19

Kad Vilma Rimšaitė išliktų vidutinio lygio sportininke, ji turi įdėti dvigubai daugiau pstangų negu italai ir prancūzai, už kurių nugarų laukia didžiulė komanda.
Evaldo ČERNIAUSKO nuotr.


Monika SKISTENYTĖ
Atstovauti savo šalį olimpiadoje – didžiausia sportininkų siekiamybė, kurios jie laukia ne vienerius metus. Po ketverių metų laukimo sportininkai šiemet Londono olimpinėse žaidynėse kovos dėl olimpinių medalių. Tarp jų bus ir šiauliečių.


Vilma Rimšaitė: „Kelias iki olimpiados buvo ilgas ir sunkus“
Šiaulietė Vilma Rimšaitė – perspektyvi BMX dviratininkė, kuri gali drąsiai teigti, kad kelias iki olimpiados buvo ilgas ir sunkus. „Man reikėjo daug metų treniruotis. Praėjusią olimpiadą nepraėjau kvalifikacijos. Žinoma, visi tikėjo, kad man pavyks, tačiau buvo kitaip“, - teigia olimpietė. Ji tikėjo, kad gali įvykdyti kvalifikaciją, tačiau paskutiniąją savaitę prasidėjo nelaimių maratonas. „Viskas pradėjo eiti žemyn ir galimybė atstovauti Lietuvai žlugo. Netekau ne tik galimybės varžytis su geriausiais BMX sportininkais, tačiau ir netekau finansavimo, o tai dar labiau varė į neviltį. Vadinasi, netekusi finansavimo, netekau darbo, į kurį įdėjau šitiek jėgų. Nesisekė ne tik sporto srityje, tačiau ir asmeniniuose santykiuose“, - pasakoja V. Rimšaitė. Mergina per vieną savaitgalį prarado viską. Šalia jos liko tik šeima ir keli artimi draugai. „Po tokių nelaimių buvo labai sunku atsitiesti ir net nenorėjau žiūrėti į dviratį. Žinoma, vėliau supratau, kad dviratis yra dar vienas dalykas, kuris man liko. Jis man padėjo truputį užmiršti bėdas“, - sako sportininkė.


V. Rimšaitė nuolat šalia savęs turi ne tik tėvą, bet tuo pačiu ir trenerį. „Aišku, tarp mūsų būna nesutarimų, tačiau dabar didžioji dalis nesutarimų ir įtampos jau atslūgo. Su tėčiu santykiai dabar kur kas geresni“, - sako mergina. Pasak jos, tėtis stengiasi ją motyvuoti ir ruošti pergalėms. „Jis vis dar yra tarybinio mąstymo, todėl viską žiūri per kiekybę, o ne kokybę. Mes dažnai su juo dėl to pykstamės“, - teigia sportininkė.


V. Rimšaitės tėtis-treneris nėra BMX sportininkas. Jis plentinių dviračių sporto pradininkas Lietuvoje. „BMX yra labai techniška sporto šaka, todėl sudėtinga kažką sakyti, kai viską matai tik iš šono. Mano tėtis yra ne vien tik treneris, tačiau ir komandos vadovas, mechanikas, vairuotojas, vadybininkas. Jis turi daug didesnę reikšmę negu vien tik treneris. Be tėčio, kuris mane treniruoja, turiu kitą trenerį – prancūzą, kuris sudaro man programą. Su juo dirbu jau dvejus metus. Jo duota programa iš pradžių labai stebino, nes reikėjo treniruotis žymiai mažiau nei aš buvau pratusi“, - sako V. Rimšaitė. Jos tėtis į šią programą žiūrėjo skeptiškai ir galvojo, kad tiek mažai treniruodamasi dukra nieko nelaimės, tačiau laikantis programos nurodymų, iki šiol V. Rimšaitei sekasi puikiai.
„Kiekvieną dieną turiu po dvi treniruotes 5 kartus per savaitę“, - sako sportinkė. Pasak jos, treniruotės trunka nuo valandos iki trijų–keturių valandų. Dviratininkei kiekviena treniruotė yra labai svarbi, nes jei vieną praleidžia, tuomet kažko pradeda trūkti ir viskas išsiderina.


Be sporto V. Rimšaitė mielai renkasi buvimą su draugais. „Mėgstu nueiti į kino teatrą, išsikepti sode dešrelių, pafotografuoti, o kartais mėgstu išvis nieko neveikti“, - šypsosi sportininkė. Ji neslepia, kad buvo apnikusios mintys mesti šį sportą, tačiau persigalvojo. „Dabar tikrai nematau prasmės mesti šį sportą. Geri rezultatai nuteikia teigiamai. Kartais, kai varžybose aplenkiu italus ar prancūzus, jaučiu didžiulį pasitenkinimą, nes tuomet žinau, kad tai padariau viena. Jie turi didžiulę komandą už nugarų, o aš to neturiu. Kad išlikčiau vidutinio lygio sportininke, turiu įdėti dvigubai daugiau pstangų negu jie“, - sako BMX dviratininkė.


Remalda Kergytė: „Šiuo metu mano forma yra viena iš geriausių“
Maratonininkė Remalda Kergytė Hanoveryje (Vokietija) tarptautiniame maratone įvykdė olimpinį A normatyvą. Sportininkė maratoną (42 195 m) nubėgo per 2 val. 35 min ir 20 sek. Taip ji iškart gavo teisę dalyvauti 2012 m. olimpinėse žaidynėse.


R. Kergytė visada tikėjo, kad jai pavyks įvykdyti normatyvą. „Aš visuomet žinau, per kiek laiko turiu įveikti kiekvieną kilometrą. Žinoma, šis rezultatas yra daug geresnis negu aš tikėjausi, nes rezultatą pagerinau beveik 3 minutėmis ir man tai yra labai didelis pasiekimas“, - sako sportininkė. Ji sako, kad šiuo metu jos forma yra viena iš geriausių, o prie puikių rezultatų prisidėjo geras fizinis ir psichologinis pasirengimas.


Londone ji bandys siekti kuo geresnio rezultato. Bėgikė jau yra sudalyvavusi dešimtyje maratonų, o per dieną treniruojasi du kartus. Šeštadieniais ir sekmadieniais mergina bėga po vieną kartą, tačiau atstumai būna ilgesni. R. Kergytės treneris Dainius Šaučikovas džiaugiasi, kad ši sportininkė yra motyvuota ir savo užsibrėžto tikslo siekia iš visų jėgų. Pasak jo, su tokiais žmonėmis labai legva dirbti. Žinoma, net ir puikiems sportininkams maratone gali sutrukdyti oro sąlygos ir, žinoma, pralenkti geresnis varžovas.

 
Straipsnių peržiūros
94559767
Į viršų