Dalyviai naudojo kelis partnerių nešimo būdus: ant nugaros, ugniagesių būdą (per petį) ir estiškąjį būdą (moteris kabo žemyn galva, kojas permetusi per vyro pečius ir apkabinusi vyrą per liemenį).

Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Aušra LAURINKIENĖ

Penktadienį mūsų mieste jau ketvirtą kartą vyko „Žmonų nešimo” varžybos 314 metrų aplink Šiaulių areną. Idėja pirmąkart šalyje surengti tokias varžybas kilo šiauliečiui orientacininkui Svajūnui Ambrazui. Šalies orientavimosi sporto čempionas su žmona Aine ir tapo pirmųjų varžybų nugalėtojais, distanciją įveikę per 1,14 minutės.

Šiais metais per 1,04 minutės nuotolį su „žmona” ant kupros nukulniavęs nugalėtojas ir rekordininkas Gediminas Kučinskas skundėsi, kad šiek tiek sukasi galva, o jo draugė Samanta Krapan - gerklės skausmu. „Bet viskas gerai. Norėjome trasą įveikti per 1,10 minutės, šiek tiek pagerinti rekordą ir laimėti bilietus į SEL koncertą. Tačiau išėjo dar geriau”, – sakė G. Kučinskas.

 

„Žmonų nešimas” gimė kaip linksma pramoga Suomijoje. Tokios varžybos pirmą kartą buvo surengtos Sonkajarvi miestelyje. Ten nuo 1992 metų vyksta kasmetinis pasaulio žmonų nešimo čempionatas. Geriausi šių varžybų pasiekimai fiksuojami Gineso rekordų knygoje.

 

Kaip ir visos sporto šakos, žmonų nešimas turi oficialias taisykles: nešama moteris turi būti ne jaunesnė nei 17 metų, o sverti – ne mažiau nei 49 kilogramus. 

Dalyviai naudojo kelis partnerių nešimo būdus: ant nugaros, ugniagesių būdą (per petį) ir estiškąjį būdą (moteris kaba žemyn galva, kojas permetusi per vyro pečius ir apkabinusi vyrą per liemenį).

Anot Šiaulių arenos generalinio direktoriaus Gintaro Radavičiaus, tai jau tampa tradicija: „Nors daugelis bando pasisavinti šių varžybų Lietuvoje krikštatėvių vardą, jos pirmąkart surengtos buvo būtent mūsų mieste”. 

 

Tiesa, šiemet dalyvių skaičius nedžiugino - praėjusiais metais dalyvių buvo kur kas daugiau. Šiemet iš šešiolikos užsiregistravusiųjų atvyko vienuolika ne tik vietinių porų, bet ir iš Marijampolės, Vilniaus bei Mažeikių. Pasak G. Radavičiaus, šis renginys įgauna sportinį charakterį: „Tai ne tik pramoga, bet ir sportas. Žmonės sieks nugalėti ir priimti Svajūno Ambrazo mestą iššūkį – pagerinti jo rekordą”. 

 

Jo teigimu, dalyvių skaičiaus sumažėjimą paaiškinti sunku – pernai užsiregistravo 41 pora, šiemet – 16: „Skaičius liūdina, bet rezultatai, žinoma, džiugina. Visos trys prizinės poros pagerino praėjusių metų rekordinį rezultatą. Sportine prasme rezultatai labai geri. Kitais metais norėtume, kad varžybos taptų labiau sportinėmis – dalyvautų sportininkai, kovotų dėl prizų, trofėjų. Bandysime jas padaryti tarptautinėmis. Mūsų pirmųjų metų rekordas buvo 1,14, minutės, dabar jis jau pagerėjo dešimčia sekundžių. Tai fantasinis sportine prasme rezultatas. Tikimės, kad ateityje sportininkai trasą įveiks greičiau nei per vieną minutę”, – sakė G. Radavičius.

 

 

Nepaisant menko dalyvių skaičiaus, kaip ir praėjusiais metais, taip ir šiemet triskart pagerintas rekordas. 

 

Po pirmųjų porų starto tapo aišku, kad ir vėl virs įnirtinga kova dėl geriausiųjų vardo - Tomas Kašancevas ir Karolina Juraitytė trasą įveikė per 1,09 minutės, tačiau šio rezultato neužteko. Pernai trasoje 1,15 minutės sugaišę Gediminas Kučinskas ir Samanta Krapan šiemet  užtruko 1,04 minutės ir tapo greičiausia pora. Antroji vieta atiteko taip pat praėjusių metų rekordą pagerinusiems marijampoliečiams Vytautui Kirkliauskui ir Neringai Kirkliauskienei (1,07 minutės). Praėjusiais metais Šiauliuose vykusiose varžybose jie pirmieji pagerino S. Ambrazo rekordą, tačiau liko treti. Tąkart pakalbinta pora tikino, kad nenuliūdo, jog atsirado už juos greitesnių, ir sakė, kad tai bus stimulas kitąmet trasą įveikti per 1,10 minutės. Akivaizdu, pora pranoko savo lūkesčius ir trasą įveikė dar greičiau.