Lietuvoje kasmet nuskęsta tiek vaikų, kiek mokosi vienoje klasėje, tačiau Šiaulių valdininkams tai jokia tragedija.

Kiek vertos vaikų gyvybės?
Šiaulių plaukimo mokykla „Delfinas“ vykdo du mokymo plaukti projektus, kuriuose dalyvauja labai nedidelė dalis mokyklinio amžiaus vaikų. Kur kas daugiau jų galėtų mokytis plaukti, jeigu pasikeistų Šiaulių miesto savivaldybės valdininkų požiūris. Plaukimo federacijos programoje „Mokėk plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“ 2015–2016 m. Šiauliuose plaukti mokomi tik 176 antrokai iš trylikos Šiaulių rajono mokyklų. Net informavus Švietimo skyrių, šiame projekte neatsirado nė vienos miesto mokyklos, kai Šiauliuose yra per tūkstantį antrokų, iš viso apie keturis tūkstančius pradinukų.

Kitame Šiaulių miesto savivaldybės projekte „Mokyklinio amžiaus vaikų mokymas plaukti ir plaukimo įgūdžių lavinimas“ nuo 2015 m. pavasario dalyvauja tik V. Kudirkos, Jovaro progimnazijos ir „Saulės“ pradinė mokykla. Mokytis plaukti buvo mokomos vos devynios grupės įvairaus amžiaus moksleivių. Iš viso 81 vaikas. Vaikų mokėjimu plaukti labiau nei valdininkai suinteresuoti verslininkai. Jų iniciatyva mūsų miesto baseinuose plaukti mokėsi 59 Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos ugdytiniai.

„Po aštuoniolikos pamokų vaikų plaukimo įgūdžiai įvertinami, tačiau tiek pamokų nepakanka, kad vaikai mokėtų plaukti užtikrintai. Užsienio šalių specialistai rekomenduoja mažiausiai 40 plaukimo pamokų“, – teigia plaukimo mokyklos „Delfinas“ direktorius Valerijus Belovas.

Mokyklos vadovas stebisi, kiek mažai miesto lėšų skiriama vaikų mokymui plaukti. Keista, kai iš miesto biudžeto įvairioms programoms skiriami dideli pinigai, tačiau nerandama lėšų gyvybiškai svarbaus įgūdžio formavimui.
Nuostabą kelia tai, kad Šiaulių miesto savivaldybės Kūno kultūros ir sporto bei Švietimo skyriai nesiėmė jokių veiksmų, plaukimo mokyklai nebuvo duota jokių nurodymų sudaryti priemonių planą ir suteikti galimybę miesto mokiniams mokytis plaukti.

Sunkumų daugiau nei iniciatyvos
Šiaulių miesto savivaldybės Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Gintaras Jasiūnas sako, kad mokymo plaukti programos vykdymas 2016 m. priklausys nuo to, kokį finansavimą skirs Kūno kultūros ir sporto departamentas, Lietuvos plaukimo federacija, tačiau apie miesto biudžeto lėšas neužsimena.

„Sutinku, kad vaikai turi mokėti plaukti lygiai taip pat, kaip ir skaityti bei rašyti, o kūno kultūros pamokos gali vykti ne tik sporto salėse, bet ir baseinuose. Atsižvelgiant į esamas sąlygas, stengsimės įgyvendinti maksimumą. Galvojame apie antrokus“, – teigia G. Jasiūnas.

Tačiau, anot vedėjo, organizuojant šį procesą, iškyla ir papildomų sunkumų. Mokyti plaukti turi kvalifikuoti specialistai, ne visi kūno kultūros mokytojai geba tai daryti, neturi reikiamos kvalifikacijos. Be to, plaukimo pamokai reikia skirti dviejų laiką, nes laiko sugaištama kelionei, nusiprausimui, mokyklos vadovybei reikėtų sudėlioti tinkamą bendrojo ugdymo pamokų tvarkaraštį.

„Mūsų visuomenėje plaukimu per mažai domimasi, tai gana brangu. Prie to turėtų prisidėti ir tėveliai“, – mano vedėjas.
„Ar skęsta tie vaikai, kurie nemoka plaukti? Man atrodo, kad tie, kurie moka ir drąsiai plaukia tolimiausius atstumus bei pervertina savo jėgas“, – kitokias skendimo priežastis mato Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Violeta Damskienė.

Savivaldybė prie vaikų mokymo plaukti, anot jos, prisideda tuo, kad išlaikomi miesto baseinai, apmokamas trenerių darbas, o pavėžėjimą į baseiną gali susiorganizuoti pačios mokyklos.

Vedėjos manymu, jeigu plaukimo pamokas padarytų privalomas, viskas būtų paprasčiau. Vis dėlto ji pritaria, kad Savivaldybė galėtų imtis ir savarankiškos iniciatyvos, galima būtų tikėtis didesnio verslininkų rėmimo.

Kas sutrukdė Šiauliuose atsirasti dar vienam baseinui?
Jeigu vis dėlto mokymo plaukti programa įsibėgėtų ir mokytis plaukti imtų daugiau vaikų, Šiauliuose imtų trūkti plaukimo trenerių ir pačių baseinų. Dėl to, kad prie Šiaulių arenos planuotas 50 m ilgio baseinas taip ir nebuvo pastatytas, Lietuvos plaukimo federacijos prezidentas Tomas Kučinskas įžvelgia miestą tuo metu valdžiausių vadovų kaltę.

„Kalbėjau tada su tuomečiu socdemų meru. Ką daryti? Vaikai skęsta, o jis mane nukreipė kalbėti apie naują infrastruktūrinį projektą. Baseino šalia arenos neliko. Tai – buvusių savivaldos vadovų nenoras to daryti, nes rimtų argumentų, kodėl neturi būti baseino, neišgirdau“, – mano T. Kučinskas.  

„Tas baseinas nebuvo pradėtas statyti todėl, kad atsisakė investuotojas, o Savivaldybė finansuoti tokį projektą nepajėgi. Be valstybės įsikišimo ir Europos Sąjungos paramos apie dar vieną baseiną nėra nė ko kalbėti. Šiuo metu rengiamas investicinis projektas. Bus įvertintos aplinkybės, miesto demografinė situacija ir kitų metų birželio mėnesį paaiškės, ar Šiauliuose galės atsirasti naujas baseinas“, – atremia Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas G. Jasiūnas.

Kasmet nuskęsta po klasę vaikų
Kol valdininkai neryžtingai trypčioja vietoje, neieškodami išeičių ir neskirdami finansavimo mokymui plaukti iš miestų biudžetų, nuskendusių vaikų statistika nekinta. Per metus dėl nelaimių vandenyje Lietuva praranda po vieną klasę vaikų. Reaguojant į tokius skaičius, Vilniuje, Seimo rūmuose neseniai buvo surengta tarptautinė konferencija „Ką daryti, kad vaikai skęstų mažiau?”

Patirtimi dalijosi norvegų, olandų ir britų specialistai, sėkmingas istorijas pasakojo Telšių, Ignalinos rajono savivaldybių atstovai.

Europoje mūsų šalis pirmauja pagal skenduolių skaičių. Lietuvoje kasmet nuskęsta per 300 žmonių, iš kurių 10 proc. sudaro vaikai. Vaikų skendimas – antra pagal dažnumą mirties priežastis, daugiau vaikų žūsta tik keliuose.

„Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos duomenimis, dėl žuvusiojo šalies ekonomika patiria apie 600 tūkst. eurų žalą, vadinasi, kasmet dėl žmonių skendimo valstybė skaičiuoja 170 mln. eurų nuostolius“, – pastebėjo Lietuvos plaukimo federacijos prezidentas Tomas Kučinskas.

Jis pabrėžė, kad 2015 m. lapkričio 21 d. UNESCO papildė Sporto, kūno kultūros ir fizinio aktyvumo chartiją straipsniu, jog mokėjimas plaukti – gyvybiškai svarbus įgūdis kiekvienam žmogui.

Mokomi plaukti ir saugaus elgesio
Į tarptautinę konferenciją „Ką daryti, kad vaikai skęstų mažiau?“ atvykę Norvegijos, Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės atstovai, dalydamiesi patirtimi, lietuviams patarė dirbti kartu. Skendimų statistika, jų manymu, gerėtų, jeigu išvien dirbtų Švietimo ir mokslo ministerija, Kūno kultūros ir sporto departamentas, miestų savivaldybės ir plaukimo mokyklos. Be to, mūsų visuomenėje nėra suformuoto tinkamo požiūrio į mokėjimą plaukti kaip į gyvybiškai svarbų įgūdį.

Pavyzdžiui, Olandijoje plaukti mokoma jau nuo pradinių klasių, laikomi plaukimo ir mokymosi saugiai elgtis vandenyje egzaminai, išlaikiusiems mokiniams įteiki diplomai, o šeimai tai tampa didžiule švente. Plaukimo įgūdžiai vėliau stiprinami vidurinėje mokykloje.

Vaikai baseine ne tik išmokomi keliais būdais įveikti tam tikrą atstumą, plūduriuoti vandenyje, panerti, bet ir įšokus į baseiną su rūbais ir batais, išlipti į krantą.

Olandijoje per 50 metų nuskendusiųjų skaičius, kuris buvo panašus kaip dabar Lietuvoje (9 žmonės 100 tūkst. gyventojų), sumažėjo iki 0,4. Reikėtų pridurti, kad šalyje yra 440 baseinų.

Norvegijoje didelė dalis kūno kultūros pamokų yra skiriama plaukimui. Dešimtmetis jau turi mokėti įšokti į vandenį, nuplaukti po 100 m krūtine ir nugara, panėrus ištraukti daiktą, mokėti išsilaikyti vandenyje apie tris minutes. Pradinei klasei rekomenduojama po 40 plaukimo pamokų, vyresnėse klasėse šis skaičius padidėja iki 70-ies.

Didžiojoje Britanijoje plaukimo pamokos yra įtrauktos į pradinių klasių mokymo programą. Vaikai mokomi įvairių plaukimo būdų ir saugiai elgtis vandenyje. Vyriausybė plaukimo vystymui kasmet išleidžia 8–10 mln. svarų, mokymą plaukti remia verslo struktūros.

Visi pradinukai turi mokėti nuplaukti 25 m. Tam per metus skiriamos 63 pamokos. Neįveikę testo, mažieji britai mokomi papildomai – dvi savaites kasdien lanko pusvalandžio trukmės plaukimo pamokas.

Programą vykdo pavienės savivaldybės
Dar 2008 m. G. Kirkilo vadovaujama Lietuvos Vyriausybė patvirtino vaikų mokymo plaukti bendrojo lavinimo mokyklose programą ir rekomendavo savivaldybėms dalyvauti joje. Savivaldybės, įgyvendinančios ją iš savo biudžeto turėjo skirti tam lėšų. Labai gaila, tačiau įgyvendinti programą ėmėsi viena kita savivaldybė.

Lietuvoje mokymo plaukti programa „Mokėk plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“ imta įgyvendinti  nuo 2010 metų.
Per penkerius metus plaukti išmokyta 15 tūkst. vaikų, per 2015-uosius – per 4 tūkst. vaikų, pusė jų – Telšiuose. Tai geras pavyzdys, kai vieno rėmėjo dėka plaukti išmoko visi šio miesto antrokai, Telšių rajono savivaldybė prisidėjo pasirūpindama vaikų pavėžėjimu į baseiną. Tačiau tokių pavyzdžių nedaug.

„Programą vykdo pavienės savivaldybės, neišnaudojama infrastruktūra – baseinai iki pietų stovi nepilnai apkrauti. Nėra aiškios tolimesnės programos plėtros, visa tai nereglamentuota įstatymais“, – pastebi Lietuvos plaukimo federacijos prezidentas T. Kučinskas.

Anot jo, plaukimo programoje numatytų 18 plaukimo pamokų nepakanka plaukimo įgūdžiams įgyti. Vaikams, tik šiek tiek pramokus plaukti, iškyla didesnis pavojus nuskęsti, todėl 2016 metais siekiama pamokų skaičių padidinti iki 32 bei pereiti prie 100 m plaukimo testo.

Lietuvos plaukimo federacijos iniciatyva žmonės skatinami pasirašyti peticiją, siekiant užkirsti kelią vaikų skęstamumui. Peticiją, kuria raginama stiprinti gyvybiškai svarbų plaukimo įgūdį  ir skatinti vaikų mokymo plaukti programą, jau pasirašė ir olimpinė čempionė Rūta Meilutytė.

Svarbiai diskusijai Šiaulių bendruomenę ragina ir plaukimo mokyklos „Delfinas“ direktorius V. Belovas: „Kiek mums svarbios vaikų gyvybės? Formuojant 2016-ųjų miesto biudžetą, kviečiu prie apskritojo stalo Šiaulių miesto Kūno kultūros ir sporto bei Švietimo skyrių atstovus, politikus, miesto vadovus, tėvelių bendruomenę ir kitus suinteresuotus asmenis aptarti vaikų mokymo plaukti programą“.