09-29-2015 08

„Pasakyti, ar sportininkas dopingą vartojo specialiai, ar ne, yra labai sunku“, – sakė D. Jusys.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Ieva LIUBŠYTĖ
Sportininko kelias į sėkmę nėra lengvas. Norint pasiekti maksimalių rezultatų ir taip trokštamų pergalių reikia pasiryžti sunkiam darbui ir ilgoms, daug jėgų reikalaujančioms treniruotėms. Tačiau atsiranda ir tokių sportininkų, kurie savo tikslo nusprendžia pasiekti lengvesniu būdu, tad į pagalbą pasitelkia neleistinas chemines medžiagas – dopingą.
Dopingas – cheminės medžiagos, laikinai stiprinančios fizinę, psichinę organizmo veiklą, įvairių organizmo funkcijų stimuliatoriai, kurie sporte yra griežtai draudžiami.
Deja, ne visų draudimų yra paisoma. Vakar pasklido nemaloni žinia – Lietuvos sunkiaatletis Ramūnas Vyšniauskas yra diskvalifikuotas dvejiems metams dėl dopingo vartojimo.

Dopingas – negarbinga konkurencija ir žala organizmui
Penktadienį Lietuvos sunkiosios atletikos federacija informavo Lietuvos antidopingo agentūrą, kad sunkiaatletis R. Vyšniauskas yra diskvalifikuotas dvejiems metams dėl dopingo vartojimo.
Skelbiama, kad sportininko organizme aptikta anabolinių medžiagų grupei priskiriamų draudžiamų preparatų. Dopingo buvo aptikta mėginyje, kuris paimtas 2014 metų balandžio 6 dieną ne varžybų metu. Diskvalifikacija pradėjo galioti nuo dopingo mėginio paėmimo dienos. R. Vyšniauskas jau yra nutraukęs savo aktyvią sportinę veiklą.
Išgirdę šią žinią suskubome susisiekti su Šiaulių sporto medicinos centro Sporto medicinos skyriaus vedėja Danguole Šidlauskiene ir paklausti, kodėl dopingas sporto pasaulyje minimas kaip keiksmažodis ir kuo jis žalingas sportininkams.
„Kalbant apie dopingą yra du pagrindiniai dalykai. Pirmiausia naudojant tam tikras medžiagas žmogus įgauna daugiau energijos, jėgos ar ko kito ir tuomet toks sportininkas yra nelygiavertis kitiems sportininkams, kurie nevartoja kažkokių stimuliuojančių medžiagų. Tad tokiu atveju vyksta negarbinga konkurencija.
Antras dalykas – naudojant tam tikras neleistinas medžiagas žmogus gali pakenkti savo organizmui – kepenims, širdžiai ar inkstams“, – apie dopingo žalą kalbėjo D. Šidlauskienė.
Pasak D. Šidlauskienės, tokios medžiagos kaip dopingas yra sukurtos farmacijos pramonės ir dalis šių medžiagų naudojamos kažkokioms ligoms gydyti: „Sveikas žmogus naudodamas dopingą siekia ne kažką išsigydyti, o pasigerinti savo formą, kad jam geriau sektųsi ir pavyktų nugalėti konkurentą. Tačiau taip būti negali, nes gali būti padaryta daugiau žalos negu naudos“, – teigė D. Šidlauskienė.

Bėdų sukelti gali ir pigūs vitaminai
Šiaulių lengvosios atletikos ir sveikatingumo centro trenerio, dirbančio su žmonėmis turinčiais negalią, Deimanto Jusio teigimu, sportininkai vartoti dopingą gali dėl įvairių priežasčių: „Tokį sprendimą gali lemti kažkokie psichologiniai momentai – nenori atsilikti nuo kitų sportininkų, taip pat valstybės finansavimo trūkumas ar palaikymo trūkumas ir kt.
Šiaip neretas atvejis, kai į dopingo skandalą įsivelia tie sportininkai, kurie vartoja pigius vitaminus. Pavyzdžiui, sportininkas perka vitaminus, lyg ir viskas su jais gerai, jie leidžiami, bet juose būna kažkokia priemaiša, kuri užsifiksuojama kaip neleidžiama. Tokie atvejai, kalbant ir apie lengvąją atletiką, yra gana dažni – tiesiog pirko pigiau, bet išėjo labai negerai.
Todėl kai mes perkame įvairius vitaminus, tai jų įsigyjame mažiau, bet geresnės kokybės, gerai žinomų ir patikrintų. Taip pat konsultuojamės ir su dopingo kontrolės gydytojais.
Tad pasakyti, ar sportininkas dopingą vartojo specialiai, ar ne, yra labai sunku. Manau, kad apie tai geriausiai žino pats sportininkas ir jo treneris“, – sakė D. Jusys.

 
Straipsnių peržiūros
94591678
Į viršų