Šiaulių apskrities Povilo Višinskio biblioteka kviečia susipažinti su nauju katalogu „Šiaulių miesto kraštotyrininkų darbų katalogas. 1990–2015“, kuriame suregistruoti Šiaulių miesto kraštotyrininkų, miesto įstaigų, užsiimančių kraštotyros veikla, ir bibliotekų kraštotyros darbai.

Kataloge yra 263 kraštotyros darbai. Didžioji jų dalis – nepublikuota. Jie pateikti chronologiškai. Atskirų metų kraštotyros darbų aprašai išdėstyti pagal abėcėlę.

Katalogą sudariusi vyriausioji bibliotekininkė Audronė Baškienė sako, kad buvo padarytas didžiulis darbas, atrenkant dokumentus katalogui ir juos rūšiuojant pagal metus. Tačiau tikimasi, kad dabar kraštotyros darbai bus aktualesni platesnei visuomenei. Apie katalogą ir jo ruošimo darbus „Šiaulių naujienoms“ pasakoja A. Baškienė.

– Kaip kilo idėja rengti Šiaulių miesto kraštotyrininkų darbų katalogą?
– Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka turi gilias tradicijas kaupiant kraštotyrinę medžiagą.

Kilo mintis apžvelgti Šiaulių miesto kraštotyrinę veiklą nuo 1990 iki 2015 metų ir tai atspindėti kataloge, kuriame būtų suregistruoti Šiaulių miesto kraštotyrininkų, miesto įstaigų, užsiimančių kraštotyrine veikla bei bibliotekų kraštotyros darbai.

Anksčiau (1995, 1998, 2003) buvo parengti kraštotyros katalogai, kuriuose buvo suregistruoti Šiaulių apskrities kraštotyros darbai. Tačiau miesto kraštotyrininkų darbų katalogo nebuvo, todėl ir kilo mintis juos suregistruoti.

– Koks pagrindinis tikslas šio darbo? Ar buvo poreikis?  
– Kaip ir minėjau, tikslas – suregistruoti Šiaulių miesto kraštotyrininkų, įstaigų, kuriose vykdoma kraštotyrinė veikla darbus, kad būtų galima susidaryti vaizdą apie sukauptus vertingus ir galbūt kai kuriuos nepelnytai pamirštus darbus, tikintis platesnės jų panaudos.

– Kaip vyko kraštotyrininkų ir jų darbų atranka?
– Darbai pirmiausia buvo atrenkami pagal leidimo metus, t. y. apėmė laikotarpį nuo 1990 iki 2015 m. Kreiptasi pagalbos į kraštotyrininkus, Šiaulių miesto savivaldybės viešąją biblioteką, miesto švietimo  įstaigas ir kitas organizacijas, kad praneštų apie jų sukauptus kraštotyros darbus.

– Su kokiais sunkumais  ar iššūkiais susidūrėte rengdama katalogą?
– Reikėjo peržiūrėti daug informacinių leidinių, tikslinti bibliografinius aprašus, bendrauti su darbų pateikėjais, tikslinti kai kuriuos faktus, tačiau darbas vertas triūso.

– Ar Šiauliai turtingi kraštotyros darbų? Gal daugelio jų net nežinome?
– Manau, kad kiekvienas kraštas turi unikalių kraštotyros darbų. Mūsų miestas – ne išimtis. Šis katalogas ir būtų kaip supažindinimas su darbais, apie kuriuos mes net nežinojome.

Norėčiau, kad katalogas būtų populiarus ne tik tarp kraštotyrininkų, bet dar visų kitų, besidominčių krašto praeitimi, išnykusių kaimų istorija, garsiais kraštiečiais.

– Daug savo darbų bibliotekai yra dovanojusi Irena Rudzinskienė. Ar daug tokių aktyvių kraštotyrininkų, kurie su biblioteka dalijasi savo darbais, surinkta medžiaga?
– Irena Rudzinskienė savo darbus yra dovanojusi ne tik mūsų bibliotekai, bet ir kitoms Lietuvos bibliotekoms bei kultūros-švietimo įstaigoms. Smagu, kad ji domisi Povilo Višinskio genealogija, daug jos darbų, susijusių su šia iškilia asmenybe, yra dovanota ir mūsų bibliotekai.

Tokių aktyvių kraštotyrininkų tikrai nėra daug, bet kiekvienu, bet kurio kraštotyrininko dovanotu darbu bibliotekos džiaugiasi ir vertina.

– Jaunimui neretai kraštotyra atrodo neįdomi. Gal turite minčių, kaip juos sudominti?
– Mieste veikia Šiaulių  jaunųjų kraštotyrininkų Mikelių mokykla, mokyklose veikia kraštotyros būreliai, kuriems vadovauja pedagogai. Todėl manyčiau, kad ši veikla nenunyks ir jaunimas papildys kraštotyros veteranų gretas.

– Iš kur paimti darbai katalogui? Gal ką teko skolintis?
– Darbus katalogui pateikė Šiaulių miesto savivaldybės viešoji biblioteka (78 rankraštiniai dokumentai ir 10 elektroninių priemonių), Šiaulių apskrities Povilo Višinskio biblioteka (80), Didždvario gimnazija (20), Juliaus Janonio gimnazija (37), „Romuvos“ progimnazija (3), Šiaulių jaunųjų kraštotyrininkų Mikelių mokykla (2) ir Šiaulių jaunųjų turistų centras (3).

Didelę katalogo dalį sudaro miesto kraštotyrininkų – Irenos Rudzinskienės (39), Nijolės Petraitytės (28), Jono Nekrašiaus (23), Vytauto Mažeikos (17), Giedrės Petkevičienės (13), Jono Krivicko (17), Klemenso Kučinsko (9), Zitos Subačienės (12), Danutės Darbutienės (11), Nijolios Kasparavičienės (9), Ritos Margevičienės (6), Romualdo Rutkausko (6) ir kt. darbai.

Rengiant katalogą naudotasi įvairiais leidiniais: „P. Višinskio viešosios bibliotekos kraštotyros darbų katalogas“ (Šiauliai, 1995), „Kraštotyra Šiaulių apskrityje: istorija ir šiandiena. Kraštotyros darbų parodos katalogas“ (Šiauliai, 1998), „Sukaupti kraštotyros lobiai. Šiaulių apskrities viešosiose bibliotekose ir jų filialuose saugomų kraštotyros darbų katalogas. 1990–2002“ (Šiauliai, 2003), LIBIS suvestiniu katalogu.

– Kokią medžiagą skaitytojas galės rasti kataloge?
– Kraštotyrininkai – metraštininkai, o ne istorijos vertintojai. Jų darbuose atsispindi Šiaulių miesto istorinė raida, šeimų istorijos, personalijos, amatai ir tradicijos, tremtinių atsiminimai, išnykusių kaimų ir gatvių istorijos, bibliotekų ir  įmonių istorijos, kapinių tyrinėjimai ir kitos mūsų kraštui aktualios temos.

Dauguma darbų skirta personalijoms – aktorėms Potencijai Pinkauskaitei, Stefai Nosevičiūtei-Čepaitienei, pedagogams Antanui Bukauskui, Pranui Švilpai, Adolfui Stonkui-Stonkevičiui, kraštotyrininkams Viktorui Žekniui, Vincentui Vaitekūnui, visuomenės veikėjai Onai Lukauskaitei-Poškienei, literatūrologei Daliai Striogaitei, Šiaulių universiteto dėstytojams ir kt.

Nemaža dalis darbų yra apie Šiaulių apskrities kaimus – jų istoriją ir gyventojus. Dalis kaimų yra išnykę (Liepkalnio, Paberžių, Tyrelkų), todėl užfiksuota istorija yra unikali.

Taip pat galima rasti Šiaulių rajonų – Dainų, Lieporių, Pabalių, Kalniuko – aprašymų. Yra darbų, skirtų atskiroms Šiaulių miesto gatvėms, buvusioms kultūros-švietimo įstaigoms, kongregacijos mokyklai, amatų mokyklai, prieškaryje veikusiems vaikų darželiams ir pradinėms mokykloms. Įdomios ir informatyvios šeimų istorijos, kurių dauguma saugoma asmeniniuose archyvuose.

Kita darbų grupė – mokyklų istorijos. Kataloge galima rasti Šiaulių miesto didžiausių ir seniausių gimnazijų – Didždvario ir Juliaus Janonio – metraščius, kuriuose atsispindi svarbiausi mokslo metų įvykiai, moksleivių pasiekimai, mokyklos šventės. Paminėtini ir Šiaulių jaunųjų turistų centro metraščiai, jaunųjų mikelių darbai.

Keletas darbų skirta įmonėms – Šiaulių elektros tinklams, statybos įmonei „Žemda“. Surinkta medžiaga apie įmonių veiklą nuo įkūrimo, apie įmonėse dirbusius darbuotojus.

– Ar kataloge yra  išskirtinių kraštotyros darbų?
– Atskirą darbų dalį sudaro kraštotyros ekspedicijų medžiaga – apie knygnešystę Šiaulėnų apylinkėse, Gruzdžių krašto žmonių prisiminimai, apie nykstančius ir išnykusius Bazilionių krašto kaimus.

Kataloge taip pat skaitytojas ras ekslibrisų parodų katalogus, skirtus įvairioms progoms: M. Daukšos „Postilei“ – 400 metų, Juliaus Janonio gimnazijai – 150, Šiaulių apskrities P. Višinskio bibliotekai – 50, Kryžių kalnui bei meno parodoms.

Vertėtų paminėti tremtinių istorijas, kelionių į tremties vietas dienoraščius. Ši tema aktuali ir skaudi Lietuvos žmonėms.

Kruopščiųjų kraštotyrininkų dėka atgimsta mūsų vietos istorija, nutiesdama sąsajas tarp kartų ir perimdama senolių gyvenimo patirtį ir žinias. Šis katalogas – tai pirmas bandymas suregistruoti ir padaryti pasiekiamus plačiajai visuomenei Šiaulių miesto kraštotyrininkų darbus. Katalogą planuojama plėsti ir perkelti į skaitmeninę erdvę.

Iš „Šiaulių miesto kraštotyrininkų darbų katalogas. 1990–2015“
Jonės GORYTĖS nuotr.