Gyventojai apiplėšimų metu šiemet patyrė 37 proc. daugiau nuostolių nei pernai, pastebi vienos Europos draudimo bendrovės ekspertai. Jų teigimu, kas trečia apiplėšimo atvejų auka tampa nepilnamečiai.
Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ
Apiplėšimų skaičius auga
Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos statistikos duomenimis, šiemet per pirmus aštuonis mėnesius viešosiose vietose ir gatvėse buvo užregistruoti 678 plėšimo atvejai. Į šią statistiką patenka tie atvejai, kai turtas atimamas grasinant ar panaudojant fizinį smurtą.
Pasak Europos draudimo bendrovės Žalų administravimo direktoriaus Baltijos šalyse Audriaus Pilčico, per pirmus aštuonis šių metų mėnesius bendrovė užregistravo kelias dešimtis vagysčių ir plėšimų, kai klientai turtą prarado ne namuose, o viešojoje erdvėje. „Žaloms atlyginti buvo išmokėta daugiau kaip 30 tūkst. litų – 37 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Kiek daugiau nei trečdaliu augo ir vidutinė žala, ji sudarė 880 litų“, – teigia A. Pilčicas.
Taikinyje – nepilnamečiai
A. Pilčicas atkreipia dėmesį, kad tokio pobūdžio vagysčių taikiniu vis dažniau tampa nepilnamečiai. „Dažniausiai vaikai apiplėšiami šviesiu paros metu, antroje dienos pusėje, laisvalaikio metu. Yra pasitaikę atvejų, kai nepilnamečiai apiplėšimo negalėjo išvengti, nes naudojosi nešiojamais muzikos grotuvais ir plėšikų neišgirdo. Viešasis transportas, gatvės ar kitos žmonių susibūrimo vietos yra tos vietos, kur dažniausiai atimami mobilieji telefonai, todėl ten jų nederėtų viešai demonstruoti. Pastebima, kad pastaruoju metu mobiliųjų telefonų vagysčių padaugėjo prekybos centruose“, – teigia A. Pilčicas.
Suaugusieji dažniausiai netenka pinigų, dokumentų, papuošalų, filmavimo kamerų, fotoaparatų bei telefonų. Tuo metu iš nepilnamečių dažniausiai atimami mobilieji telefonai ir dviračiai. Tiesa, šiemet buvo užregistruotas įvykis, kai iš vaiko įžūlūs plėšikai pagrobė klausos aparatą.
Apiplėšimo riziką galima sumažinti
Visiškai išvengti vagystės ar apiplėšimo rizikos neįmanoma, tačiau yra daugybė būdų, kaip galima ją sumažinti. Pirmiausia, patartina vaikščioti judriomis, gerai apšviestomis gatvėmis. Jeigu įmanoma, vengti vaikščioti vieniems, nesinešioti vertingų daiktų išorinėse rūbų kišenėse, rankinėse. Nesaugu mobilųjį telefoną nešioti pakabintą ant kaklo, ilgai laikyti jį rankose. Ypač tamsiu paros metu nepatartina naudotis nešiojamaisiais muzikos grotuvais ir ausinėmis, nes jie sumažina galimybes laiku išgirsti sėlinantį užpuoliką. Visais atvejais reikia vadovautis paprasta taisykle – vertingi daiktai, taip pat mobilieji telefonai, turi kuo mažiau traukti aplinkinių ir tarp jų esančių nusikaltėlių akį, jie turi būti kiek įmanoma sunkiau pastebimi bei pasiekiami.
