Kartais sunku suprasti, kodėl vis dar pasitaiko, kad verslininkai nepaiso vartotojų interesų. Todėl svarbu ne tik ginti vartotojų interesus, bet ir ugdyti aktyvių ir savo teises išmanančių vartotojų kartą. Šiandien minint Europos vartotojų dieną ekspertai primena, kad tik reiklūs, aktyvūs, drąsiai savo teises ginantys žmonės geriausiai parodo visų – gamintojų, prekybininkų ir, žinoma, kontroliuojančių inspektorių – darbo efektyvumą. Specialistai informuoja, kad kiekvienais metais vis daugiau vartotojų skundų pasitvirtina, tačiau tai nereiškia, jog prastėja prekių sauga ir kokybė. Tai įrodo, kad Lietuvos vartotojai tampa vis reiklesni ir labiau išprusę. Juolab kad dar pasitaiko situacijų, kai neaišku ką konkrečiu atveju daryti ir kaip problemą spręsti.

Pinigus grąžina ne visi
Šiaulietis Dainius „Šiaulių naujienoms“ pasakoja, kad nukentėjo nuo nesąžiningo prekybininko. Jis internetu iš užsienio šalyje veikiančios el. parduotuvės užsisakė išmanųjį telefoną. Manė, kad įsigis gerą daiktą ir sutaupys. Deja, užuot sutaupęs veltui išleido pinigus.

„Kai atėjau atsiimti siuntinio, paaiškėjo, kad telefone veikia ne visos funkcijos. Mobiliuoju galiu žaisti žaidimus, naudotis internetu ir pan., tačiau neveikia pagrindinė funkcija – niekam negaliu paskambinti. Kai pašnekovas atsiliepia, aš jo balsą girdžiu, o jis mano – ne“, – pasakoja Dainius.

Pastebėjęs defektą, šiaulietis pirmiausia nusprendė nunešti telefoną taisyti į vietinę dirbtuvę. Deja, ten jam paaiškino, kad neveikiančios funkcijos sutvarkyti neįmanoma. Kai suprato, kad toks telefonas jam nereikalingas, vyriškis nusprendė kreiptis į prekės tiekėją, tačiau tai nepadėjo.

Jis parduotuvės administracijai nusiuntė el. laišką, kuriame papasakojo, kad jam atsiuntė nekokybišką prekę. Galiausiai sulaukė atsakymo, kad administracija niekuo negali padėti, nes, anot jų, prekė buvo kokybiška, o visos telefono funkcijos veikė tinkamai. Jų teigimu, telefonui galėjo kas nors atsitikti siuntos metu, galbūt dėl netinkamų laikymo sąlygų jis sušalo ar pan.

Europos vartotojų centro teisininkė patarėja Rasa Kneižytė komentuodama situaciją pabrėžia, kad vartotojas turi visišką teisę atgauti pinigus.

„Net jeigu prekė yra kokybiška, vartotojas per keturiolikos dienų terminą turi teisę atsisakyti sutarties nenurodydamas priežasties. O jeigu prekė yra nekokybiška, neveikia viena iš funkcijų ir pan., vartotojas neturėtų patirti jokių papildomų išlaidų, siųsdamas prekę atgal pardavėjui“, – akcentuoja teisininkė.

Naudojasi žmonių patiklumu
Tuo tarpu Monika susidūrė su problema, kai jai atsiuntė prekes, kurių ji neužsisakė. Iš pradžių moteris iš vienos įmonės užsisakė higienos priemonių. Užsisakant taisyklėse buvo parašyta, kad šis užsakymas neįpareigoja pirkti daugiau. Už prekes mokėti nereikėjo – tik už pašto paslaugas.

„Gavau jų siuntinį, jame taip pat buvo laiškas apie mano kitą užsakymą. Laiške buvo parašyta, kad po mėnesio man bus išsiųstas kitas siuntinys, už kurį jau reikės mokėti, o jeigu aš nebenoriu gauti kito jų siuntinio, tai turiu su jais susisiekti ir atsisakyti būsimo siuntinio. Tada nekreipiau dėmesio, o po mėnesio gavau prekes ir sąskaitą. Bet aš antros prekės neužsisakiau ir nesuprantu, kodėl privalau už jį mokėti ir rūpintis prekės grąžinimu“, – piktinasi šiaulietė.

Teisininkė pastebi, kad mes nesame atsakingi už prekes, kurių neužsisakėme, ir neturime už jas mokėti. Tačiau vis tiek turime pareigą tinkamai pasirūpinti prekėmis ir pasirūpinti jų grąžinimu kompanijai jos sąskaita, jeigu pageidaus.

Atsidūrus tokioje situacijoje patartina nesinaudoti neužsakytomis prekėmis. Kitu atveju, bus laikoma, kad sutikome su sutartimi. Tokiu atveju reikia susisiekti su pardavėju ir pasiūlyti grąžinti nenaudotas prekes, jeigu pardavėjas padengs siuntimo išlaidas. Įsitikinti, kad prekė grąžinama registruotu būdu ir išsaugoti čekį/kvitą, kad galėtumėme įrodyti, kad prekę išsiuntėme atgal.

Internetu užsakius nemokamų produktų pavyzdžių ir gavus juos su sąskaita apmokėjimui, reikia nusiųsti skundą raštu nurodytu el. paštu arba laišką kompanijos adresu. Paaiškinti situaciją ir informuoti, kad nesiruošiate mokėti. Išsaugoti susirašinėjimo dokumentus, atgal išsiųsti prekę ir išsaugoti pašto kvitą.

Skundžiasi dėl pažeistų keleivių teisių
Kiekvienas skraidantis lėktuvu gali nebeatgauti bagažo arba atgauti sugadintą. Taip nutiko ir Šiauliuose gyvenančiai sutuoktinių porai.

„Kai mes su vyru skridome iš Vilniaus per Amsterdamą į Čikagą, netekome bagažo. Iš karto apie tai informavome oro vežėją. Po 48 val. bagažą mums atvežė tiesiai į namus be jokių papildomų mokesčių, tačiau lagamino vidus buvo sujauktas, o jame esantys geri daiktai – sugadinti“, – pasakoja sutuoktiniai.

R. Kneižytė informuoja, kad būtent dėl atšauktų/atidėtų skrydžių ir dingusio/sugadinto bagažo žmonės skundžiasi dažniausiai. Daugiau nei pusę tokių atvejų pavyksta išspręsti kompromisu. Tačiau kad problemą pavyktų išspręsti, reikia žinoti tam tikras keleivių teises.

Vėluojant bagažui, keleivis turi nedelsiant informuoti oro vežėją apie bagažo vėlavimo faktą. Jei dėl bagažo vėlavimo keleivis patyrė žalą, raštišką pretenziją oro vežėjui jis turėtų pateikti ne vėliau kaip per 21 d. nuo bagažo gavimo dienos. Jei bagažas neatsiranda per 21 d., jis pripažįstamas dingusiu, tai raštiškas reikalavimas atlyginti žalą turėtų būti pateiktas kuo greičiau.

Pažymėtina, kad oro vežėjas neatsako už žalą, atsiradusią dėl vėlavimo, jeigu jis įrodo, kad jis ir jo darbuotojai, ir atstovai ėmėsi visų prieinamų protingų priemonių žalai išvengti, arba tai, kad jam ar jiems buvo neįmanoma imtis šių priemonių.

Ragina dažniau skųstis
Teisininkė pastebi, kad taip pat daugėja vartotojų skundų, susijusių su automobilių nuoma. Vartotojai skundžiasi dėl lūkesčių nepateisinusios paslaugos bei mokėjimo/kainos netikslumų, negrąžinto užstato, padidėjusios kainos už suteiktas paslaugas ir pan.

Europos vartotojų centras pateikia vieną iš skundo pavyzdžių. Lietuvos vartotojas iš automobilių nuomos kompanijos Ispanijoje įsigijo automobilio nuomos paslaugą. Automobilio nuomos sutartis buvo surašyta ispanų kalba, kurios vartotojas nemokėjo. Paslaugos teikėjo darbuotojas žodžiu, laužyta anglų kalba, paaiškino sutarties sąlygas ir vartotojos sutartį pasirašė.

Grįžęs namo vartotojas pastebėjo, kad paslaugos teikėjas nuo jo kreditinės kortelės nuskaičiavo didesnę pinigų sumą už suteiktą paslaugą, nei buvo tartasi. Vartotojas išsiaiškino, kad jis, pasirašydamas ispanų kalba sudarytą automobilio nuomos sutartį, sutiko įsigyti papildomas paslaugas, su kuriomis paslaugos teikėjo darbuotojas žodžiu nesupažindino.

Vartotojas kreipėsi pagalbos į Europos vartotojų centrą Lietuvoje, tačiau esant rašytiniam įrodymui, kad vartotojas sutinka įsigyti papildomas paslaugas, apginti vartotojo teises tampa beveik neįmanoma.

„Visuomet reikia atidžiai perskaityti sutarties sąlygas. Jeigu nemokate sutarties kalbos – sutarties nepasirašykite“, – pabrėžia R. Kneižytė.

Tai ne vienintelės problemos, su kuriomis tenka susidurti Europos vartotojams. Gyventojai nukenčia ir nusipirkę netinkamos kokybės maisto produktų, vaikų sveikatai pavojingų žaislų bei susiduria su kita nesąžininga komercine veikla.

Todėl pašnekovė sako, kad nukentėjus nuo prekybininkų skųstis būtina. Tai gali užtikrinti, kad tas pardavėjas kitiems vartotojams daugiau nesiūlys nekokybiško produkto ar paslaugos.

„Kad vartotojų teisės nebūtų pažeidžiamos, gyventojai turėtų žinoti savo teises. Pastebėjus, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas pažeidžia vartotojų teises, verta nenuleisti rankų ir skųstis. Pirmiausia kreipkitės į pardavėją, o jeigu ginčo nepavyksta išspręsti, prašykite specialistų pagalbos“, – pataria teisininkė.

Automobilių nuoma Vilniuje ir Kaune adcrent.com

Vartotojai tampa vis reiklesni ir labiau išprusę.
Artūro STAPONKAUS nuotr.