Šiuo metu opiausios demografijos ir švietimo problemos turi nemenkos įtakos Lietuvos ekonomikai. Kol šalies pulsą padeda palaikyti Europos Sąjungos (ES) investicinių fondų parama, tai neatrodo didelė problema. Tačiau, kas bus, kai po 2020 metų parama ženkliai sumažės?

Ragina darbuotojus vežtis iš užsienio
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis sako, kad savarankiškai auginti savo ekonomiką galime tik susidoroję su šiuo metu opiausiomis valstybės problemomis.

Vieša paslaptis, kad Lietuvos demografinė situacija prastėja. Jeigu prieš atgaunant nepriklausomybę Lietuvoje gimdavo apie 59 tūkst. vaikų, tai dabar per metus gimsta vos 31 tūkst. vaikų. Konfederacijos prezidento nuomone, tai rodo, kad mes traukiamės ir mūsų gyventojų mažės daug sparčiau nei manome.

LPK duomenimis, Lietuva sparčiai sensta. Jei 2006 metais vidutinis lietuvio amžius buvo 38 metai, tai šiandien – jau 43. 2030 metais Lietuva pasieks 49 arba 50 metų vidutinį amžių. R. Dargio nuomone, darbo jėgai tai didžiausi netekimai. Tai paveiks mūsų įmones, mūsų valstybės gyvavimą.

Anot jo, lengvų vaistų ir vieno recepto, kaip padidinti gyventojų skaičių, nėra. Ateinantys ketveri metai bus labai svarbūs Lietuvai, todėl dabartinei valdžiai reikalingas aiškus planas kaip užtikrinti tvarų šalies ekonomikos augimą.

Vienas iš būdų – pritraukti žmones iš kitų šalių. Norint iki 2025 metų išlaikyti balansą, reikėtų įsileisti apie 20 tūkst. žmonių kasmet.

Ateityje iššūkių tik daugės
Tuo tarpu SEB grupės vyriausiasis strategas Marius Daheim sako, kad Europoje neigiama rizika yra daugiausia susijusi su augančiu populistų populiarumu, plintančiomis antieuropietiškomis idėjomis. Todėl labai svarbu, kad Europos politikai atgautų savo rinkėjų pasitikėjimą, jei norima išvengti tolesnės dezintegracijos Europoje.

Jam antrino ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius. Anot jo, globalių ir vidaus įtampų kontekste, Europos Sąjungai gyvybiškai svarbu atgauti žmonių pasitikėjimą, sustiprinti savo pamatus ir atsparumą  ir koncentruotis į konkrečius darbus piliečiams. Lietuvai narystė šiame klube, euro ir Šengeno erdvės išlikimas tampa ne tik ekonominės gerovės, bet ir nacionalinio saugumo pagrindas.

M. Daheim teigė, kad iš Baltijos regiono tikimasi daugiau nei vidutinio augimo per ateinančius metus dėl palankių ekonominių pagrindų ir augimą skatinančios ekonominės politikos, o santykinai žemas valstybės skolos lygis suteikia Baltijos vyriausybėms laisvės didinti savo išlaidas, pavyzdžiui, švietimui ir sveikatai.

Anot jo, ženkliai sumažėjus nedarbui, išliekant darbo pasiūlos trūkumui ir sparčiai augant darbo užmokesčiui, ekonomikos augimas Baltijos šalyse gali susidurti su rizikomis. Kitas svarbus iššūkis – aukšto lygio pajamų nelygybė. Tačiau galima prognozuoti, kad 2018 metais Lietuvos realiojo BVP augimas turėtų paspartėti iki 3 proc. bei išlaikyti šį tempą per ateinančius 2–3 metus.