Seminare kalbėta apie nuveiktus darbus, apžvelgtos tolesnės perspektyvos.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Diana JANUŠAITĖ
Kai vyrauja religijų, tautų, vertybių, konfliktai, labai svarbu atrasti vienijančius dalykus. Panašu, kad šiauliečiai vieną jų jau rado. Šiaulių mieste gyvenantys turizmo specialistai, mokslininkai, verslininkai ir t. t. prisideda prie Lietuvoje ir Latvijoje kuriamos sistemos, kultūrinio projekto „Baltų kelias“. Projektu siekiama saugoti ir puoselėti, aktualizuoti baltų kultūros savastį, įvairaus pobūdžio kultūrinius veiksmus, procesus, veiklas, renginius.
Apie tai kalbėta Šiaulių universitete vykusiame seminare „Tarptautinis/nacionalinis kultūros kelias „Baltų kelias“: iššūkiai ir galimybės“.

Pirmiausia rūpinasi savo kiemu
Projekto „Baltų kelias“ vadovė Rūta Stankuvienė kalbėjo, kad tai priemonė, skatinanti kultūrinį turizmą: baltų kultūrinės aplinkos pažinimą, kraštovaizdį, praeities ir dabarties vaizduojamuosius ir scenos menus, istorinį baltų ir dabarties baltų (etninį) gyvenimo būdą, vertybes, tradicijas, įvykius, kūrybinių ir kultūrinių pokyčių procesus.
„Mes, šiauliečiai, jau antrus metus plėtojame vienintelį Lietuvoje „Baltų kelią“ – kultūrinio turizmo produktą. Kas daugiau, jeigu ne mes patys pasirūpinsime savo tapatybe, savastimi. Šis kelias sujungs visas šešiasdešimt Lietuvos savivaldybių. Taip pat Kaliningrado, Latvijos, Baltarusijos sritis“, – informavo R. Stankuvienė.
Vadovės teigimu, tinklas bus susijęs ne tik su baltų kultūra, bet ir su turizmu, verslu. Norima, kad žmonės ne tik sužinotų, kaip gyveno baltai, bet ir galėtų pasinaudoti maitinimo, apgyvendinimo paslaugomis.
Net neabejojama, kad nauji maršrutai sudomins lietuvius, tačiau ar jie padės pritraukti daugiau užsieniečių? Projekto „Baltų kelias“ vadovė atsako, kad kol kas apie užsienio turistus kalbėti dar anksti. „Užsieniečiui bus įdomu tiek, kiek mums patiems bus įdomu ir kiek gebėsime baltišką savastį atskleisti. Todėl pirmiausia susitvarkykime savo kiemą“, – sakė ji.

Tikisi sulaukti daugiau turistų
Asociacijos „Baltų centras“ vadovė doc. dr. Regina Kvašytė kalbėjo, kad projekto pavadinimas turi simbolinę reikšmę. Žodį „baltai“ galime interpretuoti kaip dvasinį kelią, kurį nuėjome iki šių dienų, o „kelias“ reiškia atkarpą, kuri jungia vieną tašką su kitu.
„Geras kelias prasideda nuo gerai išminto takelio. Takelį gali minti vienas žmogus, bet tada tas procesas truks ilgiau, o su talkininkų pagalba tikslas visada būna didesnis ir pasiekiamas greičiau. Džiaugiuosi, kad mes drauge minime šį taką, ir tikiuosi, kad takas virs keliu“, – vylėsi centro vadovė.
Šiaulių miesto mero pavaduotojas Stasys Tumėnas taip pat džiaugėsi tokia iniciatyva ir vylėsi, kad projektas padės į miestą pritraukti daugiau turistų.
„Man rūpi, kad nebebūtų sakoma, jog turizmo kelias eina per Rygą. Nesinori, kad turistai, apsilankę Kryžių kalne ar važiuodami iš Rygos į Prūsiją ar Kaliningradą, neužsuktų į Šiaulius“, – sakė mero pavaduotojas.

Tikisi ir ekonominės naudos
Šiaulių valstybinės kolegijos Verslo ir technologijų fakulteto prodekanė, turizmo specialistė Virginija Latvėnienė pabrėžė, kad Kultūros paveldas netaps plataus vartojimo produktu, kol jo santykis su vartotoju, lankytoju bus paviršutiniškas.
„Baltų kelias“ turi būti funkcionalus, nuteistas taip, kad juo keliaujantys pamatytų autentiškus išteklius. Pamatytų, kad tradicijos vis dar gyvos. Vadinasi, reikia ieškoti būdų, kaip į pristatomą baltų paveldą įtraukti šiuolaikinio, kasdieniško gyvenimo aspektus“, – akcentavo turizmo specialistė.
Anot jos, kultūros vertybė yra unikali ir nepakeičiama. Jos autentiškumas turi neįkainojamą vertę. Kultūros sunykimas būtų didelė netektis. Tad į „Baltų kelią“ įtraukti materialūs ir nematerialūs objektai turi būti pristatomi atsakingai. Taip pat labai svarbu išlikti svetingiems, nes tik taip pajausime ir ekonominę naudą.