Lietuviško ritinio žaidėjas Ričardas Abelkis sako, kad šią sporto šaką galima būtų drąsiai vadinti dvikove sporto šaka, kuri reikalauja vikrumo ir drąsos.
Evaldo ČERNIAUSKO nuotr.

Monika SKISTENYTĖ

Šeštadienį Šiaulių miesto stadione žiūrovai galėjo išvysti jau 50-ąjį jubiliejų švenčiantį lietuvišką ritinį.  „Jei žinote, kas yra futbolas, tai žinokite, kad tai visiškai nepanašu“, - juokauja šio žaidimo entuziastas ir klubo „Vijolė“ vadovas Ričardas Abelkis.

Į Šiaulius atvyko šešios komandos iš Vilkaviškio ir Vilkaviškio rajono, Plungės, Kauno, Kupiškio  bei Šiaulių.
Ričardas Abelkis sako, kad šio žaidimo taisykles įvardyti yra gana sunku, todėl visų pirma geriau yra pamatyti kaip žaidžiama, o tik po to kalbėti apie šį žaidimą. „Šis žaidimas žaidžiamas du kėlinius po 20 minučių. Šiame žaidime kovoja dvi komandos po septynis žaidėjus. Komandoje yra keturi gynėjai, du puolėjai, vienas vartininkas. Ritinys stabdomas lazda, o metamas ranka. Išmetus ritinį jis negali neatsitrenkęs į žemę skristi daugiau negu 12 metrų. Viskas vyksta kvadrato sistema.  Besiginanti komanda meta nuo tos vietos, nuo kurios sustabdė ritinį. Tuo metu vyksta komandų judėjimas aikštėje. Jei ritinys praridenamas pro galinę liniją pelnomas vienas taškas, o jei pataikoma į vartus, tuomet komanda pelno tris taškus, o už baudinį komanda pelno du taškus“, - taisykles aiškino lietuviško ritinio žaidėjas.  Pasak R. Abelkio, lazdos su kuriomis žaidžia lietuviško ritinio žaidėjai yra autentiškos, nes jas gamina liaudies meistrai.