Pirmoji Europoje mobili ankstyvosios prostatos vėžio diagnostikos laboratorija netrukus atvyksta į Šiaulių rajoną
Zita KATKIENĖ
Dažniausiai moterų inicijuojami vyrai susirūpina savo sveikata. Vyresnieji – nuo 50 iki 70 metų, dalyvauja valstybės finansuojamoje prostatos vėžio programoje ir tyrimas jiems atliekamas nemokamai. Vyresniems ir, žinoma, jaunesniems nei 50 metų, gydytojų kabineto duris praverti dažniausiai paskatina moterys, nes stipriosios lyties atstovus ima varginti nemalonūs simptomai, o jie patys linkę kentėti ir delsti. Respublikinės Šiaulių ligoninės urologijos skyriaus vedėjas Tonaras Bekeris pažymi, jog miesto gyventojai daug dažniau susirūpina savo sveikata, todėl ir klastingos ligos dažniau diagnozuojamos laiku. Tačiau iš rajonų labai dažnai atvykstama jau per vėlai, kai liga pažengusi. „Teko girdėti, kad Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugija inicijuoja išvažiuojamąją laboratoriją, kurioje bus atliekamas nemokamas prostatos specifinio antigeno (PSA) kraujo tyrimas rizikos grupės vyrams“, - teigia vedėjas. Šie žodžiai pasakyti laiku: lapkričio 7 dieną mobili laboratorija atkeliaus į Naisius (Šiaulių raj.), iš kur ji pradeda kelionę po Lietuvos regionus.
Vyrai linkę pakentėti
Medikai puikiai mato, jog dažnas pacientas būtų galėjęs gyventi ilgiau ir jaustis daug geriau, jei būtų laiku atvykęs pasitikrinti. Prostatos vėžys, pasak Respublikinės Šiaulių ligoninės Urologijos skyriaus vedėjo Tonaro Bekerio, gali būti diagnozuotas atlikus keletą neskausmingų ir paprastų tyrimų. Deja, vyrai labai dažnai linkę pakentėti, nors ir vargina nemalonūs pojūčiai. Dažnas tik moterų paragintas atvyksta pas gydytojus.
Nežiūri liga nei amžiaus, neaplenkia ir netradicinės orientacijos vyrų. Gėjai taip pat serga prostatos vėžiu. Tačiau viena tendencija jau pastebima akivaizdžiai - mieste gyvenantys vyrai mažiau delsia ir pasitikrinti ateina net ir nepajutę ligos požymių. Tačiau iš rajonų atvyksta jau pažengus ligai. Kaimo vyrai kenčia, nors juos vargina dažnas ir skausmingas šlapinimasis, nors dažnai ir skausmingai tenka šlapintis naktimis ir apie ramų nakties miegą jau seniai yra pamiršę. Pasak urologo, nereikia delsti, jei staiga atsiranda noras šlapintis arba sunku pradėti šlapintis, nors toks noras yra. Ateina žmonės ir išvarginti juosmens ir dubens srities skausmo.
Žmonės klysta manydami, jog negalavimas praeis savaime. Žmonės dažniausiai linkę tikėti, jog blogiausia jam tikrai negresia ir onkologine liga jis tikrai nesusirgs. Deja, niekas iki šiol negali tiksliai pasakyti, kas gali sukelti prostatos vėžį, niekas negali paaiškinti ir to, kodėl vieni vyrai suserga, o kiti išvengia klastingos ligos. Netaisyklinga mityba, kai valgomas koloringas, riebus maistas, nejudrus gyvenimo būdas, genetika lemia labai daug.
Tyrimai neskausmingi
Kreiptis į gydytojus vyrai varžosi ir dėl to, kad jiems reikia pasakoti apie intymias problemas, apie kurias nenori sakyti net ir artimiems žmonės. Ypač žmogui nesmagu, kad jis negali pasišlapinti, kad jaučia skausmą šlapindamasis. Dažnas baiminasi ir dėl to, kad tai gali būti lytiniu keliu plintančios ligos požymiai.
Pirmiausia žmogui, kuriam šeimos gydytojas įtaria prostatos sutrikimus, bus atliekamas prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimas. Pasak T. Bekerio, kai prostatos problemų nėra, šio antigeno koncentracija yra nedidelė. Tačiau kai PSA kiekis didesnis nei trys, galima įtarti prostatos patologiją.
Tuo atveju urologas atliks ir kitą tyrimą – rektalinį (apčiuopos) arba tansektalinį (atliekamą per išeinamąją angą) ultragarsinį tyrimą. Gali būti atliekama ir prostatos biopsija. Tik tada, kai atliekami visi minėti tyrimai, atlikta prostatos ir inkstų echoskopija, gydytojas gali spręsti, ar žmogus susirgo vėžiu.
Priešinės liaukos vėžys - dažniausias
Ypač padaugėjo biopsijų, kai pradėta vykdyti prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, kuri vykdoma nuo 2006-ųjų metų. Pasak T. Bekerio, nors dabar, kai jau penktus metus vykdoma vėžio prevencijos programa, PSA tyrimų atliekama daugiau, tačiau vėžio atvejų diagnozuojama ne taip dažnai.
„Kai pradėjome vykdyti programą – 50 proc. atvykusiųjų tirtis būdavo diagnozuojamas prostatos vėžys. Net mums, medikams, buvo sunku suvokti ir patikėti, kai iš 500 atliktų biopsijų pusės rezultatas – teigiamas“, - mena T. Bekeris.
Dar skaudžiau, kad ir onkologinė liga daug dažniau būdavo diagnozuojama vėlyvesnės stadijos. Šiaulių teritorinės ligonių kasos Sutarčių skyriaus vedėjo pavaduotoja Asta Markevičienė pastebi, jog pastaraisiais metais vyrai daug labiau rūpinasi savo sveikata ir daug aktyviau atlieka tyrimą, nei priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos pradžioje.
2006 metais pasitikrino 15680 Šiaulių apskrities gyventojų. Iš jų diagnozuota 207 onkologinės ligos atvejai. Dar daugiau – net 389 susirgimai prostatos vėžiu nustatyti po metų, kai profilaktinėje patikroje dalyvavo 15808 gyventojai. Ypač aktyvūs vyrai buvo 2008 metais, kai pasitikrino 21302 pacientai. Net 345 vyrams nustatytas vėžys.
Vėlesniais metais onkologinių ligų ėmė mažėti, nors šiek tiek mažėjo ir profilaktinės patikros skaičiai. Medikai mano, jog kasmet nesitikrinusiųjų lieka mažiau. Šiais metais per pirmąjį pusmetį prostatos vėžio diagnostinėje programoje dalyvavo 10731 gyventojas. 173 iš jų diagnozuotas prostatos vėžys.
Medikus džiugina tai, kad pusei sergančiųjų diagnozuojamas ankstyvosios stadijos vėžys, nes žmonės vis dažniau tikrinasi, nelaukdami ligos požymių, neraginami žmonų ar kitų artimųjų. Prostatos vėžio prevencija vyrai yra susirūpinę ir elgiasi aktyviai, atsakingai.
Tačiau to paties urologas Tonaras Bekeris negali pasakyti apie kaimo žmones, iš kur labai dažnai dar atvykstantiems žmonėms diagnozuojamas vėlyvos stadijos vėžys.
Apie tai, pasak mediko, ne kartą kalbėta urologų draugijoje, ne kartą ši problema aptarta ir Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijoje. „Ne kartą buvo kalbama, kad prostatos vėžio profilaktikai, kaip ir moterų krūtų vėžio profilaktikai, labai pasitarnautų mobilus autobusiukas, kuriame būtų įrengta reikiama įranga prostatos vėžio prevencijai“, - sako T. Bekeris.
Autobusiukas-laboratorija jau yra!
Akivaizdu, jog Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugija kartu su Lietuvos visuomenės sveikatos biurų asociacija ir Lietuvos urologų draugija nesėdėjo sudėjusi rankų. Įsteigtas prostatos vėžio prevencijos paramos ir labdaros fondas, kuris inicijuoja projektą - socialinę akciją „Išsaugokime vyrus“. Pirmą kartą mūsų šalyje, pasak Justinos Vaitkevičiūtės, bus skiriamas nuolatinis dėmesys šiam dažniausiam vyrų vėžiniam susirgimui - prostatos vėžiui ir jo prevencijai. Nuo lapkričio 7 dienos po Lietuvos regionus pradės keliauti mobili kraujo paėmimo laboratorija, kurioje bus atliekamas nemokamas prostatos specifinio antigeno (PSA) kraujo tyrimas rizikos grupės vyrams. Ši laboratorija bus pirmoji tokio pobūdžio diagnostinė laboratorija Europoje. Kelionę po Lietuvą ji pradeda Naisiuose (Šiaulių raj.).
Dar vienos profilaktinės priemonės imtis paskatino liūdna statistika. Kasmet Lietuvoje prostatos vėžys diagnozuojamas 3000 vyrų. Kas trečias iš jų šią diagnozę išgirsta tik tada, kai prostatos vėžys būna pažengęs ir gydymas tampa labai komplikuotas. Kiekvienais metais nuo vėžio miršta 500-600 Lietuvos vyrų.
„Statistika nebūtų tokia gąsdinanti, jei mūsų vyrai kasmet atliktų PSA kraujo tyrimą - juk pasaulio praktika rodo, kad anksti diagnozuotas prostatos vėžys yra sėkmingai išgydomas, - sako Prostatos vėžio prevencijos paramos ir labdaros fondo prezidentas Gediminas Žižys, pasak kurio, esama sveikatos apsaugos politika neleidžia tinkamai pasirūpinti mūsų šalies vyrais: šiuo metu nemokamas PSA tyrimas rizikos grupės vyrams priklauso tik kas antri metai, o juk onkologinėmis ligomis sergantiesiems kiekvieni uždelsti metai gali būti lemiami.
Išeitis rasta - po Lietuvą netrukus pradės važinėtis mobilioji kraujo paėmimo laboratorija „Išsaugokime vyrus“, kurioje bus nemokamai atliekamas PSA tyrimas rizikos grupės vyrams (50-75 metų ir nuo 45 m., jei jų pirmos eilės giminaičiai sirgo prostatos vėžiu). Taip pat, pasak J. Vaitkevičiūtės, bus teikiama informacija apie prostatos vėžį, jo diagnostiką bei gydymo būdus. Tyrimo rezultatai bus pranešti pačiam pacientui ir pirminės sveikatos priežiūros įstaigai.
Akcijos iniciatoriai atkreipia dėmesį, kad nors sergančiųjų prostatos vėžiu amžius jaunėja, tačiau visuomenė vis dar per mažai informuojama apie ankstyvosios diagnostikos svarbą. Informacijos stygiaus pasekmes labiausiai jaučia Lietuvos regionų gyventojai, kur ankstyvųjų stadijų prostatos vėžys diagnozuojamas tik 5-20 proc. sergančių vyrų. Be to, kaimo vietovėse dažnai nebūna galimybių atlikti nesudėtingą ir neskausmingą PSA tyrimą, plačiausiai naudojamą vėžinį žymenį, padedantį įtarti ir nustatyti ankstyvąsias prostatos vėžio stadijas, taip pat labai vertingą ir ligos kontrolei po gydymo.



