasitikėjimas valstybės institucijomis. Pasaulio Banko teigimu, korupcijos kaina sudaro daugiau kaip 5 proc. globalaus BVP (2,6 trilijono dolerių) ir kyšiams pasaulyje kasmet išleidžiama apie 1 trilijonas JAV dolerių. Korupcija apie 10 proc. padidina verslo išlaidas pasaulio mastu ir 25 proc. viešųjų pirkimų kainą besivystančiose šalyse. Europos Sąjungos valstybėse korupcijai per metus „išleidžiama“ apie 120 mlrd. EU (t.y. apie 1 proc. ES BVP). Be to, 4 iš 10-ties tyrime dalyvavusių verslininkų teigia, jog korupcija sukelia rimtų kliūčių verslo plėtrai Europoje. Apie 75 proc. ES piliečių mano, kad jų šalyse korupcija labai paplitusi. Daugiau nei 4 proc. ES šalių gyventojų teigė davę kyšį. Korupcijos kaina Lietuvoje sudaro apie 1,3–1,5 milijardo litų kasmet. Taigi korupcija valstybę diskredituoja tarp kitų Pasaulio valstybių. Korupcija daro tiesioginę įtaką užsienio investicijoms, nes į korumpuotą šalį investuoti pinigų niekas nenori. Korupcija blogina šalies įvaizdį, mažėja atlyginimai, prastėja paslaugų kokybė, mažėja pasitikėjimas valstybinėmis institucijomis. Kai nėra pasitikėjimo, žlunga valstybė.

Kaip korupciją mažinti
Sveikatos apsaugos sistemoje korupcijai mažinti tai pat yra efektyvių būdų. Gydymo įstaigose svarbiausia diegti etikos kodeksus, valdyti interesų konfliktų, vykdyti jų prevenciją. Svarbu ir suformuoti dovanų politiką, analizuoti korupcijos riziką. Patariama kurti institucinės kovos su korupcija programas, vykdyti atskaitomybę ir priimamų sprendimų skaidrumą. Išskiriami trys būdai: pirmiausia, nusikaltimo atskleidimas ir tyrimas – tai yra būtina. Antra – korupcijos prevencija ir antikorupcinis visuomenės švietimas.  Pranešėja A. Martinkėnienė pastebėjo, jog jau daug yra nuveikta prevencinėje veikloje vykdant antikorupcinį švietimą. Šis darbas pradėtas apie 2005 metus. Tada į Lietuvą atvažiavę pasaulio korupcijos prevencijos ekspertai pasakojo, kaip ir kodėl reikia vykdyti korupcijos prevenciją ir švietimą. „Palyginus su ansktesniuoju laikotarpiu, Lietuvoje korupcinis švietimas tapo efektyvia priemone, stabdant korupcijos plitimą“, – sako lektorė A. Martinkėnienė.

Respublikinės Šiaulių ligoninės medikai klausė paskaitą „Antikorupcijos pagrindai sveikatos apsaugos darbuotojams“
Zitos KATKIENĖS nuotr.