Ilgametis „Šiaulių“ vienuolikės žaidėjas Robertas Vėževičius per beveik tris sezonus sužaidė 69 rungtynes ir pelnė net 21 įvartį.

Evaldo ČERNIAUSKO nuotr.

Su Šiaulių „Šiauliais“ atsisveikino ilgametis komandos narys, nuolatinis startinės vienuolikės žaidėjas, komandos vicekapitonas ir aistruolių numylėtinis Robertas Vėževičius. 26 metų saugas „Šiauliuose“ per beveik tris sezonus sužaidė 69 rungtynes ir pelnė net 21 įvartį. Šiemet Robertas per 26 A lygos mačus pasižymėjo 8 kartus. Futbolininkas karjerą tęs Izraelyje. Robertas Vėževičius pasirašė vienerių metų kontraktą su antroje pagal pajėgumą Izraelio lygoje rungtyniaujančia komanda Umm El Fahmo „Maccabi“.
Žaidėjas sutiko atsakyti į keletą klausmų.

- Robertai, papasakok, kaip ir kodėl atsidūrei Izraelyje?
- Izraelyje atsidūriau neatsitiktinai, turiu agentą iš čia, todėl ir pasiūlė išbandyti save Izraelyje.

- Kaip nauja komanda, treneris, kokie komandos tikslai ir tavo rolė komandoje?
- Komanda yra arabų, tačiau joje žaidžia tiek musulmonai, tiek katalikai, tiek judai, tad visas internacionalas (juokiasi). Komandos tikslai išeiti į aukščiausią divizioną. Dabar po 3 varžybų užimame ketvirtą vietą (išeina 2). Na, kol kas su treneriu apie tai nešnekėjau, jie mane mato kaip puolėją, bet jei man nesiseks toje pozicijoje, būsiu perstatytas į sau įprastą dešinį kraštą, aišku, dar reikės užsitarnauti trenerio pasitikėjimą, kad galėčiau žaisti.

- Kokie esminiai skirtumai tarp lietuviško futbolo ir Izraelio?
- Na, esminis skirtumas, kad jie labai daug žaidžia individualiai, mažai komandinio žaidimo, bando išspręsti viską pavieniui. O šiaip techniški žaidėjai, tačiau silpnesni fiziškai. Ir dar, kad čia nežmoniškai karšta, po pirmos treniruotės jau buvo „kosmosas“ nuo saulės. Infrastruktūra – kur kas geriau išvystyti stadionai, žmonių susidomėjimas, per televiziją rodomas vien futbolas, tiek jų lygos, tiek kitų pasaulio šalių. Norėtųsi, kad Lietuvoje žmonės nebūtų tokie snobiški ir negarbintų vien to krepšinio, juk šaka numeris vienas pasaulyje yra futbolas. Aišku, nesakau, kad reikia dabar neapkęsti krepšinio ir eiti į futbolą, yra daug kitų sporto šakų, kurioms trūksta dėmesio, manau, tai parodė olimpiada.

- Koks jausmas pirmą kartą ragaujant legionieriaus duonos?
- Na, pirmas žodis, turbūt kiekvienas pasakytų, jog sunku. Viskas nauja – šalis, gyvenimo būdas, kalbos nemokėjimas, tačiau futbolo kalba turbūt visur vienoda ir kažkaip susišnekame (šypsosi). Beje, labai laukiu, kol atvažiuos mano draugė, nes dviese ne taip liūdna ir bus su kuo pasibarti (juokiasi). Jau buvo pats laikas paragauti tos legionieriaus duonos, pažiūrėsim, kokia ji man bus!

- Artimiausi ateities planai? Ar šis kontraktas yra startas į futbolo karjerą užsienyje ar po sezono planuoji grįžti rungtyniauti į Lietuvą?
- Pirmiausia užduotis – įsitvirtinti pagrindinėje sudėtyje. Kontraktą pasirašiau vienam sezonui, kuris baigsis kitų metų gegužę. Tada ir bus aišku, kaip toliau rutuliosis mano karjera.

- Ko palinkėtum visiems „Šiaulių“ aistruoliams?
- O aistruoliams palinkėčiau ir toliau nenusisukti nuo komandos, palaikyti ją visur ir visada. Per tuos praleistus metus pamačiau, kad Šiaulių fanai yra vieni iš geriausių Lietuvoje. Gaila tik to, kad nepavyko per tuos metus iškovoti prizinių vietų ir taip juos pradžiuginti. Taip pat noriu padėkoti visai klubo valdybai. Ačiū už nuostabius metus, praleistus čia. Neatsisveikinu, o sakau iki!

Parengė Monika Skistenytė.