Bosas įlėkė į mano kabinetą mosuodamas dviem plakatais:
- Tai, vadinas, dirbi? Ką aš sakiau – spausdiname tą naująjį su mano pataisymais!
Aš pašokau ir kirtau:
- O aš manau, kad pirmąjį variantą!

- Kaip suprasti? - dar garsiau sušuko bosas ir tėškė plakatus ant stalo. - Kas čia vadovauja – aš ar tu?!
- Plačiąja prasme – jūs, siaurąja - aš, - pasakiau ne ką tyliau, nes mačiau, kad bosas ne tiek įpykęs, kiek norintis pasiginčyti, kaip ir anksčiau. - Jūsų pataisytas, be abejo, geresnis, bet žmonėms labiau patiks pirmasis.
- Ach, žmonėms... - neva nusistebėjo bosas.
- Tai, žmonėms, - atsakiau, - juk tai jie būsimi mūsų klientai. Nebent jūs norite pats būti savo klientu ir gal net vieninteliu, a?
- Iš kur tu žinai, kad būtent tas kičas jiems patiks, a? - sarkastiškai paklausė bosas. - Tu ką – aiškiaregė?
- Aišku, kad nesu. Nesu ir rentgenas, kad matyčiau, kokios mintys jūsų galvoje, – atsišaudžiau. - Jei būčiau, mudviem ir kalbėtis nereikėtų...
- Manęs, matai, kiaurai nematai, o štai už visus žmones kalbėti gali? - paklausė bosas ir išsišiepė iki ausų.
Išsišiepiau ir aš:
- O ką? Galiu – dauguma žmonių nėra tokie subtilūs estetai kaip jūs.
- Nėra čia ko pataikauti, - numojo ranka kiek raustelėjęs bosas. - Grįžkime prie klausimo esmės. Tai tu už pirmąjį variantą?
- Už, - pasakiau paimdama boso paredaguotą plakatą, - nors šis man ir labiau patinka.
- Cha, esi visai užsispyrusi kaip... Nesvarbu kaip. Tiesiog dabar surenkime eksperimentą – paklauskime žmonių, ką jie pasirinktų, - ėmėsi saliamoniškos taktikos bosas ir atidaręs duris šūktelėjo: - Ei, kas ten koridoriuje? Eikit šen!
Įtariau, kad gan ilgo ir garsaus mūsų ginčo, visi seniai buvo išsislapstę po kabinetus, kad nepatektų į siautėjančio boso akiratį, todėl pamaniau, jog tas kvietimas taip ir liks šauksmu tyruose.
Bet ne, akivaizdžiai trinktelėjusi tualeto durimis visa drebėdama įbėgo viena iš didžiojo kabineto darbščių, bet nepastebimų moterėlių.
Bosas iš savo metro devyniasdešimties centimetrų ūgio rūsčiai pažvelgė į vargšiukės viršugalvį ir griežtai paklausė:
- Kuris iš šių dviejų plakatų labiau patinka?
Moteris persigandusi, pilnomis ašarų akimis pasimetusi į plakatus net nepažvelgė – jos žvilgsnis bėgiojo nuo boso prie manęs lyg taip galėtų sužinoti teisingą atsakymą.
- Na, kuris? - paskubino bosas.
Vargšė vargais negalais išspaudė:
- Aš nežinau...
- Čia dabar kas?! - sugriaudėjo bosas. - Privalai atsakyti.
Moterėlė žvilgtelėjo į antrąjį variantą mano rankose, į pirmąjį ant stalo, dar kartą metė žvilgsnį į bosą ir sumurmėjo, tas ant stalo...
- Gerai jau, eik dirbti, - numojo bosas ranka ir atsisuko į mane: - Tik nereikia jokių „ar aš nesakiau“! Ta višta pamanė, kad taip man įtiks – juk kitas buvo tavo rankose.
Aš truktelėjau pečiais ir abu plakatus susukusi į ritinį padaviau bosui. Jis tik papurtė galvą jų nepaimsiąs ir išėjo į tuščią koridorių, o aš kuo ramiausiai sėdau prie kompiuterio.
Buvo beveik malonu pamatyti, kad bosas vėl geros nuotaikos – juk jei išties būtų supykęs, tai nebūtų atėjęs pas mane pasiginčyti, o pasikvietęs ant kilimėlio.
Visai darbo pabaigoje atlėkė boso sekretorė Regina paimti plakatų ir persimesti keliais žodžiais.
- Na, ir pritriukšmavote judu – pusė darbuotojų jau buvo atlėkę pasmalsauti, ar jau parašiau įsakymą tave atleisti.
- Nejaugi? - nusistebėjau ir vėl pasisukau į kompiuterį, kur bolavo pusiau parengtas, bet dar neišsaugotas dokumentas.
Kitą dieną bosas vėl atėjo - tik šįsyk kiek kreivai šypsodamasis pasakė:
- Na jau, gerai – užsakyk pirmąjį. Vakare abu parodžiau Irutei, tai ji tik rankomis suplojo – kaip gražu! Ir dar paprašė neišnešti – nori pasikabinti ant sienos.
- O ką... - nukandusi „aš sakiau“ pasidomėjau: - Gal jau ir jums pirmasis pradėjo patikti?
- Tik nereikia šaipytis. O tu užsispyrusi, - atsiduso bosas ir pasuko durų link: - Nueik į buhalteriją.
Buhalterijoje mane pasitiko labai įpykusi vyriausioji ir išraudę Žabtukai išsprogusiomis akimis, tik antroji buhalterė sėdėjo nudelbusi akis.
- Sveikos, - pasisveikinau, - bosas liepė užeiti...
Vyriausioji net neatsakiusi „labas“ piktai pareiškė:
- Tai išsirėkei premiją? Nu, nu, kas dirba, o kas...

Lilitė