Kovo 16-ąją Lietuvoje pagerbiami knygnešiai, lietuvių kalbos draudimo metais platinę lietuviškas knygas. Jos keliauti iš rankų į rankas iki šiol nenustojo. Tik dabar, ko gero, knygnešių funkcijas atlieka bibliotekos, nes knygynuose, elektroninėse parduotuvėse knygos labai brangios. Tad kaip bibliotekoms sekasi šiauliečius aprūpinti knygomis? Kultūros ministerija skiria vis daugiau lėšų knygoms įsigyti. Bet, deja, jų vis tiek nepakanka: bibliotekoje greičiau gali tekti užsirašyti į netrumpą eilę, nei iškart atsiversti spaustuvės dažais kvepiančią knygą.

Naujos teks laukti
Štai Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Irena Žilinskienė sako, kad bibliotekos fondą pernai sudarė iš viso 216 657 egzemplioriai – tai yra, apie du egzempliorius kiekvienam mūsų kol kas šimtatūkstantinio miesto gyventojui. Net jei atmesime dar knygų neskaitančius ir knygų ne mėgėjus, tų egzempliorių irgi nepasidarys labai daug. Juolab kad bibliotekos direktorės teigimu, bibliotekos lankytojų skaičius auga.

„Gyventojai aktyviai naudojasi biblioteka. Ir nors atrodo, kad nemažai pinigų gauname, bet knygos yra labai brangios, tad naujų nuperkame ne tiek jau daug. Praktiškai praėjusiais metais kartu su periodiniais leidiniais ir su knygomis įsigijome tik 8638 egzempliorius naujų dokumentų“, – sako I. Žilinskienė.

Taigi vienam mūsų miesto gyventojui netenka net viena knyga. Tad suprantama, kad ne visuomet skaitytojai užėję į biblioteką ras tuo metu juos sudominusią knygą.

„Nesmagu pasakyti bibliotekininkei, kad knyga paimta. Mes dėl to išgyvename: atrodo, ateini į biblioteką ir tą minutę rasi, ko reikia. Bet ne...“ – pripažįsta bibliotekos direktorė.

Kita vertus, dar gerai, kad Šiauliuose yra ne viena biblioteka. Juk yra apskrities, universiteto, mokyklų bibliotekos.

28 euro centai
Kur jau kur, o Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje tikrai jau knygų neturėtų trūkti. Tačiau ir šios bibliotekos l. e. p. direktorė Regina Miežetienė nors ir džiaugiasi, kad po renovacijos bibliotekoje lankytojų žymiai padaugėjo (2015 m. buvo net 164 513 lankytojų), naujų knygų ir kitų leidinių įsigyjama ne tiek daug.

Per 2015 metus Šiaulių apskrities P. Višinskio viešoji biblioteka už Kultūros ministerijos skirtas lėšas įsigijo 3157 vienetus naujų dokumentų, o pavadinimų – 1531, nes vienam statistiniam šiauliečiui skirti tik 28 euro centai knygoms ir kitiems spausdintiems dokumentams įsigyti, kai pasaulyje tam skiriamas bent jau euras.

Tačiau dar turint omenyje, kad P. Višinskio viešoji biblioteka turi apskrities bibliotekos statusą, tai yra, turi aptarnauti visus apskrities gyventojus (286 tūkst.) ar bent būti pavyzdinė, tai tų euro centų knygoms bus beveik trigubai mažiau.

Gerai dar, kad padeda rėmėjai, labdarų ir akcijų metu padovanotos knygos, tad biblioteka savo fondą praturtino 6996 vienetais naujų dokumentų (pavadinimų – 3141).

„Knygų mes norime kuo daugiau. Labai galvojame apie fondo komplektavimą, kad atitiktume apskrities fondo koncepciją. Turime komplektuoti ne tik grožinę, bet ir mokslinę, šakinę literatūrą, kad ir specialistas pas mus rastų dokumentus. O ir skaitytojas yra visai kitoks – tik pamatęs knygą knygyne nori ją jau skaityti ir nenori po keturių ar aštuonių mėnesių ieškoti. Visi norime naujienų. Ir ypač kai yra knygų rinkimai, išpopuliarėja viena knyga – visi vienu metu nori jos“, – pripažįsta R. Miežetienė.

Tad nors šiuolaikinės bibliotekos prioritetas yra ne tik knygos išdavimas, bet ir visa kita veikla: čia yra bendruomenės susitelkimo vieta, kur svarbi šviečiamoji, edukacinė, informacinė, kultūrinė veikla, ir P. Višinskio biblioteka be knygų vis dėlto neįsivaizduojama.

Padovanok knygą
Tai jei tokia padėtis didelėse bibliotekose, kaip gyvena mokyklų bibliotekos, kur skaityti bent privalomą literatūrą turi mokiniai, o šviestis – ir mokytojai, ir kiti darbuotojai.

Šiaulių Didždvario gimnazijos bibliotekos vedėja Rima Dranickaitė sako, kad skaito iš tiesų visi gimnazijos mokiniai, mokytojai ir personalas. Ir knyga čia labai mylima – veikia net Knygų klubas, kurio renginius mėgsta dabartiniai ir buvę gimnazijos mokytojai, kiti darbuotojai. O šiuo metu bibliotekoje yra apie 13 tūkst. knygų, neskaičiuojant vadovėlių.
R. Dranickaitė teigia, kad prieš krizę buvo tikslinis finansavimas gimnazijos mokyklos bibliotekai, o dabar tokio ir nebėra. Tad gimnazija bendrai gauna lėšas mokymo priemonėms ir tenka dalyti jas vadovėliams, knygoms: šiemet skirta maždaug tūkstantis eurų naujoms įsigyti.

Todėl gimnazijos biblioteka ieško kitų kelių. Populiarios akcijos, kurių metu dovanojamos perskaitytos knygos, o „Knygų Kalėdos“ taip įtraukia visą bendruomenę, kad padovanojama tikrai gerų knygų. O ir dvyliktokai baigę mokyklą dovanoja perskaitytas knygas. Apskritai gimnazijoje siekiama surasti lėšų, kad biblioteka turėtų įdomiausių, naujesnių, geresnių knygų.

Taigi sukasi bibliotekos iš padėties kaip tik moka.