Vis labiau globalėjantis pasaulis, sparti ekonominė, socialinė, klimato ir aplinkos kaita neišvengiamai turi įtakos verslui bei vartotojams. Todėl įmonės, reaguodamos į šiuos pasikeitimus, privalo prisiimti įvairių rūšių socialinę atsakomybę. Turi rūpintis aplinkos apsauga, remti bendruomenę ir visuomenę, plėtoti kultūrą ir, vykdydamos savo veiklą, atsižvelgti į vartotojų poreikius bei lūkesčius. Vartotojai taip pat turi atidžiau rinktis produktus, skaityti etiketes, žinoti, kur gaminys buvo pagamintas, domėtis, ką įmonė daro, kad neterštų aplinkos ir padėtų visai bendruomenei. Deja, tiek atsakingos verslo politikos, tiek vartotojų sąmoningumo pas mus dar trūksta.
Atsakomybę prisiima ne visi
Šiaurės Lietuvos kolegijoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Verslas, teisė ir informacinės technologijos šiuolaikinėje visuomenėje 2016“ pristatytas pranešimas apie įmonių socialinės atsakomybės įtaką vartotojų pirkimo elgsenai. Kauno kolegijos asistentė Viktorija Navickienė kalbėjo, kad įmonių socialinė atsakomybė yra atsakas į aplinkos pokyčius. Vartotojai tikisi aktyvesnio įmonių įsitraukimo siekiant mažinti neigiamą įtaką, kurią daro aplinkai.
„Įmonės turi grąžinti savo skolą aplinkai. Kadangi naudoja gamtos išteklius, kažką turi atiduoti atgal. Įmonės turi prisidėti tiek prie ekologijos gerinimo, tiek bado, skurdo mažinimo. Vartotojai taip pat keičia aplinką ir prisideda prie situacijos, kurią dabar turime“, – sakė akademikė.
Žinoma, tai nereiškia, kad verslas būtinai privalo tik prisidėti prie ekologinės sistemos gerinimo. Taip pat labai svarbu, kad įmonė, pavyzdžiui, gerintų sąlygas darbuotojams dirbti ir mokytis.
Pranešėjos teigimu, ne ką mažiau svarbi ekonominė ir teisinė atsakomybė. Įmonės privalo laikytis teisės aktų reikalavimų. Etninė atsakomybė nėra reglamentuojama įstatymo, tai savanoriškas verslo įsipareigojimas dirbti dorai, sąžiningai, teisingai. Filantropinė atsakomybė reiškia, kad įmonė turi pareigą būti pilietiška, aukoti labdarai, remti bendruomenę ir visuomenę.
Vartotojams stinga žinių?
Vis dėlto kyla klausimas, ar socialinė atsakomybė verslui yra tokia svarbi, kad galėtų lemti vartotojų elgseną. Siekiant išsiaiškinti, kaip tai veikia vartotojų pirkimo įpročius, buvo atliktas tyrimas. Respondentų klausta, ar yra girdėję įmonių socialinės atsakomybės sąvoką, ar žino jos reikšmę.
Tyrimo rezultatai parodė, kad daugiau nei pusė respondentų žino jos reikšmę. Vadinasi, nors ši tema Lietuvoje dar yra pakankamai nauja, dalis respondentų jau apie tai turi kažkokių žinių. Respondentai įmonių socialinę atsakomybę labiausiai sieja su aplinkos apsauga, parama bendruomenei ir visuomenei, tolerancija darbo vietoje bei teisės aktų laikymusi.
Respondentų teirautasi, ar jų nuomone, visos įmonės turėtų būti socialiai atsakingos. Šiuo klausimu siekta išsiaiškinti, ar tai respondentams yra svarbu. 65 proc. respondentų teigė, kad taip, visos įmonės turėtų būti socialiai atsakingos. 9 proc. neturėjo nuomonės, o 26 proc. teigė, jog įmonės neprivalo būti socialiai atsakingos.
„Šią neigiamą respondentų nuomonę būtų galima paaiškinti informacijos stoka ir nežinojimu. Neigiamai atsakę į šį klausimą buvo arba neįgiję aukštojo išsilavinimo, arba į pirmą anketos klausimą atsakę, kad nėra girdėję apie socialinės atsakomybės sąvoką“, – paaiškino V. Navickienė.
Vėliau pasiteirauta, kokias socialinės atsakomybės veiklas vertina labiausiai. Respondentai atsakė, kad jiems reikšmingiausia ekologinė atsakomybė, įmonės plėtros aplinkos apsauga, parama bendruomenei ir visuomenei, tolerancija darbo vietoje ir teisės aktų laikymasis. Mažiausiai respondentų dėmesio sulaukia tokios veiklos kaip kultūros vystymas ar labdaringa veikla bei vartotojų lūkesčius atitinkančios prekės.
Trūksta vartotojų sąmoningumo?
Respondentų taip pat buvo klausta, ar jie atsižvelgia į įmonių socialinės atsakomybės veiklą, kai renkasi produktą. Domėtasi, ar tai galėtų būti kaip kriterijus pasirinkimui. Paaiškėjo, kad tik 23 proc. tai turi įtakos renkantis produktą. Visiems likusiems tai arba neturi jokios reikšmės, arba nėra taip svarbu, kad darytų įtaką jų pasirinkimui. Didžioji dalis respondentų, kurie teigė, kad visiškai nesidomi įmonių socialine atsakomybe, buvo vyrai. Tuo tarpu moterys dažniau atsakė, kad šis kriterijus, renkantis produktą, yra svarbus. Todėl galima daryti prielaidą, kad įmonių socialinė atsakomybė labiau turi įtakos moterų, o ne vyrų elgsenai.
Taip pat neužmiršta pasiteirauti, ar respondentai sutiktų mokėti daugiau pinigų už socialiai atsakingos įmonės produkciją. Didžioji dalis jų sutiktų mokėti daugiau, jeigu kainos dalis nebūtų labai didelė. Tačiau ar socialiai atsakingos įmonės produkcija visada yra brangesnė? Pranešėja atsakė, kad šis kriterijus ne visuomet nulemia produkto kainą, tačiau socialiai atsakingos įmonės produkcija iš tiesų gali būti brangesnė.
„Pavyzdžiui, įmonė darbuotojams gali mokėti atlyginimus vokeliuose. Sutaupyti mokesčių sąskaita ir turint mažesnę produkcijos savikainą, pasiūlyti mažesnę kainą. Tuo tarpu mokesčius mokant legaliai, kyla savikaina, natūraliai dėl to ir išauga kainos“, – pavyzdį, kokios priežastys gali lemti kainos dydį, atskleidė V. Navickienė.
Vis dėlto labai svarbu, kad ne tik įmonė laikytųsi socialinės atsakomybės principų, bet ir patys vartotojai pirkdami būtų atsakingi. Vartotojai yra viena iš pagrindinių varomųjų jėgų. Būtent jų pasirinkimas neretai ir nulemia įmonės norą/nenorą saugoti gamtą, aplinką ir pan. Respondentų klausta, ar jie patys yra socialiai atsakingi kaip vartotojai. Paaiškėjo, kad daugiau nei pusė respondentų bent kartais yra atsakingi kaip vartotojai. Labiausiai respondentai yra atsakingi rūšiuodami atliekas bei atsižvelgdami į produkto sudėtį perkant. Atliekas dažniausiai rūšiuoja vyrai, o į produkto sudėtį labiau atsižvelgia moterys.
Reziumuodama pranešėja akcentavo, kad įmonių veikla rūpinasi ir valstybė. Valstybė iš tiesų gali pastūmėti verslininkus elgtis sąžiningiau, bet pranešėjos nuomone, čia daugiausia įtakos turi vartotojai. Juk ne veltui yra posakis, kad mes balsuojame savo doleriais. Ką vartotojai norės pirkti, tą ir pirks, vadinasi, tos įmonės ir išliks.
„Įmonių socialinė atsakomybė yra savanoriškas įsitraukimas į tas problemas. Tai, ko nori valstybė, ne visada gali virsti realybe. Įmonės gali nesutikti su pasiūlymais, nes tuo metu galbūt jų įgyvendinimui neturi sąlygų ar galimybių. Tuo tarpu vartotojai gali socialiai neatsakingų įmonių produkcijos tiesiog nepirkti“, – pabrėžė V. Navickienė.
Pasirinkimą lemia piniginė?
Apie tai, ar įmonių socialinė atsakomybė turi įtakos vartotojų pirkimo įpročiams, pasiteiravome ir šiauliečių. Pasirodo, kad pasirinkimą pirkti ar ne, dažniausiai nulemia finansinis veiksnys. Jeigu žmonės turi mažiau pinigų, jie priversti taupyti ir rinktis racionaliau, todėl ima dominuoti tokie kriterijai, kaip prekės ar paslaugos kaina.
„Mokėti daugiau už socialiai atsakingų įmonių produkciją žmonės gali turėdami didesnes finansines galimybes. Kuo daugiau pinigų turi, tuo lengviau gali atsisakyti prekės, kai ją siūlo socialiai neatsakinga įmonė“, – sakė šiaulietis Tomas.
Sauliaus nuomone, mūsų šalyje įmonės net nesistengia akcentuoti, kad yra socialiai atsakingos.
„Jeigu įmonės visą savo komunikaciją grįstų tik socialine atsakomybe, vargu ar ko nors pasiektų. Bet jeigu staiga būtų pranešta, kad įmonė, gamindama savo produkciją, išleido nuotekas į gamtą, garantuoju, kad visa visuomenė sureaguotų. Teigiami atsiliepimai apie įmonę ne visada mus paveikia, tačiau neigiami – net labai“, – pastebėjo Saulius.
Tuo tarpu Monika atvirai pripažino, kad ji lietuviškomis įmonėmis nepasitiki: „Užsienio kapitalo įmones vertinu kaip labiau socialiai atsakingas nei lietuviškas. Lietuviškoms įmonėms reikia įdėti daugiau darbo į savo socialinę veiklą ir jos komunikavimą, kad žmonės pradėtų tai vertinti.“
Lina akcentavo, kad įmonės pirmiausia turėtų labiau pasirūpinti veiklos skaidrumu: „Svarbiausia, kad įmonės dirbtų skaidriai ir tik paskui galvotų apie aukštesnius tikslus.“

V. Navickienė: „Vartotojai taip pat keičia aplinką ir prisideda prie situacijos, kurią dabar turime.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.



