
„Salvė-LANGvirus“ ekipos trenerė Birutė Vaitiekienė džiaugiasi komanda. Pasak jos, komanda yra labai jauna, todėl jai reikia vyresnių žaidėjų, kurios į komandą atneštų ramybę.
Evaldo ČERNIAUSKO nuotr.
Monika SKISTENYTĖ
Prasidėjusiame moterų rankinio pirmenybių sezone Šiaulių sporto padangėje pasirodė „Salvė-LANGvirus“ ekipa. Išsikėlusi įgyvendinamų tikslų, komanda mažais žingsneliais juda į pergalių Olimpą.
Vyresnės žaidėjos suteiktų komandai ramybės
„Salvę-LANGvirus“ moterų rankinio komandą treniruojanti Birutė Vaitiekienė apie sezono pradžioje išsikeltus tikslus kalba gana kukliai. „Svarbiausia buvo, kad jaunimas įgytų patirties. Komandos pagrindą sudaro 1997 m. gimimo mergaitės. Šiemet jos yra jaunutės. Todėl buvo svarbu, kad jos įgytų kuo daugiau patirties, galėtų pažaisti su vyresnėmis sportininkėmis. Bandome į komandą pasikviesti vyresnių žaidėjų, kad jos į komandą įneštų daugiau ramybės“, - sako trenerė.
Planas – finalinis ketvertas
Pasak Birutės Vaitiekienės, visos varžovės „Salvės-LANGvirus“ komandai yra stiprios. „Manau, kad tikrai nebus lengva žaisti nė su viena komanda. Žinoma, stengtis ir kovoti galima prieš visas komandas. Į aikštelę visada išeiname turėdamos didelį norą – laimėti“, - sako trenerė.
Komandos užmačios gana nemažos. „Salvė-LANGvirus“ ekipa tikisi patekti į finalinį ketvertą. Nors pirmajame rate rankininkės šiek tiek klupo, tačiau, pasak trenerės, viskas klostysi gerai. „Mūsų tikslas – turėti kuo daugiau varžybų. Tada pradėtų kilti mergaičių meistriškumas. Kaip trenerė jaučiu, kad mergaitės pradeda įgauti pasitikėjimo, nors varžybų sužaista visai nedaug“, - sako B. Vaitiekienė.
Komandos stiprybė – aukštos merginos
Kaip ir kiekviena komanda, taip ir „Salvė-LANGvirus“ turi kuo pasigirti. „Mūsų komandoje nemažai aukštų merginų, kurių ūgis siekia apie 180–186 cm. Nors jos yra aukštos, tačiau joms dar trūksta meistriškumo ir patirties. Kol kas mūsų didžiausias pranašumas – ūgis. Žinoma, galbūt mes skiriamės nuo kitų komandų ir tuo, kad degame noru laimėti“, - teigia trenerė.
Pasak jos, merginos yra labai motyvuotos. „Jos taip nori laimėti, kad net „perdega“. Kartais aikštelėje jos bėga „be galvos“. Merginos tiesiog gyvena rankiniu. Manau, kad bėgant laikui komandoje įsivyraus ramybė, kurios taip reikia“, - sako B. Vaitiekienė.
Savimi pasitikinti komandos kapitonė
Pokalbio metu su „Šiaulių naujienomis“, trenerė skuba pagirti penkiolikmetę komandos kapitonę Faustą Lukošiūtę. Pasak trenerės, mergina labai pasitiki savimi ir aikštelėje tai puikiai matosi.
Prasidėjęs rankinio sezonas Faustai Lukošiūtei yra geras. „Nuotaikos yra puikios. Būsimi varžovai yra stiprūs, bet įveikiami“, - į vatą žodžių nevynioja jaunoji rankininkė. Pasak jos, didžiausia priešininkė yra kita Šiaulių moterų rankinio komanda „Saulė-Urtvida“, taip pat Alytaus rankininkės.
Ispanijoje rankinis – lyg Lietuvoje krepšinis
Daugiausiai patirties „Salvė-LANGvirus“ komandoje turinti žaidėja Gabrielė Sutikienė gali nemažai papasakoti ne tik apie Lietuvos, bet ir apie užsienio rankininkių žaidimą. G. Sutkienė žaidė Šiauliuose, Vilniaus „Eglės“ klube, aukščiausioje Ispanijos lygoje.
„Lietuvos ir Ispanijos rankinio lygis skiriasi. Ten yra daugiau komandų visam čempionate, todėl žaidėjos gauna daugiau patirties. Žinoma, iškart sumažėja žaidybinė įtampa, nes varžybos vyksta labai dažnai. Aišku, žaidėjoms tenka daug didesni krūviai“, - sako G. Sutkienė.
Pasak jos, Ispanijoje rankiniui nemažai pinigų skiria savivaldybės. „Žinoma, atsiranda nemažai rėmėjų, kurie remia rankinį. Ispanijoje rankinis yra gan populiari sporto šaka. Varžybų metu salės būna pilnos žiūrovų. Iš jų galima imti pinigus už varžybas. Tačiau Lietuvoje yra visiškai kita situacija. Lietuvoje tikriausiai niekas nedrįstų imti pinigų už rankinio varžybas, nes tuomet niekas į jas neateitų“, - mano Gabrielė. Pasak jos, Ispanijoje rankinio sirgaliai yra labai panašūs į krepšinio sirgalius Lietuvoje. „Jie ateina su būgnais ir visa kita reikiama atributika“, - sako žaidėja.

„Salvė-LANGvirus“ komandoje gausu aukštaūgių merginų, kurios yra didelis pranašumas prieš kitas moterų rankinio komandas.
Evaldo ČERNIAUSKO nuotr.



