Šiuolaikiniame pasaulyje reklamos neįtikėtinai daug. Jos yra visur – televizijoje, internete, spaudoje, gatvėse, parduotuvėse, reklama mus pasiekia žinutėmis, elektroniniu paštu, brukama į pašto dėžutes. Tai įdomus reiškinys, kurį tiria šiuolaikiniai mokslininkai.

Visgi su Šiaulių „Aušros“ muziejaus Fotografijos skyriaus vedėja Vilija Ulinskyte-Balziene kalbamės apie reklamos istoriją. Dar tarpukariu teko sukti galvas, kaip efektyviau pasiekti ir atkreipti auditorijos dėmesį. Pagrindinis reklamos šaltinis buvo spauda. Kokios buvo reklaminių skelbimų formos, iliustracijos, stiliai, kokios sąlygos lėmė reklamos „sprogimą“?

Reklamos ištakos
„Tarpukario reklama, kaip ir reklama šiuolaikiniame gyvenime, buvo neatskiriama gyvenimo dalis ir savaime suprantamas dalykas. Lietuvos tarpukario visuomenėje reklamos ir reklaminės produkcijos gausa buvo panaši į sprogimą. Tai buvo pakankamai naujas reiškinys, kuris formavosi kartu su visuomenės modernėjimu, naujo miestietiško gyvenimo būdo atsiradimu, buržuazinės kultūros atsiradimu. Pasirinkimų galimybės išaugo ypač mieste, atsivėrė Lietuva, atsivėrė miestas pasauliui“, – sako V. Ulinskytė-Balzienė.

Vakarų kultūra, užsieninės prekės plūdo į Lietuvą. Augo pasiūla, augo ir reklaminės priemonės.  Kaip sako V. Ulinskytė-Balzienė, reklama atėjo iš karto su miesto atsikūrimu, miesto gyvenimo atsigavimu ir suklestėjimu. Tai buvo trečiojo dešimtmečio pradžia, kai atsikūrė pramonė, atsigavo amatininkai, atsistatė miestas, įsikūrė prekybos įmonės, o gyvenimas normalizavosi. Tad natūralu, kad reikėjo ir informacijos sklaidos apie prekes bei paslaugas. Reklamos užuomazgų jau būta ir prieš Pirmąjį pasaulinį karą spaudoje.

Gerėjant gyvenimo kokybei, žmonės turi daugiau galimybių vartoti ne tik kasdienius būtiniausius produktus, bet ir daugiau laiko skirti prabangos dalykams. Atsiranda naujos prabangos rūšys.

Televizijos tarpukariu nebuvo, radijas žengė pirmuosius žingsnius.

Tad vis dėlto spauda buvo pagrindinė reklamos arena. Ištisi puslapiai mirgėjo reklaminiais skelbimais. Šiandien spaudoje yra daug reklamos, bet jau ne tiek, nes yra daug alternatyvių ir paveikesnių kanalų.

„Tuo metu spauda, laikraščiai, žurnalai buvo vienas iš pagrindinių reklamos kanalų. Žinoma, kad Šiauliuose tarpukariu įvairiu laiku ėjo apie 20 įvairių spaudos leidinių. Kiekviename iš jų buvo skirta nemažai vietos reklamai…“ – sako  V. Ulinskytė-Balzienė.

Reklamos turinys ir stilistika
Žvelgdami į reklamos skelbimus galime pamatyti visą spektrą anuometinio kasdienio gyvenimo reikmių, poreikių.

Buvo reklamuojami būtiniausi kasdieniai dalykai, be kurių neįsivaizduojamas gyvenimas – maisto produktai, apranga, avalynė, įvairiausi buities dalykai, tokie kaip muilas, plaukų priežiūros priemonės.

Tarpukariu sutinkama nemažai įvairių loterijų reklamos. Tuo metu tai buvo itin paplitęs reiškinys. Buvo organizuojamos loterijos, kurių metu sukaupti pinigai keliaudavo komerciniams, kiti – labdariniams tikslams, tiek visuomeninės organizacijos organizuodavo loterijas, tiek būdavo valstybinės loterijos.

Užsienio bendrovės, antai laivybos, siūlė patogias ir pigias keliones tautiečiams į įvairias šalis. Pirma, tai rodo žmonių išaugusias galimybes keliauti.. Iš kitos pusės, reikia nepamiršti, kad tarpukariu buvo emigracija, reikėjo pigaus ir patogaus būdo emigruoti.

Taip pat reklamoje galima pastebėti siekį stiprinti tautiškumą, lietuvybę, patriotiškumą ir pilietiškumą. Ypač daug tarpukario spaudoje, viešojoje erdvėje yra raginimų rinktis lietuvišką produkciją, pirkti prekę lietuvišką.

Grožio kulto sklaida
Labai daug tarpukario spaudos reklamoje sutinkama įvairių naujovių, priemonių, kurios padeda išsaugoti jaunystę. Visiškai neatsitiktinai. Tarpukario laikotarpiu atsispindėjo ir tam tikros gyvenimo būdo vertybės – jaunystės kultas, grožis, veržlumas.

„Tai yra labai būdingos to laiko gyvenimo būdo vertybės, kurios buvo propaguojamos visuomenėje. Tai atsispindi laikraštinėje reklamoje. Jaunystės kultas asocijuojamas su moderniu gyvenimo būdu, atėjusiu iš Vakarų kultūros per art deco stilistiką, gyvenimo būdo vertybes. Art deco, susiformavęs trečiojo dešimtmečio pirmojoje pusėje, buvo gyvenimo būdo stilius, kuris tuo metu atėjo iš Vakarų Europos į Lietuvą“, –  sako V. Ulinskytė-Balzienė.

Art deco buvo skirtas prabangai ir malonumui, viskas kurta iš prabangių medžiagų, o daiktų grožis buvo svarbesnis už jų praktinę reikšmę. Šis stilius buvo tarsi liuksuso etalonas.

„Lietuvis, tuo metu naujasis miestietis, žmogus atėjęs iš kaimo, orientuojasi į naują gyvenimo būdą, naujas vertybes, o art deco buvo prabangaus gyvenimo siekis. Visa tai matosi ir reklaminėje stilistikoje“, – sako V. Ulinskytė-Balzienė.

Populiaru buvo rašyti feljetono stiliumi. Paprastai laikraštinė reklaminė grafika buvo pakankamai mėgėjiško lygio, nebuvo itin rafinuota, meniška, originali, dažnai buvo kopijuojama nuo užsieninių leidinių stilius. Profesionalūs menininkai nelabai reiškėsi laikraštinėje reklamoje. Galbūt išskirtinis asmuo būtų dailininkas grafikas Gerardas Bagdonavičius, kuris dirbo šioje srityje. O kadangi profesionalių dailininkų darbų laikraščiuose nebuvo, tai piešinėliai reklamose yra gana mėgėjiški. Taip pat dažnai  reklamai pasitelkiama poezija, taip pat patetiški, eiliuoti tekstai.

Verčiame spaudos reklaminius skelbimus – gausybė reklamos, skirtos plaukų priežiūrai.

Reklamuojamas „pusmetinis sušukavimas“ – tuo metu būdingos bangelės buvo labai madingos.

Visas straipsnis, pavadinimu „Ką daryti, kad patikus?“

„Aušros“ muziejaus archyvo nuotraukos