Vienas neatsakingas žaidimas su ugnimi gali kainuoti net ir žmogaus gyvybę bei užtraukti administracinę atsakomybę. Redakcijos archyvo nuotr.

Mindaugas LAURINAITIS

Joniškis. Nutirpus sniegui ir pašildžius saulutei, visu gražumu pasirodo praėjusiais metais nepadaryti darbai – nenušienautos ir sausa žole pasidengusios pievos bei laukai. Kiekvienais metais tingūs gyventojai mėgsta lengva ranka šiuos darbus nudirbti, tiesiog numesdami degtuką ir taip sukeldami gaisrą bei pavojų ne tik sau, bet ir kaimynams, gamtai.

Prevencija prieš žolės deginimą

Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai kiekvienais metais vykdo reidus, tikrina žemės plotus, informuoja gyventojus apie pernykštės žolės deginimo pavojus, ragina būti atsargius su ugnimi.

Balandžio-spalio mėnesiais urėdijos apribos automobilių judėjimą ir žmonių lankymąsi didelio gaisringumo miškuose ir durpynuose, kad būtų sumažintas gaisro pavojus.

Degintojai rizikuoja netekti išmokų už pasėlius

Nacionalinė mokėjimo agentūra įspėja, kad gali būti sumažintos išmokos už nudegintuose plotuose esančius pasėlius ar netgi nebus leidžiama juos deklaruoti. Todėl ūkininkams vertėtų susimąstyti, ar tikrai apsimoka eiti lengviausiu keliu „sutvarkant“ nenušienautas pievas jas tiesiog padegant.

Gresia didelės baudos

Už pernykštės žolės deginimą yra skiriamos nemažos baudos. Gyventojams gresia baudos nuo 200 iki 1000 litų, o pareigūnai gali palengvinti savo pinigines sumokėdami nuo 400 iki 1200 litų.

Taip pat gali tekti atlyginti ir dėl gaisro kilusius nuostolius, gamtai padarytą žalą. Tad vienas neatsargus veiksmas gali priversti atsisveikinti su keletu tūkstančiu litų.

Baudos gali susilaukti ir žemės savininkai arba naudotojai, kurie nesiėmė priešgaisrinės saugos priemonių arba pastebėję neinformavo apie jų žemėje kilusį pernykštės žolės gaisrą. Tokie pažeidėjai bus baudžiami iki 600 litų siekiančiomis baudomis.

Uždegta žolė gali supleškinti ne tik kaimyno, bet ir nuosavą sodybą, išplisti į miškus ar durpynus. Ugnyje žūsta ne tik augmenija bei gyvūnai, bet pasitaiko ir žmonių aukų.

Privalu laikytis saugos priemonių

Priešgaisrinės apsaugos ir aplinkos apsaugos reikalavimai, kurių privaloma laikytis:

draudžiama deginti ražienas, taip pat nenupjautas ir nesugrėbtas (nesurinktas): žolę, nendres, javus ir kitas žemės ūkio kultūras.

Draudžiama sugrėbtas (surinktas) žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės atliekų krūvas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 100 metrų nuo miško, taip pat miestuose ir miesteliuose. Išvardytas augalinės kilmės atliekas leidžiama deginti lauko sąlygomis tik sugrėbtas (surinktas) į krūvas, kai nėra galimybių jų kompostuoti ar kitaip panaudoti, ne arčiau kaip 30 metrų nuo pastatų. Jų deginimas turi būti nuolat stebimas, jį baigus smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu, smėliu ir pan. Laužus leidžiama kūrenti ne arčiau kaip 30 metrų nuo statinių.

Palikti be priežiūros besikūrenančias laužavietes draudžiama. Smilkstančią ugniavietę būtina užgesinti. Draudžiama kartu su žole ir kitomis augalinės kilmės atliekomis deginti buitines ir pramonines atliekas.

 
Straipsnių peržiūros
94582797
Į viršų