Ketvirtąją vietą LKL čempionate užimančią „Šiaulių“ ekipą sustiprino 28 metų 208 cm ūgio sunkusis krašto puolėjas Miguelis Mortonas. Šis vidurio puolėjas pasirašė sutartį iki sezono pabaigos, kurią panorėjęs galės pratęsti dar vieneriems metams.

Amerikietis yra rungtyniavęs dviejose Ukrainos ekipose – Dnepropetrovsko „Dnipro“ ir „BC Odessa“, JAV lygos – WBA (Pasaulio krepšinio asociacija) komandose – „Conyers CK“ bei „S. Generals“. Praėjusį sezoną Mortonas rungtyniavo antroje pagal pajėgumą Turkijos lygoje, kurioje gynė „Usak Universitesi“ klubo garbę. Per tris susitikimus jis vidutiniškai pelnydavo po 16 taškų, atkovodavo po 10,3 kamuolio ir blokuodavo po 2,7 kamuolio.
Atskridęs į Lietuvą aukštaūgis puolėjas davė trumpą interviu:

- Ilgai svarstėte, kai sulaukėte „Šiaulių“ klubo kvietimo?
- Ne, ilgai negalvojau. Aišku, pasidomėjau, koks tai miestas, kokia komanda. Internete susiradau vaizdo įrašų, pasirinkau informacijos apie lygą. Prieš keturis mėnesius manimi jau domėjosi vienas klubas, bet tada nevažiavau. O „Šiauliai“ atitiko visas sąlygas, todėl išsiruošiau nedelsdamas.
- Gal kalbėjotės su draugais, skambinote pažįstamiems ir klausinėjote apie Lietuvą?
- Ne, didžiąją dalį informacijos susiradau internete. Žinau, kas yra Lietuva, kas yra Šiauliai, kas yra Kryžių kalnas. Jį tikrai norėsiu pamatyti.
- Žinote, jog trenerio asistentu dirba Vaidas Pauliukėnas, su kuriuo žaidėte „Azot“ klube?
- 22 numeris? Prisimenu, kad trumpai žaidžiau kartu su lietuviu. Tačiau nežinojau, kad jis dirba trenerio asistentu.
- Ar sunki buvo kelionė, kol pasiekėte Vilnių?
- Nuo Atlantos kelias buvo tikrai ilgokas (juokiasi). Didžiausią praradimą patyriau Čikagos oro uoste, kur pamečiau piniginę. Jei atvirai, esu labai laimingas, kad pagaliau esu čia.
- Jau žinojote apie šalčius Lietuvoje, kad atvykote su megztiniu?
- Buvau perspėtas, kad Lietuvoje žiema, bet nesitikėjau, kad bus tiek sniego. Ten, kur gyvenu, labai šiltų drabužių nereikia, todėl ir neturiu nusipirkęs striukės. Išgirdęs, kad čia neseniai buvo 30 laipsnių šalčio, pagalvojau: „Beprotiška“.
- Žaidėte Ukrainoje, Turkijoje. Ar sunku persiorientuoti į europietišką krepšinį?
- Nemanau, kad bus problemų. Esu greitas, šoklus, galiu pataikyti iš toliau, galiu gintis. Esu pasiruošęs daryti tai, ko reikės komandai ir treneriui.
- Kokią stipriausią savo, krepšininko, savybę įvardytumėte?
- Gerai kovoju dėl kamuolio, esu šoklus ir greitas. Galiu įmesti, galiu blokuoti metimą. Tačiau svarbiausia man - komandos interesai.
- O mėgstamiausias elementas?
- Laimėti. Važiavau į laiminčią komandą.
- Kodėl nepavyko įsitvirtinti Turkijoje, kur sužaidėte vos trejas rungtynes?
- Viskas ten buvo labai gerai, bet susižeidžiau koją. Trauma buvo sunkoka, ją reikėjo gydyti daugiau kaip du mėnesius. Dėl šios priežasties klubas ir aš priėmėme sprendimą, kad išvykstu gydytis į Ameriką.
- Dar jaučiate traumos pasekmes?
- Ne, esu visiškai sveikas. Žaidžiau, judėjau, palaikiau sportinę formą. Esu tikras, kad nenuvilsiu trenerių.

Pagal bcsiauliai.lt informaciją parengė Monika SKISTENYTĖ