
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Šių metų gruodžio 14 dieną gimusi šiaulietė Julijona Jaraminienė atšventė 101-erių metų gimtadienį. Iš Gruzdžių rajono, Strazdų kaimo, kilusi garbaus amžiaus moteris Šiauliuose praleido beveik pusę savo amžiaus. Darbšti ir gyvenimo nelepinta J. Jaraminienė užaugino du sūnus ir dvi dukras. Dabar senjore rūpinasi vaikai ir anūkai. Pasak jos dukters Lionės Jankauskienės, atėjo laikas, kai reikia mamai atsidėkoti: kasdien su didžiule meile ir pagarba ją prižiūrėti. J. Jaraminienės šeima didelė – ji džiaugiasi penkių anūkų, šešių proanūkių ir trijų proproanūkių draugija.
Lina ABROMAVIČIENĖ
Mamą nuolatos prižiūri vaikai
Išmokiusi darbštumo ir atjautos savo vaikus, J. Jaraminienė senatvėje meilės ir šilumos su kaupu gauna iš jų pati. Garbaus amžiaus J. Jaraminienę prižiūri vaikai – sūnus ir dukra. Kaip pasakoja dukra L. Jankauskienė, yra sudarytas net grafikas, kada ir kas prižiūri mamą. Kiekvienas vaikas paeiliui gyvena su mamą po dvi dienas. Kartu ne tik rūpinasi ja, bet ir prižiūri namus. „Gerai, kad ir sūnūs yra geranoriški, todėl padeda prižiūrėti mamą. Dabar mama mažai šneka, jau seniai nepaeina, tačiau gerai girdi ir mato. Per metus sveikata žymiai pablogėjo, tačiau nereikia stebėtis – visgi jau šimtas vieneri metai“, - sako L. Jankauskienė.
Igaamžiškumo paslaptis – judėjimas
Pasak L. Jankauskienės, mama buvo labai ištverminga moteris, nes jai teko daug ir sunkiai dirbti. Kadangi buvo ištremta į Sibirą, J. Jaraminienei ne kartą teko ir badauti. „Mama jau nebekalba, reikia ją maitinti, pati net pavalgyti nesugeba. Stengiamės, kad ji normaliai pavalgytų, nes jei valgytų pati, seniai būtų nusilpusi“, - pasakoja dukra.
J. Jaraminienė kilusi iš ilgaamžių šeimos. Jos tėtis nugyveno beveik 100 metų. Pati J. Jaraminienė iki 80-ies ir į bažnyčią eidavo. Labai mėgo skaityti laikraščius, žiūrėti televizorių. Be akinių galėjo skaityti laikraščius iki 90 metų.
„Mama visuomet judėdavo. Buvo smulki, todėl sukosi kaip tik galėjo. Manau, kiekvienas žmogus, kuo daugiau juda ir dirba, tuo jis ilgiau gyvena, nors pervargti nereikia. Gal ir mes ilgai gyvensime, nes kasdien, išmokyti mamos, nesėdime vietoje – vis kokia nors veikla užsiimame“, - sako sūnus Algis Jaraminas.
Vietoj maisto ruošos – darbas ūkyje
Jaunystėje J. Jaraminienė buvo puiki audėja. Pasak L. Jankauskienės, buvo tokie laikai, kad visiems reikėjo mokėti ir austi, ir megzti. Megzti iš mamos išmoko ir dukra. Gyvenimas J. Jaraminienės nelepino – teko sunkiai dirbti ūkyje, didžiulius plotus daržų nuravėti. Augino keletą karvių, turėjo daug dirbamos žemės. „Mama niekada nebuvo gera virtuvės šeimininkė, tačiau jos gėlių darželiai ir daržai būdavo kaime patys gražiausi. Ir namuose visada pas ją žydėdavo gėlės. Buvo gražu net pažiūrėti“, - savo mama džiaugiasi L. Jankauskienė.
Garbaus amžiaus sukaktuvininkė ir vaikus išmokė būti darbščiais. Kadangi buvo reikli, nei vienas nelikdavo be darbo. L. Jankauskienė iš vaikystės mamą prisimena labai gražią ir visuomet ką nors dirbančią. „Iki 90 metų ji nepaliaujamai judėjo. Vėliau sveikata sušlubavo, tad jau beveik aštuonerius metus ją prižiūrime. Sunku matyti mamą, kai jai su kiekviena diena silpsta jėgos. Ji mūsų šeimoje žvaigždė – taip ją vadina anūkai ir proanūkiai. Ne kiekvienas tokio amžiaus sulaukia, todėl visi didžiuojamės mama“, - sako L. Jankauskienė.
Šiuo metu Šiauliuose gyvena dvylika šimto ir daugiau metų sulaukusių žmonių, iš kurių tik du ilgaamžiai vyrai. Vyriausiajai šiaulietei ir Lietuvos ilgaamžiškumo rekordininkei Emilijai Krištopaitienei – 111 metų.



