Lietuva rugpjūčio 31-ąją mini Laisvės dieną – Šiauliuose ir Kelmėje jau susiformavo tradicija pasitikti šią dieną pagerbiant žuvusius kovotojus, kentėjusius kalėjimų kančias ir iš tremčių negrįžusiuosius.
Rugpjūčio 27-ąją vyks renginiai Šiauliuose: 16.30 valandų Sąjūdžio mitingas Sukilėlių kalnelyje, 17.30 valandų – eisena į Katedrą, 18 valandą – šv. Mišios Katedroje.
Rugpjūčio 28-ąją – Padėkos ir vilties eisena į Šiluvą. 7.30 valandų Kelmės Atgimimo šventėje – garbių svečių sutikimas ir Sąjūdžio mitingas su iškilminga tautinės vėliavos pakėlimo ceremonija. 8.30 valandų visų eisenų dalyvių susirinkimas Tytuvėnų vienuolyno kieme ir 9 valandą – eisena į Šiluvą.
Vykstantys per Raseinius renkasi maldai Dubysos slėnyje 9 valandą.
12 valandą šv. Mišios Šiluvoje.
Šiaulietis visuomenės veikėjas gydytojas Albertas Griganavičius apie šių dviejų dienų renginius.
„Kuriasi ir naujos tradicijos. Štai kai Lietuvos nepriklausomybė buvo pavojuje, kai buvo blokada, tai tarptautinė organizacija TFP (Tradicija. Šeima. Nuosavybė), kuri turi savo biurus ir atstovus daugelyje pasaulio šalių (centras – Brazilijoje), niekieno neprašoma, niekieno neraginama, bet pamačiusi mūsų tautos pasiryžimą atsikratyti vergovės, per tris mėnesius trisdešimtyje pasaulio šalių surinko 5,5 milijono parašų Lietuvos nepriklausomybei palaikyti. Tai, ko gero, Gineso rekordų knygos vertas dalykas.
Rinkdami tuos parašus žuvo du savanoriai – taksistas ir studentas, bet jų krauju aplaistytus surinktų parašų lapus čia atvežė kartu su kitais. Ir kelmiškis Antanas Račas, tuometinis Užsienio reikalų komiteto narys Aukščiausiojoje Taryboje, kartu su Vytautu Landsbergiu tuos parašus nuvežė Michailui Gorbačiovui. Tai buvo Maskvai didžiausias akibrokštas: kad ne tik ta, kaip tada sakyta, grupelė nacionalistų ekstremistų, bet ir visas pasaulis palaiko Lietuvos siekį. Tai, be abejo, irgi turėjo reikšmės to meto įvykiams.
Taigi ši TFP organizacija yra didelė Lietuvos draugė jau daug metų – Vilniuje yra jos Krikščioniškosios kultūros institutas, o Kelmėje – biuras. Organizacijos atstovai kasmet atvyksta pas mus dalyvauti piligrimų Padėkos ir vilties eisenoje į Šiluvą.
Jau vienuolika-dvylika metų, kai šios eisenos į Šiluvą atnaujintos. Vyko jos ir sovietiniais laikais, o jų pagrindiniai organizatoriai buvo irgi šiauliškiai. Pavyzdžiui, vienas iš organizatorių buvo dabar jau amžinatilsis Mečislovas Jurevičius, už tai sėdėjęs lageriuose.
Labai gražios ir gausios buvo tos eisenos sovietmečiu, todėl tuo metu joms buvo bandoma visaip sutrukdyti: tai paskelbus kiaulių maro epidemiją, tai kaltinant dėl eismo trukdymo. Nors juk yra to meto nuotraukų: keliu važiuoja tik moskvičiukas, o pakraščiu labai gražiai eina kaip kareiviai išsirikiavusi ilgiausia kolona žmonių... Negi tai galėjo trukdyti eismą? Tačiau buvo tokie laikai.
Taigi dabar tos eisenos yra atnaujintos, niekas jų nevaržo ir tose eisenose nuo pat pradžios dalyvauja šios TFP organizacijos atstovai su savo atributika, su savo vėliavomis – liūtai raudoname fone, ir su Fatimos Marijos statula.
Jau yra tokia graži tradicija, kad kasmet tos eisenos išvakarėse susirenkama Šiauliuose, Sukilėlių kalnelyje - ten vyksta trumpa sueiga, kurios metu paminima ir Laisvės diena – kai iš Lietuvos išėjo paskutinis okupacinis kareivis.
Temą sueigai pasirenkame vis kitokią – šiemet, manome, būtų gerai pakalbėti apie krikščioniškųjų vertybių išsaugojimą, nes jos kaip ir nyksta. Kaip nyksta mūsų kaimas, taip kartu su juo ir tos vertybės nyksta. Manome, kad šiais metais į sueigą Sukilėlių kalnelyje turėtų atvažiuoti Vyriausybės, Seimo, Sąjūdžio atstovų. Neretai būna svečių iš Vokietijos Bundestago – baronas fon Štetenas.
Ir visada atvažiuoja 15-20 žmonių delegacija iš TFP - žmonių iš įvairių šalių: ir brazilų, ir japonų, ir italų, ir lenkų, ir baltarusių, ir norvegų...
O jau kitą dieną anksti rytą visi renkamės Kelmėje, Nepriklausomybės aikštėje, kur pakeliama Sąjūdžio vėliava (kadangi kelmiškiai tokios neturėjo, tad tai tautinė vėliava), sugiedamas himnas ir po trumpo žygio jau būna šv. Mišios Šiluvoje.“



