Pasirodė išleistas Rimanto Dichavičiaus albumo „Laisvės paženklinti dailininkai atkurtos Lietuvos valstybei“ trečiasis tomas. Jis pratęsė pirmųjų dviejų tomų idėją, vaizdinę sandarą ir atlikimo kokybę. Jo dedikacija – „Šis albumas skiriamas visiems sovietų okupuotos Lietuvos tremtiniams, pirmieji kurių buvo ištremti prieš 75 metus – 1941 m. birželio 14 dieną.“
440 puslapių pristatoma 80 dailininkų ir jų kūrybos pavyzdžiai, trumpos biografijos ir kūrybos apibūdinimai. Pagrindinis albume pristatomos medžiagos kriterijus – kelias į Lietuvos laisvę, aukos ir laimėjimai, naujos Lietuvos statyba meno ir apskritai kultūros priemonėmis. Šalia įžymių dailininkų – tokių, kaip Vytautas Ciplijauskas, Gražina Didelytė, Alfonsas Čepauskas, Jonas Varnas, Gražina Vitartaitė, – yra ir mažiau žinomų, dailininkų, tautodailininkų (Vidas Cikana) ir jų kūryba susilieja į bendravertę visumą. Pasitelkiama keletas rusų, pristatoma akademiko Aleksandro Jakovlevo „Juodoji komunizmo knyga“ su įvado vertimu į lietuvių kalbą ir dailininko Dmitrijaus Višenskio fotografijomis su kaukolėmis nusėtomis buvusių lagerių erdvėmis. Albumo pabaigos lapuose gana netikėtai pateiktos Vytauto Landsbergio 140-ies jo parašytų knygų viršelių nuotraukos.
Albume svariai atsispindi šiauliečių ir su Šiauliais susijusių dailininkų kūryba. Gausiai pristatomas Vitolis Trušys: mozaikiniai Stasio Šalkauskio, Motiejaus Valančiaus, Mykolo Biržiškos ir Mariaus Katiliškio portretai, mozaikos Šiaulių ligoninėje ir Dramos teatre, didžiulė mozaika „Iš lietuvių mitologijos“ Vilniaus universitete. Jo tapyboje – apleistos Šiaurės Lietuvos lygumos, Kryžių kalno motyvai. Antanas Visockas pristato savąja akvarelės technika nutapytus paveikslus su simboliniais Kryžių kalno, Šiaulių miesto motyvais. Keramikę Aldoną Visockienę pristato 1969 m. sukurtas keraminis pano „Saulės mūšis“, bene pirmasis pradėjęs Lietuvoje vaizdinę šio mūšio epopėją. Publikuojami ir kiti jos kūriniai interjeruose. Po Sibiro Šiauliuose gyvenęs Gediminas Tamošiūnas sukūrė paminklą „Kančia ir viltis“ pasipriešinimo ir genocido aukoms atminti Ginkūnų kapinėse, paveikslų Baltijos kelio ir kitomis temomis. Pristatoma šių eilučių autoriaus knyga „Taiga taigoje“, piešiniai ir nuotraukos.
Albume atstovaujami ir Šiaulių pedagoginį institutą (dabar – universitetą) baigę dailininkai. Gausiai pristatyta Laima Tubelytė-Kriukelienė, dirbanti Zarasų meno mokykloje. Tai didelės apimties (1,7 x 3 m.) diptikas „Žalgirio mūšis“, istorinių įvykių, asmenų paveikslai. Net 11 spalvingų tapybos kūrinių pristato Meda Norbutaitė. Netikėtais meniniais sprendimais pasižymi Artūras Šlipavičius („Žalgiris in memoria“, „Vykintas“, „Karalienė Barbora“ ir kt). Tie trys dailininkai, mokęsi Šiauliuose, paliudija ir patvirtina Šiaulių svorį ir reikšmę Lietuvos dailės raidoje.
Kaunietis skulptorius Stasys Žirgulis, beje, dailės kelią pradėjęs Liaudies meno draugijos Šiaulių skyriuje, laimėjo konkursą ir 1993 m. pastatė paminklą Povilui Višinskiui Šiauliuose. Pažymėtina, kad tai apskritai pirmasis paminklas Lietuvos veikėjui atkūrus nepriklausomybę. Yra ir daugiau Šiaulių paminklų iliustracijų bendrame paminklų skyriuje: K. Reisono paminklas 1863 m. sukilėliams, Dalios Matulaitės paminklas „Aušros“ laikraščiui, antkapinis paminklas J. Miliauskui-Miglovarai.
Dabar jau visi trys albumo „Laisvės paženklinti“ patvirtina, kiek daug turime talentingų menininkų. Tačiau liko dar nemažai ir už jų ribų. Tebelieka uždavinys ir juos įtraukti į Lietuvos pažinimo ir statybos erdves. Įrašas albume skelbia, kad renkama medžiaga 4-ajam tomui.
