Ūkininkas R. Kvietkus siūlo braškes auginti „ant plėvelės”: šitaip sumažėja priežiūros, braškės mažiau puola ligos, ir kt.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Romualdas BALIUTAVIČIUS
Kasmet birželyje turgavietės ir mūsų namai pakvimpa braškėmis. Turbūt nėra žmogaus, kuris nemėgtų šių didelių, gardžių, ir gana ankstyvų uogų. O pastabesni atkreipia dėmesį, jog Lietuvoje išaugintos braškės labai dažnai lenkia iš užsienio atgabentas savo gentaines ir skoniu, ir aromatu... Žinoma, lengviausia braškių nusipirkti, tačiau jeigu turite sodą arba bent kelias lysves prie namų, jų galima užsiauginti patiems. Kaip auginti ir prižiūrėti braškes, pasakoja didelę patirtį sukaupęs ūkininkas, uogų augintojas Ritas Kvietkus.
- Taigi nuo ko pradėti?
- Pirmiausia reikėtų išsinaikinti daugiametes piktžoles. Būtina vienerius metus griežtai išlaikyti juodą pūdymą, nupurkšti herbicidais, suarti, dar sykį nupurkšti. Kitas svarbus momentas – tame plotelyje paskutiniuosius 4 metus neturėjo būti auginamos bulvės ar pomidorai, nes šiuos augalus puola tos pačios ligos. Dirvoje jų sukėlėjai išlieka labai ilgai, juolab kad žmonės sodina ne elitinę sėklą, bet kažkelintą atsėlį...
- Pagaliau atėjo metas sodinti...
- Vertėtų prieš sodinimą žemę patręšti mėšlu, tik kad jis tapo deficitu. Todėl rekomenduočiau tręšti braškėms skirtomis kompleksinėmis trąšomis. Po pasodinimo galima tręšti ne anksčiau kaip po 2 savaičių. Daigus galima atskirti nuo motininio krūmo ir persodinti į daigyklas, o po to, atėjus metui sodinti lauke. Taip persodinamas augalas nepatiria streso ir greit prigyja. Kada geriausia sodinti? Galima tiek rudenį, tiek ir pavasarį. Jeigu sodinama rudenį, tai atlikti būtina iki rugpjūčio 15 d. Užsienio specialistai pastebėjo, kad paskui, su kiekviena pavėluota diena, būsimas braškių derlius mažėja. Nebent spalis būtų labai šiltas... Aš pats daugiausia braškes sodinu pavasarį. Žiedus išskinu, dėl to krūmas visiškai susiformuoja ir jau kitąmet duoda derlių. Jeigu sodini rudenį, žiedų nebelabai norisi skinti, nes norisi uogų, tačiau krūmas nebeduoda tiek, kiek galėtų – tenka laukti dar vienerius metus.
- Kada reikia atnaujinti savo braškyną?
- Po trijų derlių. Tada seni krūmeliai išraunami, o nauji sodinami nebe į tą pačią, bet į kitą vietą. Į tą pačią vietą galima sugrįžti ne anksčiau kaip po 4 metų. O senojoje vietoje sodinami kiti augalai.
- Ne mažiau svarbus klausimas: kaip reikia sodinti braškių kerus?
- Sodinama 30-35 cm atstumu daigas nuo daigo. Atstumai tarp eilių – 40 cm. Beje, geriausia sodinti šachmatine forma, t. y. gretimose eilėse kerai turėtų būti pasislinkę per pusę žingsnio, t. y. 15-17,5 cm. Naudinga sodinti į plėvelę. Tam lysvė apgaubiama polietileno arba, dar geriau, agroplėvele. Dideliems plotams naudojama speciali technika, tačiau jei auginama savo reikmėms, galima visa tai atlikti rankomis. Po to plėvele dengtame paviršiuje daromos 10 cm kiaurymės, kur sodinami daigai. Šitaip iki minimumo sumažėja ravimi plotai, braškės būna švarios, nekontaktuoja su žeme, mažiau puola ligos, ir t. t.
- Kaip dažnai laistomos braškės?
- Laistome kiekvienoje augimo fazėje: pavasarį, per žydėjimą, uogų formavimosi metu ir derėjimo metu. Nuo laistymo priklauso net iki 50 proc. būsimo braškių derliaus.
- Kodėl vienur uogos užauga didelės, o kitur – sulig vyšnia?
- Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į dirvos šarmingumą – pH. Šiaulių regione vyrauja šarminė žemė. Pas mane pH=7,4-7,9. O vandens šarmingumas pavasarį siekia net 8,5. Tokia terpė braškėms nėra tinkama. Joms dirva turėtų būti silpnai rūgšti – pH=5,5-6,0. Tai labai daug ką nulemia. Vienais metais vos nebankrutavau. Konsultantai sudarė tręšimo planą, tačiau braškės nenorėjo augti, o kai nuvežiau tirti mėginį, man sako, jog augalai negali normaliai pasisavinti dargi azoto. Šarmingoje dirvoje augalui sunku pasisavinti ir kalcį, magnį, manganą, cinką. Šarminga dirva „sugipsuoja” šaknis, ir augalas nieko nebepaima, tiksliau, gali paimti tik per lapus, tik kad vargu ar kas eis ir purkš. Išeina žaidimas. Nemažai priklauso ir nuo sodinamosios medžiagos. Jeigu ji prasta, kasmet derlius tik mažės. Taip derlius ir prarandamas: 30 proc. atima nelaistymas, 30 proc. sodinamoji medžiaga ir dar 30 proc. - ligos.
- Be abejo, norėtųsi sužinoti, kokios ligos puola braškes ir kaip su jomis kovojama?
- Dažniausios braškių ligos – lapų miltligė, kai lapas ima riestis į vidų, tampa šaukšto formos. Tai nutinka ne iš pat pavasario, bet žydėjimo pradžioje ir vėliau. Sergančius augalus tenka purkšti fungicidais. O štai Latvijos sodininkai daro kitą klaidą: vienas jų mokslininkas parašė knygoje, esą laistymas augalų „ant lapų” – geriausia apsauga nuo miltligės. Tai visiškas absurdas. Miltligė plinta tada, kai būna drėgni metai. Drėgmė ir šiluma labai skatina miltligės sporų dauginimąsi.
Po derėjimo braškes puola kita liga – šviesmargė. Ant lapų pasirodo rudos dėmelės su baltais apvadais, bet jos nesusilieja. Kitas liga – rudmargė, kai lapai paruduoja. Kaip ir ankstesniu atveju, taip ir šiuo, augalai purškiami fungicidais. Neretai užtenka ir vieno karto.
Dažniausias braškių kenkėjas - žiedgraužis. Jis braškes puola žydėjimo metu. Paprastai žiedgraužio pažeistų žiedų užmegztos uogos būna deformuotos ir tuo skiriasi nuo kitų. Jei šalnos žiedus pakanda nedaug, pasekoje uogos irgi praranda natūralią joms formą. Žiedgraužiai naikinami pesticidais.
- Tačiau kartais braškės dar ir pūva...
- Tai dėl puvinių. Žinomas kekerinis puvinys, kurį uoga perduoda uogai. Yra sausasis puvinys, kai uoga pasidengia rudomis dėmėmis. Labai gelbsti plėvelė, nes grybinės ligos pažeidžia lapų apačią, o kai nėra kontakto su drėgna žeme, tas sporoms trukdo plisti. Neseniai prekybos centre „Viskas namams” mačiau juodą agrodangą – idealus variantas, nes ji ne tik traukia saulės spindulius, bet per ją galima augalus ir palaistyti. Per ją augalus pasiekia ir lietaus vanduo.
- Kiek vidutiniškai galima tikėtis derliaus ir vieno aro braškų?
- Daug kas priklauso nuo uogų veislės, nuo laistymo, kokia buvo žiema... Paprastai ant vieno kero būna 5-8 žiedynai, tai šiemet jų buvo tik 1-3. Vidutiniškai iš vieno kelmelio gaunama nuo 250 iki 500 g braškių. O šiemet mano lysvėje užaugo rekordinio dydžio – 110 gramų braškė, kurią galima palyginti nebent su žąsies kiaušiniu. Paprastai braškių uogos sveria apie 40 gramų.
- O nuo ko priklauso braškių skonis bei aromatas? Kodėl atvežtinės šiuo požiūriu nusileidžia vietinėms?
- Kai augintojai bendradarbiauja su didelėmis prekybos sistemomis, uogos keliauja labai toli. Prekybininkai reikalauja, kad uogos lentynose išbūtų ne mažiau kaip 4 paras, todėl jos skinamos ne visai sunokusios, baltais galais. Dėl šios priežasties veislė neatskleidžia visų savo savybių. Be to, pervežant dideliais atstumais, naudojami uogų išsilaikymą prailginantys preparatai. Mes jų nenaudojame. Lietuvos žemės nėra nualintos, jos našesnės. Palyginimui, Vokietijos, Belgijos, Olandijos ūkininkai per sezoną 1 hektarui atiduoda apie toną mineralinių trąšų, lenkai, kur daug smėlėtų žemių – apie pusę tonos trąšų, mes – tik 200-250 kilogramų, o visa kita augalas pasiima iš žemės. Kadangi esame šaltesnėje klimatinėje juostoje, mūsų uogose amino rūgščių struktūra visai kita. Per sezoną kartą braškes purškiame nuo žiedgraužio ir 1-2 kartus nuo ligų, kas, beje, privaloma. To pakanka. Vakariečiai savo braškes purškia iki 10 kartų.
- Vadinasi, vakarietiškose braškėse palieka daug cheminių medžiagų likučių?
- Taip. Tik tiek gerai, kad braškės nekaupia savyje nitratų.
- Gal trumpai papasakosite apie braškių veisles?..
- Yra ankstyvosios, vidutinio ankstyvumo, vidutinio vėlyvumo ir vėlyvosios braškių veislės. Auginant sklype prie namų, reikia rinktis atsparias ligoms ir žemai temperatūrai veisles. Yra kas dengia žiedus, kad nenušaltų, kiti – ne. Bene universaliausia veislė mūsų klimatui – Sonata. Šių braškių žiedynai yra žemiau lapų ir ne taip nukenčia per šalnas. Pavasarį prasideda vegetacija, po mėnesio braškės žydi, dar po mėnesio jau yra skinamos. Auginantiems braškes savo reikmėms daigus per vis geriau pirkti iš žinomo augintojo, registruoto fitosanitariniame registre. Tokie yra nuolat kontroliuojami atitinkamų žinybų, o tikimybė „apsipirkti” – be galo maža.
- Ką dar reikėtų atminti braškių augintojams?
- Neleisti suvešėti piktžolėms. Taip kaip blaivas žmogus nemėgsta girto, panašiai liguistai braškės reaguoja į piktžoles. Baigiantis žydėjimui, prieš derėjimą braškes reikia mulčiuoti (jeigu auginame ne ant plėvelės) – šiaudais, pjuvenomis ar kt. Tada uogos bus švarios, blizgios, trauks akis.
Ar reikia skabyti braškių? Jei krūmelis atidavinės energiją naujiems „vaikams” auginti, kitąmet labai nukentės derlius. Todėl, jeigu nesiruošiame braškių dauginti, ūsus pašaliname. Jei auginame ant agrodangos, problemų mažiau. Nespėję iki žiemos įsitvirtinti ūseliai nušąla. O jei braškių auginama nedaug, ūsus paprasčiausiai nukarpome. Yra ir kitas svarbus momentas: nuėmus derlių braškėms nupjauname lapus. Per savaitę. Kuo vėliau tai padarysime, tuo labiau nukentės kitų metų derlius. Pašalindami lapus užkertame kelią jų ligoms, kurios dažnai pasireiškia derėjimo pabaigoje. Nauji lapai pasirodo dar tą patį sezoną, sveiki ir be ligų.



