Asta VOLKOVAITĖ
Praėjusią savaitę Radviliškio rajone 680 žygeivių ėjo „Pergalių ir kovų keliais”. Taip vadinosi pirmas šalyje pėsčiųjų naktinis žygis, skirtas Lietuvos karių savanorių pasiektai pergalei kautynėse prieš Bermonto kariuomenės likučius bei 1949 metais Balandiškių ir Mėnaičių kaimuose vykusiam Lietuvos partizanų vadų suvažiavimui atminti.
50 kilometrų - pernakt
Baisogala–Balandiškiai–Mėnaičiai–Miežaičiai–Daugėlaičiai–Radviliškis. Šio maršruto nepabūgo net Radviliškio rajono savivaldybės komanda, vadovaujama rajono mero Antano Čepononio. Žygyje dalyvavo ir beveik visų Lietuvos kariuomenės vienetų atstovai, NATO Greitojo reagavimo Oro policijos misiją Baltijos šalyse atliekantys Danijos KOP kariai, Radviliškio Gražinos pagrindinės mokyklos komanda, Lietuvos Šaulių sąjungos atstovai, Radviliškio kultūros centro atstovai ir direktorius Romualdas Juzukonis, Lietuvos Šaulių sąjungos nariai, Radviliškio policijos komisariato darbuotojai ir viršininkas Alvydas Lideikis bei žygeivių komandos iš visos šalies.
Atminimui – žvakučių liepsnos
Pusšimčio kilometrų maršrutas pasirodė patrauklus ne tik jaunuoliams, bet ir gerokai vyresnio amžiaus žmonėms. Žymusis Komaro dvaras Baisogaloje tapo žygio startu. Čia 1919-ųjų spalį buvo įsikūrusi pagrindinė Lietuvos savanorių fronto vadavietė. Karinių oro pajėgų Oro gynybos bataliono viešųjų ryšių karininkas Saulius Sendžius paskelbė žygio taisykles, o Meškuičių parapijos klebonas, Šiaulių įgulos karo kapelionas Tomas Reinis žygio dalyvius palaimino. Netrukus nuaidėjo trys senosios patrankos, menančios dar Napoleono laikus. Viena iš jų - už Tėvynę Lietuvą, Baisogalos miestelį, kita nugriaudėjo už žuvusius Lietuvos savanorius ir partizanus. Trečioji salvė skelbė nakties žygio pradžią.
Žygeiviai ne tik korė ilgus kilometrus. Baisogalos kapinėse ilsisi penkiolika Lietuvos savanorių, žuvusių už savo šalies laisvę. Čia pagerbtas jų atminimas – jaunieji šauliai ant savanorių kapų ir prie Nepriklausomybės paminklo padėjo gėlių bei uždegė žvakeles. Jų liepsnos pasirodė ir prie visų paminklų, rymančių pakeliui į Mėnaičius.
Į neramius laikus nukėlė mūšis
Žygeiviai iš toli galėjo atrodyti kaip jonvabaliai – vis labiau temstant tik kelio vingiuose išnirdavo ir pradingdavo žybsintys su dainomis einančiųjų švyturėliai. Pirmiesiems pasiekusiems Balandiškius – pirmąjį postą - teko stabtelėti. Čia kelią pastojo užtvara su rusišku užrašu: „Stoy”, ant kalnelio stūksojo dar išlikusi Sajų trobelė. Į ją 1949-ųjų vasarį pirmiausia susirinko partizanų vadai.
Žygeivių emocijas turėjo sudrebinti pamiškėje vykęs mūšis. Žinoma, jis nebuvo tikras – o į neramius laikus vaizduotėje nukėlusi gera imitacija, padėjusi pajusti Sovietų Sąjungos represinės žinybos karių grubumą ir šaudymus.
Vėliau žygeiviai vingiuojančiu keliu pasuko į Mėnaičius, kur prie Miknių sodybos juos pasitiko poste stovintys Lietuvos partizanai. Šie nurodė užsukti į rekonstruotą bunkerį. Čia žygeiviai sužymėti. Daugėlaičiuose žygeivius pasitiko pulkininko Pavelo Bermonto Avalovo bermontininkų kariuomenės likučiai.
Išalkę buvo pamaitinti
Radviliškio malūnas tapo naktinio pėsčiųjų žygio finišu. Pailsėję žygio dalyviai rinkosi Radviliškio kultūros rūmuose, kur padėkota renginio organizatoriams, rėmėjams ir globėjams. Pirmąjį naktinį žygį „Pergalių ir kovų keliais“, kuriame dalyvavo 112 komandų, organizavo Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Prisikėlimo apygardos Šiaulių skyrius ir Radviliškio kultūros centras, aktyviai prisidėjo Karo istorijos teatralizuotų renginių klubo „Grenadierius“ ir Klaipėdos karybos istorijos klubo nariai bei Lietuvos karinių oro pajėgų Oro gynybos batalionas.



