
Atkurdamas mišką miško savininkas turi ne tik pasodinti kokybišką sodinuką, bet ir prižiūrėti, kad vertingų medžių nenustelbtų miško piktžole vadinami lapuočiai.
Vaido SIMANAUSKO nuotr.
Zita KATKIENĖ
Jungtinių tautų generalinė asamblėja šiuos metus paskelbė Tarptautiniais miško metais, tad visus šiuos metus siekiama padidinti visuomenės dėmesį miškų išsaugojimui, atsakingam miškininkavimui bei darniai miškų plėtrai. Ir ne tik valstybei priklausančiame miške, bet ir dažniausiai vidutiniam miško savininkui priklausančiame pusketvirto hektaro plote. Šiemet pagrindinis dėmesys bus skiriamas privačių miškų želdinių priežiūrai. Juk miškas – ne rugių laukas, kuris pjaunamas ir vėl sodinamas kasmet. Miško savininkas tik kartą nukerta medį, o į jo vietą pasodintą kirs tik vaikaitis. Deja, ne kiekvienas šiandieninis miško savininkas supranta, kad rūpintis tuo, ką kirs gal net dar ir negimęs vaikaitis, reikia jau šiandien.
Kirtaviečių atkūrimas kontroliuojamas
Kirtaviečių privačiuose miškuose vis daugėja. Tik paukščių perėjimo ir žvėrelių vados metu nutyla pjūklų burzgesys miškuose. Tada metas atsodinti mišką, nepalikti kirtaviečių likimo valiai, nes jose augs menkaverčiai medžiai, tinkami tik malkoms. Šiaulių regiono Aplinkos apsaugos departamento miškų kontrolės skyriaus vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius Raimondas Šiukšteris sako, jog valstybiniame miške esančioje kirtavietėje bet ko nepasodinsi – turi augti vertingas medis. Tie patys reikalavimai ir privačių miškų savininkams. Deja, pastarieji galvoja, kad galima sodinti ne tik bet ką, bet ir bet kaip. O dar blogiau, kad rizikuojama visai neatsodinti kirtavietės...
Apie tai byloja ir skaičiai. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento kontroliuojamuose privačiuose miškuose per metus plynai iškertamų miškų plotas svyruoja priklausomai nuo medienos paklausos rinkoje. 2006 metais plynai iškirsta 1584,6 ha, 2007 metais - 1691,8 ha, 2008 m. - 1030,3 ha, 2009 metais - 1001,5 ha, 2010 m. - 1827 ha.
Miškų įstatyme, pasak R. Šiukšterio, reikalaujama plynai iškirsta mišką atkurti per trejus metus. Atliekant prieš trejus metus iškirstų kirtaviečių atkūrimo kontrolę nustatyta, jog 2006-2010 metų laikotarpiu neatkurtų miško plotų pastebimai sumažėjo.
Tačiau jų - neatkurtų masyvų - miške vis dar esama. Štai 2006 metais nustatyta 119,1 ha (9 proc.), o 2010 metais - tik 11,6 ha (1 proc.) neatkurtų arba neatsikūrusių plyno kirtimo kirtaviečių. 2004 metais neatkurtų plynų kirtaviečių plotas sudarė 13 proc. nuo patikrinto ploto. Anot R. Šiukšterio, tai, jog aktyviau atkuriamos plynai iškirstos kirtavietės, įtakojo ir prevencinis darbas, kurį vykdo departamento valstybinę miškų kontrolę vykdantys pareigūnai. Kiekvienais metais siunčiami laiškai miškų savininkams, kuriuose raginama atkurti iškirstą miško dalį. Be to nuolat kontroliuojama, kaip šis raginimas vykdomas.
Apie pagerėjusį miškų atkūrimą, anot valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus, byloja ir sumažėjusi skirtų administracinių baudų suma. 2006 metais už Miškų įstatymo pažeidimą bei nustatytu terminu neatkūrus plynai iškirstų miškų penkiasdešimčiai asmenų paskirta daugiau nei 25 tūkstančiai litų administracinių baudų, o 2010 metais už šį pažeidimą 12 asmenų paskirta 7,4 tūkstančio litų baudų.
Pažeidimų nestinga
Vidutinis miško savininkas, taip pat kaip ir valstybinio miško prižiūrėtojai, miške vykdo privalomus sanitarinius kirtimus bei pagrindinius kirtimus. Kai miško savininkas kreipiasi į miškininkus dėl miško tvarkos projekto, jam sudaromas miškotvarkos projektas dešimčiai metų. Jame ir nurodoma, kokie kirtimai galimi, suprojektuojamos kitos ūkinės priemonės.
Tie miško savininkai, kurių valdose - iki trijų hektarų miško plotas, jau gali imtis miško kirtimo ir neturėdami miško tvarkos projekto. Pakanka kreiptis į miškininką, kuris, kaip sako miškininkai, atrėš biržę - nurodys galimo kirtimo ribas.
Vykdant pagrindinius kirtimus kirtavietėje iškertami žali medžiai, pasiekę brandos amžių, tad ir mediena vertinga. Kiekvienas miško savininkas, anot R. Šiukšterio, turi suprasti, kad šioje vietoje ir vėl turi būti pasodintas vertingas medis, kiekvienas turi suvokti, kad tam reikės ne tik kokybiško sodinuko, bet ir priežiūros, dėmesio bei rūpesčio.
Miškų savininkai nepaliekami nei savivalei, nei likimo valiai - jiems rengiami seminarai, kurių metu vykdomi mokymai, kaip atkurti miškus. Miško savininkai vežami ir į mišką, jiems rodomi miško sklypai, kuriuose pristigo tikro šeimininko rankos.
Kai seminaro dalyviams parodomas šalia kelio esančio privataus ir valdiško miško plotas ir paklausiama, kurį mišką jis pirktų, dažnas rodo į tą pusę, kurioje auga valdiškas miškas. Tačiau kai paprašoma spėti, kurioje pusėje - valdiškas, o kurioje - privatus miškas, paaiškėja, jog prižiūrėti ir sveiki medžiai - valstybinio miško masyve. R. Šiukšteris ir žurnalistams rodo atkurtas kirtavietes, kuriose gražiai stiebiasi eglės. Rodo ir tas, kur į samanas susodintus spygliuočius stelbia nevertingi lapuočiai, kurių atkurtame miške neturėtų būti.
Ypač atsipalaidavo savininkai, 2008 metais pakeitus Miško atkūrimo ir įveisimo liberalius nuostatus. Įteisinus dalyje augaviečių drebulę kaip tikslinę medžių rūšį, dauguma miško savininkų (net apie 65 proc.) palieka kirtavietes želti savaime.
Deja, taip neišvengs administracinės baudos, nes ir beržui, ir drebulei leidžiama augti tik tikslinėse miško vietose. Drebulė valstybiniuose miškuose laikoma beveik piktžole, nes mediena greitai pūva ir auginti jos tikrai neverta. „Čia – mano verslas, ką noriu tą ir darau“, - atšauna dažnas miško savininkas, kai jam paaiškinama, kad savaime ataugę medžiai, tarp kurių daugiausia drebulių - taigi greitai augančių, bet mažai vertingų medžių, dar ne miško atkūrimas.
Už tokį miško „atkūrimą“ laukia bauda, nes auga tik kemsynai ir menkaverčiai medžiai.
Be to atkurdami mišką privačių miškų savininkai retai ruošia dirvą. Tam yra speciali technika, freza, specialus plūgas, kurių miško savininkas neturi, o samdyti - nenori. Kai pasodinami medeliai į nesupurentas samanas ir nėra ko tikėtis kokybiško miško.
Miškininkų susirūpinimą kelia ir tai, kad atkūrę plynai iškirstą mišką, miško savininkai želdinius palieka likimo valiai, neprižiūri, nevykdo apsaugos. Neįtikėtinai sparčiai pasodintus želdinius ima stelbti minkštųjų lapuočių medžiai bei krūmai. Neprižiūrimus bei neapsaugotus miško želdinius stipriai pažeidžia kanopiniai žvėrys.
Tačiau tik 2-3 metus reikia prižiūrėti atkurtą mišką - nukirsti daug greičiau nei eglės ar pušys augančius lapuočius, kad pastarieji nenustelbtų spygliuočių. Jau po antro kirtimo, pasak miškininko, spygliuočiai pralenkia lapuočius ir rūpesčių nelieka - auga kokybiškas ir vertingas miškas, kurį kirs tik po septynių – aštuonių dešimtmečių.
Trūkumai šalinami
Niekas savininkui nesumokės už tai, kad jo valdose lankosi grybautojai ir uogautojai, kurie ne tik renka miško gėrybes, bet ir pridaro žalos, net sukelia gaisrą, palikę neužgesintą laužą ar numetę nuorūką. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento miškų kontrolės skyriaus pareigūnai - ne tik baudžia. Praėjusiais metais, siekdami atkreipti miško savininkų dėmesį į miško želdinių kokybę, keturiose rajonų agentūrose patikrino ir įvertino 122 ha plote augančią 2002-2004 metais atsodinto miško kokybę. Nustatyta, kad 64,9 ha (57 proc.) jų kokybė - nepatenkinama. Miško savininkams surašyti privalomieji nurodymai nustatytiems trūkumams pašalinti, kuriuos privalu ištaisyti. Trūkumai pašalinti ir stiebiasi gražus miškas.
Visus šiuos metus, pasak R. Šiukšterio, pagrindinis dėmesys bus skiriamas privačių miškų želdinių priežiūros darbams. Susitikimo su miškų savininkais metu apie tai informavo ir Miškų kontrolės skyriaus pareigūnai.
Juolab, kas privačių miškų savininkai miško įveisimui gali naudotis ir ES skirtomis lėšomis. Šiaulių regione kiekvienais metais didėja naujai įveistų miškų plotas. 2010 metais įveista 814,2 ha naujų miškų. Prieš trejus metus buvo tik 629 ha. Daugiausiai miškų pernai įveista Kelmės rajone – net 495 ha arba 61 proc. regione tais metais įveistų želdinių. Šiaulių rajone – liūdnesnė situacija. Pernai įveista tik vos per 50 ha naujų miškų. Bet ir čia situacija gerėja, nes prieš trejetą metų buvo įveista tik 23 ha naujų miškų.



