Buvęs šiaulietis dailininkas, skulptorius, grafikas Martynas Gaubas nuostabiomis savo skulptūromis puošia ne tik erdves, bet ir skina laurus darbuodamasis skulptorių komandoje. M. Gaubo, Dano Aleksos ir Jono Gelčio komandos sukurta skulptūra iš sniego gėrėjosi vieno didžiausių pasaulio sniego skulptūrų festivalio, kuris vyksta Kinijoje, lankytojai. O komisija lietuvių darbui skyrė garbingą antrąją vietą Kūrinio pavadinimu „Jausmai“ išmatavimai – 3x3x3 m.
„Kinijos sniegas + lietuviškos idėjos = sidabro medalis“, – socialiniame tinkle iškovota prizine vieta džiaugėsi menininkas.
Rungėsi su dešimt geriausių
Iš 50 skulptorių komandų, pateikusių paraiškas šiam sniego festivaliui, išrinkta dešimt geriausių, o festivalio metu išdygo tiek pat skulptūrų. Kiekvienoje komandoje darbavosi po tris skulptorius.
Lietuviams M. Gaubui, D. Aleksai ir J. Gelčiui teko varžytis su japonų, kinų, amerikiečių, ukrainiečių, italų, korėjiečių komandomis.
Antai atranką perėjo ir Singapūro komanda, kurios pateiktas skulptūros eskizas buvo geras ir įdomus, tik paaiškėjo, kad mažai turi patirties – jie pirmą kartą formavo skulptūrą iš sniego. „Singapūro komandai mes skolinome įrankius ir patarimais pagelbėjome“, – sako M. Gaubas.
Iš vienodų sniego luitų buvo įmanoma padaryti ir didesnes skulptūras. Išpjautas sniego gabalas gali praplėsti ar išaukšinti skulptūrą.
„Italai kūrė medžius, kuriuos pratęsė, tad jiems išėjo kompozicija maždaug iki 5 metrų. Tačiau jiems nepakako laiko ir jėgų, komanda nepateko į penketuką (buvo iš viso penkios prizinės vietos)“, – paaiškina M. Gaubas.
Jis džiaugiasi ne tik iškovotu sidabriniu medaliu, bet ir nuolat augančia patirtimi, pasigamintais patogiais įrankiais.
„Pirmąją dieną mums pradėjus dirbti, komisijos nariai perspėjo, kad dar turime dvi dienas. Likusias dvi dienas atsipalaidavę ir neskubėdami gludinome detales, kai tuo tarpu kiti trečios dienos rytą dar nebuvo sukūrę nieko aiškaus“, – sako skulptorius.
Skulptūra: tarp meilės ir sporto
Pasiteiravus apie skulptūros reikšmę, M. Gaubas paaiškina, kad interpretacijų gali būti įvairių.
„Iš vienos pusės ji lyg ir paprastai, lengvai perskaitoma. Bet labai įvairiai interpretuojama. Pati idėja buvo D. Aleksos. Kasmet mūsų komanda susitinka ir renka geriausius eskizus. Išsirenkame geriausią, peržiūrime, aptariame, kaip jį bus galima įgyvendinti. Reikšmę galima su sportu jungti, tuo pačiu nuo jo atsitraukti. Imtynininkai pernelyg arti vienas kito, tad jaučiama dviprasmybė“, – sako skulptorius.
Gali pasirodyti, kad sumo imtynininkai meiliai susiglaudę, kitą akimirką – kad kovoja, galbūt jie vienas kito atspindys, o gal ir perkeltine prasme – tos pačios lyties meilės simbolis. Po apgalvoto projekto menininkams kilo mintis suformuoti ir širdelę iš kovotojų kasyčių, tik ši matosi žvelgiant tam tikru kampu.
Pasak M. Gaubo, Kinijos festivalyje paprastai sniego kokybė būna aukščiausia, bet šiemet jį sugadino kumščio dydžio ledo gabalėliai. Formuojant detales iškrisdavo gabalas, kurio praktiškai nepridėsi, kadangi sniegas sausas ir trapus, temperatūra visuomet buvo minus penkiolika, vakarais – minus dvidešimt penki. Jei būtų buvusi pliusinė, kaip Italijoje, skulptoriai būtų galėję nesunkiai prilipdyti. O šį kartą festivalyje skulptūras buvo galima tik drožti tarsi iš medžio.
„Iš pradžių darbavomės kastuvėliais, vėliau nemažai darbo buvo kaltais. Bet ilgiausiai, praktiškai dvi dienas, sugaišta dirbant su vadinamosiomis tarkomis, kurios panašios į skirtas tarkuoti bulvėms. Norint, kad sniege pasitaikę ledai neiškirstų, o paviršius būtų lygus, teko viską šlifuoti. Bet kai mes esame cepelinų šalis...“ – šypsosi gero ūpo nestokojantis skulptorius.



