Kada Šiauliai buvo pirmą kartą pradėti žymėti kartografiniuose leidiniuose? Atsakymo į šį klausimą reikia ieškoti studijuojant ir tyrinėjant LDK ir kaimyninių valstybių žemėlapius.

Istorikų ir kartografų nuomone, XVI a. pradžioje pasirodė pirmieji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dvarų valdų planai, buvo sudarinėjami žemėlapiai. Maždaug nuo XVI a. žemėlapiuose, o nuo XVII a. planuose buvo pradėti žymėti ir Šiauliai.

Miestas nuo seno išsidėstęs strateginių kelių sankryžoje, todėl palygint anksti buvo pradėtas žymėti žemėlapiuose. 1555 m. Kasparo Volpelos sudarytame Europos žemėlapyje bene pirmąkart pažymėti Šiauliai – Sovli.

XVI a. pabaigos Raseinių žemininkų teismo knygose Šiaulių valsčius minimas labai dažnai – net 135 kartus. Tuo laiku Šiauliai jau buvo miestas.

Miesto apylinkėje tuo metu minimas Šiaulių dvaras, todėl miestas, norėdamas skirtis nuo dvaro, pasivadino „Didžiaisiais Šiauliais“. Tas vardas teismo aktuose labai dažnai minimas, pvz., „doroga velikaja idiot ot mesta Kelmenskago (=Kelmės), eduči čerez reku Šventupu, do velikich Šovl (...)“. Vėliau miestas gauna „didkunigaikštišką vardą“ ir nuo XVI amžiaus pabaigos nebevadinamas Šovli, bet  Šavli.

Iš tų pačių teismo aktų matyti, kad per Šiaulius be Kelmės vieškelio ėjo didelis kelias į Kražius („doroga velikaja do Krož“). Miestas tampa didelio karaliaus dvaro, Šiaulių ekonomija vadinamo, centru.

1613 m. Amsterdame, Willemo Janszoono Blaeu leidykloje buvo išleistas pirmasis originalus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau LDK – J. N.) žemėlapis (Magni Ducatus Lithuaniae, caeterarumque regonum illi adjacentium exacta descriptio). Šio žemėlapio rengimui vadovavo ir savo lėšomis išleido LDK didysis maršalka, Vilniaus vaivada, Šiaulių ir kai kurių krašto žemių nuo 1572 m. balandžio 29 d. valdytojas Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis (1549–1616). Jis buvo ir šio žemėlapio redaktorius. Žemėlapį braižė Tomas Makovskis, spausdinimo formą pagamino Nyderlandų kartografas Heselis Geritsas.

Su M. K. Radvilos Našlaitėlio vardu yra susiję Šiauliai ir Šiaulių kraštas. 1572 m. balandžio 29 d. karaliaus Žygimanto Augusto privilegija M. K. Radvilai Našlaitėliui buvo suteikta teisė iki gyvos galvos valdyti Šiaulius ir kai kurias krašto žemes. Jis Šiaulių valdos administratoriumi paskyrė Joną Povilavičių Gruževskį, kuris 1581 m. sutinkamas kaip Šiaulių vietininkas.

J. P. Gruževskis buvo atvykęs iš Mozūrijos. Kai 1588 m Abiejų Tautų Respublikos Seimas nutaria įkurti ekonomijas, išlaikysiančias didžiojo kunigaikščio asmeninį dvarą, oficialiai įkurta ir Šiaulių ekonomija. Kadangi tuo laiku ji buvo išnuomota iki gyvos galvos Mikalojui Kristupui Radvilai Našlaitėliui, praktiškai ekonomija neveikė. 1588 m. buvo nustatyta, kad Šiaulių krašto valdą nuo 1572 m. valdęs M. K. Radvila Našlaitėlis tvarkysis senomis sąlygomis. Tik po jo mirties (1616 m.) imta šią valdą pertvarkyti į ekonomiją.

Istoriniai šaltiniai byloja, kad 1591 m. pirmoje pusėje, maždaug liepos mėnesį, M. K. Radvila Našlaitėlis lankėsi Šiauliuose. Dėl Šiaulių valdos finansinės padėties, gindamas valdžios interesus, M. K. Radvila Našlaitėlis net vedė bylas su LDK iždu.

Pavyzdžiui, 1600 m. LDK iždas Šiauliams, Joniškiui ir Žagarei iškėlė bylą dėl to, kad jie nesumokėjo pastočių pinigų už 1572–1597 metus. Paaiškėjo, kad šie miestai mokėjo tuos pinigus tiesiai Šiaulių valsčiaus laikytojui M. K. Radvilai Našlaitėliui, taip pripažindami jo valdžią. Savo ruožtu M. K. Radvila Našlaitėlis tvirtino, kad teisė rinkti pastočių pinigus iš šių miestų jam atiteko kartu su valsčiumi.

Nors vėliau Zigmantas Vaza nusprendė, kad ateityje pastočių prievolės pinigai turi būti mokami į valstybės iždą, bet jau 1602 metais M. K. Radvila Našlaitėlis gavo teisę rinkti juos sau.

1589 m. Seimas priėmė įstatymą, dar vadinamą Konstitucija, kuriuo LDK įsteigtos ekonomijos. Viena iš didžiausių LDK buvo Šiaulių ekonomija. Ji apėmė dabartinį Joniškį, didumą Šiaulių rajono, Pakruojo bei Radviliškio rajonų vakarines dalis. Ekonomijai priklausė Šiaulių, Joniškio, Gruzdžių, Žagarės, Radviliškio miesteliai. Šiauliai tapo ekonomijos centru.

Ekonomijos organizavimo ir būsimo valdymo tvarka buvo išdėstyta ir į Lietuvos Metriką įrašytame karaliaus Zigmanto Vazos rašte.

M. K. Radvila Našlaitėlis 1590–1600 metais organizavo LDK lauko kartografavimą, valstybės žemėlapio sudarymą ir tiems darbams vadovavo. Šis žemėlapis buvo išleistas su Dnepro kartografiniu vaizdu ir T. Makovskio parengtu Lietuvos aprašymu.

Žemėlapį braižė T. Makovskis, raižė H. Geritsas. Žemėlapis buvo gana  tikslus ir gerokai pralenkė to meto Vakarų Europos sudarytus žemėlapius. Vien tik dabartinėje Lietuvos teritorijoje pažymėta apie 150 gyvenviečių ir 60 upių.
Tai vienas iš geriausių Renesanso epochos kartografijos darbų. Beveik pusantro šimto metų jis buvo Europos kartografų kopijuojamas, perdirbinėjamas ir spausdinamas įvairiuose atlasuose. Žemėlapio originalas neišliko.

Upsalos (Švedija) universiteto bibliotekoje yra pirmosios laidos spausdintas variantas. Vokietijoje, Veimaro bibliotekoje, saugomas antrasis šiuo metu žinomas šios laidos žemėlapio egzempliorius. Šiame žemėlapyje Šiauliai pažymėti Szawle. Šiaulių vaizdulyje pažymėtas bokštas, simbolizuojantis miestą, taip pat gal bažnyčią ir dvarą, pabrėžė valdos dydį. Pagal sutartinius ženklus Šiaulių vaizdulys pirmiausias reiškė miestą – Oppidum.

Vėliau tokį pat vaizdulį perėmė ir kiti atlasai ir žemėlapiai – M. K. Radvilos Našlaitėlio žemėlapio perdirbiniai. M. K. Radvilos Našlaitėlio žemėlapis svarbus ir tuo, kad jame paženklintos tuometinės Žemaitijos – Samogitia – ribos, kai kurios krašto vietovės – Lygumai (Ligumij), Linkuva (Linkow), Pakruojis (Pokroie), Žeimelis (Zemele), Joniškis (Janiski), Žagarė (Zagarij) ir kiti krašto miestai bei miesteliai; svarbiausios upės: Mūša (Musza), Kruoja (Kroia), Daugyvenė (Daugiviena) ir kt.

Šiauliai kaip Szawle įrašyti apie 1620 m. parengtame LDK žemėlapyje saugomame Lietuvos Mokslų akademijos bibliotekoje, 1626 m. Andreaso Bureus (1571–1646) sudarytame ir Stokholme išleistame Baltijos regiono žemėlapyje „Orbis arctoi nova et accurata delineatio auctore Andrea Bureeo sueco“, 1628 m.  Joannes Janssonius sudarytame LDK „Lithuania“ žemėlapyje, apie 1631–1650 m. Amsterdame, W. Janszoono Blaeu leidykloje išleistame LDK žemėlapyje, 1636 m. H. Hondius parengtame LDK žemėlapyje, kurį Amsterdame išleido H. Hondijaus leidykla, 1639–1650 m. H. Hondijaus išleistame „Atlase“, 1665 m. Nicolas Sansono d‘Abbeville‘io žemėlapyje ir kituose XVII a. kartografiniuose darbuose, išleistuose Amsterdame, Augsburge, Berlyne, Niurnberge, Paryžiuje ir kt.

1659 m. prancūzų kartografas Nicolas Sansonas d‘Abbeville‘is sudarė Kuršo, Žiemgalos ir Žemaitijos žemėlapį, kuris buvo išleistas 1664-1667 m. kartu su Paryžiuje jo parengtu atlasu. Raižė P. J. Someris. Šiame žemėlapyje Šiauliai pažymėti – Szawle / Gross Schaulen.

1659–1677 metais Šiauliai rašomi Szawle šiuose kartografiniuose leidiniuose: 1659 m. Joan Blaeu sudarytame ir Amsterdame išleistame Livonijos žemėlapyje, 1666 m. Amsterdame  J. Janssonijaus įpėdinių leidykloje išleistame, J. Janssonijaus parengtame Livonijos žemėlapyje, 1672 m. Frankfurte prie Maino, M. Meriano įpėdinių leidyklos išleistame ir M. Meriano parengtame LDK žemėlapyje, apie 1675 m. Paryžiuje A. H. Jaillot leidykloje išleistame, G. Sansono parengtame Lenkijos karalystės, LDK ir gretimų šalių žemėlapyje; 1677 m. Amsterdame Justas Danckertso išleistame Lenkijos, Lietuvos bei kaimyninių šalių žemėlapyje.

1678 m. Romoje G. G. Rossi‘o leidykla išleido Lenkijos karalystės ir LDK žemėlapį, kurį sudarė G. Sansonas. Raižė G. Widmanas. Šiame žemėlapyje Šiauliai pažymėti su rašybos klaida Szwole.

Šiauliai dar pažymėti Szawle Amsterdame apie 1680 metais išleistame LDK žemėlapyje, esančiame olandų kartografo, graverio ir leidėjo Frederiko de Witto atlase, kuris parengtas, remiantis M. K. Radvilos Našlaitėlio 1613 m. LDK žemėlapiu. Šis kartografinis vaizdas orientuotas į vakarus (1760 m. išleista naujausia ir pataisyta laida) Amsterdame išleistame LDK žemėlapyje, kurį parengė ir išleido P. Schenkas ir G. Valckas.

1690 m. Amsterdame garsaus prancūzų kartografo Nicolo Sansono Vyresniojo  išleistame Lenkijos karalystės ir Lietuvos žemėlapyje, Šiauliai žymimi – Schaulen/ Szawle. Vėlesniame 1710 m. šio žemėlapio leidime Šiauliai įvardijami Szawle.

1691 m. Venecijoje išleistas pranciškono Vincenzo Mario Coronelli‘o parengtas Lietuvos žemėlapis, kuris yra 1613  m. LDK žemėlapio perdirbinys. Jame Šiauliai pažymėti – Szaule. Šis žemėlapis papuoštas įvairių Lietuvos žemių herbais. Virš Šiaulių miesto užrašo nupieštas herbas, jame yra įrašas Samogita.

1695 m. Amsterdame J. Danckertsas parengė, raižė ir išleido LDK žemėlapį (1613 m. LDK žemėlapio perdirbinys). Jame Šiauliai žymimi Szawle.

1699–1700 m. Saksonijos kariuomenės kartografų nubraižytame kelių nuo Lietuvos pajūrio į Kuršą ir Kauną žemėlapyje pavaizduotas Šiaulių miestas – Shaulen.

1700 m. Amsterdame, N. Visschens (dar P. Schenkas), pagal N. Sansono Vyresniojo 1655 m. žemėlapį, parengė ir išleido Lenkijos karalystės ir LDK žemėlapį. Jame Šiauliai žymimi Schaulen / Szawle.

1702 m. LDK žemėlapyje (šis žemėlapis saugomas Švedijos karo archyve), kurį sudarė Švedijos karaliaus Karolio XII kariuomenės generolas leitenantas Gerhardas Ernstas Ehrenschantzas (1663–1703), Šiauliai žymimi – Szalij.

1703 m. švedų fortifikacijos specialisto, paskirtojo Kuršo gubernatoriaus, generolo majoro grafo C. M. Stuarto 1703 m. datuojamame dienoraštyje, esančiame 1700–1703 m. Kuršo ir  Žiemgalos kunigaikštystės bei šiaurinės Lietuvos dalies scheminiame žemėlapyje Šiauliai įvardyti kaip Schaul.

1706 m. (ar 1707 m.) Niurnberge vokiečių raižytojas ir žemėlapių leidėjas Johannas Baptistas Homannas išleido Lenkijos bei Lietuvos žemėlapį, kuriame Šiauliai pavadinti Szawle. Šio žemėlapio vėlesnės laidos pakartotos 1712 ir 1739 m.

1710 m. Amsterdame išleistame Gerhardo van Keuleno parengtame Lenkijos karalystės, LDK ir kaimyninių šalių žemėlapyje (jį, parengtą pagal 1613 m. LDK žemėlapį pirmą kartą išleido Johannesas de Romas apie 1690 m.) Šiauliai įvardyti kaip Szawle.

1711 m. Livonijos kunigaikštystės ir Kuršo žemėlapyje, kurį sudarė J. B. Homannas Niurnberge, Šiauliai nurodyti kaip Szaule Gros Schaulen.

Šiauliai pažymėti kaip Szawle: po 1726 m. Amsterdame išleistame LDK žemėlapyje, sudarytame R. ir J. Ottensų; 1729 m. Augsburge, Georgo Matthaus Seutterio parengtame ir išleistame krikščioniškosios Europos žemėlapyje.
1747 m. Niurnberge, J. B. Homanno įpėdinių leidykla išleido Johannes Christoph Barnikel parengtą Kuršo kunigaikštystės ir Žiemgalos žemėlapį su kuršių kalba įrašyta malda „Tėve mūsų“. Žemėlapyje Šiauliai įvardyti kaip Szawlie.

2016 08 04 01

2016 08 04 03

J. Nekrašiaus archyvo nuotr.

 

Į viršų