Europos Tarybos Vietos ir regionų valdžių kongrese buvo įvertinti Lietuvos pasiekimai valdžios decentralizavimo srityje, pasidžiaugta, kad įstatymuose buvo įtvirtinti pagrindiniai vietos savivaldos principai, padaryta pažanga plečiant savivaldybių teises, sustiprintas piliečių dalyvavimas priimant viešuosius sprendimus. Tačiau Kongreso dalyviai atkreipė dėmesį ir į valdžios funkcijų padalijimo trūkumus. Dalį problemų, su kuriomis susiduria savivalda, jau ne kartą kėlė ir Šiaulių miesto meras.
Europos Tarybos Vietos ir regionų valdžių kongreso atstovai vertino, kaip Lietuvoje užtikrinama galimybė savivaldai veikti nepriklausomai, savarankiškai priimti sprendimus ir įgyvendinti žmonėms reikalingiausius projektus. Ataskaitą „Vietos demokratija Lietuvoje“ rengę Portugalijos ir Islandijos atstovai kartu su nepriklausomų ekspertų grupe, išnagrinėję savivaldos situaciją, pasidžiaugė pažanga, tačiau rado nemažai punktų, kur Lietuvai reikia pasitempti. Jų išsakyti trūkumai kaip tik pastiprina savivaldybių bandymus kovoti prieš ydingus procesus, trukdančius vietos valdžiai dirbti efektyviau.

Šiaulių miesto meras Artūras Visockas sako, kad į kai kurias problemas jau seniai bandoma atkreipti valstybės institucijų dėmesį, deja, ne visada sulaukiama deramos reakcijos.

„Savivaldos prasmė turi būti realizuota realiame gyvenime. Vietinė demokratija yra arčiausiai žmogaus, todėl turime turėti ne tik savivaldos pavadinimą, bet ir realius instrumentus, kad galėtume žmonėms reikalingus darbus atlikti efektyviau, teikti kaip įmanoma pigesnes ir kokybiškesnes viešąsias paslaugas. Gražiu subsidiarumo principo įgyvendinimo praktikoje pavyzdžiu galėtų būti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos savivaldybėms skiriamos lėšos piniginei socialinei paramai. Paskyrę remtiniems gyventojams socialines pašalpas ir būsto šildymo, karšto bei geriamojo vandens išlaidų kompensacijas, dar apie 4,8 mln. eurų mes, priėmę atskirus sprendimus, investuojame į kitas socialines sritis, taip spręsdami būtent Šiauliams aktualius socialinius klausimus“, – komentavo meras Artūras Visockas.

Vienas didžiausių iššūkių, su kuriuo priverstos susidurti savivaldybės – riboti finansiniai ištekliai. Dėl centrinės valdžios vykdomos mokestinės reformos mažėjo daugeliui savivaldybių tenkanti gyventojų pajamų mokesčio dalis. Lietuvos savivaldybių asociacijai (LSA) pasipiktinus, kad ims trūkti lėšų savivaldos savarankiškoms funkcijoms vykdyti, prabilta apie nuotolių kompensavimą.

Pasak Šiaulių mero, dar viena nenormali situacija valstybėje susiklostė dėl skolinimosi limitų savivaldybėms. Paradoksas, bet jei savivaldybė finansus tvarko labai drausmingai, taupo, mažina savo skolas, tai ji automatiškai netenka galimybių pasiskolinti, jei prireiks lėšų didesniam projektui įgyvendinti, nes negalima skolintis daugiau, nei pernai grąžinai paskolų. Šiauliai grąžino nedaug, nes prieš tai nebuvo pasiskolinę – taigi, neturės galimybės gauti kredito reikalingiems darbams ar projektams.

„Kartu su Lietuvos savivaldybių asociacijos naująja vadovybe stengsimės, kad savivaldybės gautų ne tik daugiau atsakomybės, bet kartu ir daugiau savarankiškumo, galimybių atlikti gyventojų taip laukiamus darbus. Mes turime pateisinti žmonių lūkesčius ir pasitikėjimą, kuris, visuomenės nuomonės tyrimų duomenimis, auga. Jei bus stiprios savivaldybės, bus stipri ir valstybė“, – sakė Šiaulių miesto meras.

Europos Tarybos Vietos ir regionų valdžių kongreso ataskaitoje „Vietos demokratija Lietuvoje“ pateiktos ir rekomendacijos Vyriausybei. Rekomenduojama pripažinti savivaldybėms visiškas ir išskirtines teises bei mažinti valstybinės valdžios institucijų kišimąsi į savivaldybių savarankiškų funkcijų vykdymą.

Tarp pagrindinių siūlymų – kaip galima greičiau perduoti žemės naudojimo planavimo ir disponavimo valstybine žeme funkcijas savivaldybėms, taip pat – užtikrinti pakankamą savivaldybių finansavimą pagal principą, kad ištekliai turi atitikti įgyvendinamas funkcijas ir mažinti skolinimosi apribojimus investicijoms.

SAVIVALDYBĖS INFORMACIJA

Į viršų