Šią savaitę Lietuvą sukrėtė dar viena kraupi žinia, kai Šakių rajone žiemos viduryje pačios mamos į šulinį buvo įmestas kūdikis. Gydytojai nuogąstauja, jog prieš mėnesį Kėdainių rajone toks įvykis tapo blogu pavyzdžiu ir dabar it virusas plinta toliau. Ypač didelė tikimybė, jog dar ne kartą šis scenarijus bus pakartotas, tik vargu ar kaip Šakių rajone šulinio istorija baigsis laimingai. Vaikus ginančios institucijos jau svarsto, ar po tokių įvykių pasaulyje lietuviai nebus pristatomi kaip vaikus į šulinį mėtanti tauta. Psichologų nuomone, smurto problema per dieną neišsprendžiama, o alkoholis, skurdas ir socialinių įgūdžių stoka nė vieno prie gero neprives.

Į šulinį metė būdami nesąmoningi?
Sausio 2 dieną Kėdainių rajone įvykdytas sveiku protu sunkiai suvokiamas nusikaltimas, kai 36 metų vyras du savo mažus vaikus sumetė į šulinį ir vaikai neišgyveno, tapo negeru pavyzdžiu Šakių rajone gyvenančiai jaunai mamai. Ji dabar kaltinama pasikėsinimu nužudyti, nes vasario 10 dieną į šulinį įmetė pusės metų kūdikį.

Dvi kraupias istorijas skiria vos mėnuo. Visuomenė sukrėsta ir baiminasi, kad tai taps blogu pavyzdžiu kitiems.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Personalo skyriaus psichologas Arūnas Norkus įsitikinęs, jog kiekvienas įvykis turi savo priežastį, o dažniausiai smurtautojai nusikalstamą veiką įvykdo būdami nesąmoningi.

„Galima tik interpretuoti, kas tai mamai galėjo atsitikti, kad ji savo vaiką įmetė į šulinį. Pirmiausia kiekvienas medicinos srities profesionalas pasakytų, kad greičiausiai mama buvo afekto būsenos, kai jausmas užvaldo protą ir žmogui aptemsta sąmonė, todėl nesuvokia, ką daro. Gali būti įvairios priežastys, kodėl tokia būsena susidaro. Galime manyti, jog mama neturėjo patirties auginti vaikus, buvo labai susijaudinusi, pervargusi, o gal ilgai nemiegojusi. Sukilus jausmams, kad vaikas trukdo ir nieko negalima daryti, ji tikriausiai apimta afektinės būsenos ir įmetė vaiką į šulinį“, – aiškina A. Norkus.

Vaikystės patirtys išauga į agresiją
Tačiau, anot A. Norkaus, nėra taisyklės, jog kiekvienas dabar afekto būsenos ims žudyti, užpuldinėti žmones ar kitaip smurtauti.

Pasak specialisto, gali būti, kad jauna mama vaikystėje patyrė fizinį smurtą ar bent buvo auklėjama fizinėmis bausmėmis.

„Geriausiu atveju ji vaikystėje gaudavo per užpakalį, o gal  buvo smarkiai barama necenzūriniais žodžiais. Taip jauna mama gavo pavyzdį, kaip elgtis su mažais vaikais. Kiekvienu atveju  aiškinama, jog nelaimės įvyksta dėl asmeninės ankstyvos patirties. Prieš 50 metų JAV psichologas Albertas Bandura tyrė žmonių agresyvumą ir nustatė, kad beveik 90 procentų žmonių, kurie smurtavo, ankstyvoje vaikystėje patys buvo patyrę smurtą bei fizinę agresiją. Vėliau toks žmogus perduoda turimą patirtį kitiems“, – pabrėžia A. Norkus.

Informacija, kad du vaikai įmesti į šulinį, buvo garsiai eskaluojama, siekiant parodyti, kaip negalima elgtis. Tačiau psichologo nuomone, maždaug 30 procentų žmonių pasąmonėje tai įstrigo kaip tam tikras parengtas scenarijus, kaip reikėtų elgtis panašiomis situacijomis.

„Labai didelė tikimybė, jog tokiu scenarijumi kas nors ir vėl pasinaudos. Nes afekto būsenos žmogus elgiasi instinktyviai ir daugelį veiksmų atlieka nekontroliuodamas savo elgesio. Tik vėliau, atsipeikėjęs, jis pradeda gailėtis savo veiksmų. Būtent tai ir matėme Šakių rajono įvykio atveju, kai mama atsipeikėjusi iškvietė pagalbą ir kūdikis buvo išgelbėtas. Tai socialinis išmokimas: kai kiti daro, o aš išmokstu. Neatmetu galimybės, jog sulauksime daugiau tokių atvejų ir nesvarbu, ar tai bus tėtis, mama, ar visiškai pašalinis žmogus“, – sako A. Norkus.

Prieš vaikus smurtas Lietuvoje dažnas, o Šiauliai, pasak A. Norkaus, niekuo nesiskiria nuo kitų miestų.

Visuomenė serga
Nemalonūs įvykiai pastaraisiais metais plinta kaip virusas, tačiau, anot A. Norkaus, statistika tik parodo, kokia yra mūsų visuomenės psichika ir kaip mes jaučiamės.

„Kaip specialistas labai blogai vertinu mūsų visuomenės psichinę sveikatą, nes mes visi sergame. Ne psichologai, psichiatrai ar psichoterapeutai gali gydyti visuomenę, nes tai reikia daryti politiniu lygmeniu. Reikia labai susirūpinti, nes priešingu atveju mes išmirsime. Vyriausybė turi imtis priemonių, kad visuomenė pradėtų jaustis geriau. Reikia stabilumo, garantijų, kad žmogus galėtų gyventi oriai, nesvarbu, ar jis gali įgyti išsilavinimą. Vakarų visuomenėje mažiau smurto ir nusikaltimų, nes ten gyvenantys žmonės turi socialines garantijas ir yra lengvai prieinama psichologinė pagalba, skirtingai nei Lietuvoje“, – sako psichologas.

Kai tave skriaudžia, tu negali jaustis oriai, ir šie jausmai kaupiasi. Nėra emocinio, socialinio, finansinio stabilumo, todėl niekada nėra užtikrintas rytojus.

„Ar turėsime darbą ir galėsime vaikams nupirkti duonos, ar nebūsime žeminami, ar nesusirgsime, ar mūsų neužpuls. Įvairūs dalykai rodo, jog šiuolaikinio žmogaus saugumo poreikis yra nepatenkintas ir tada natūraliai  kyla vidinis agresyvumas, kuris nukreipiamas į išorę, užpuldinėjant ir plėšiant kitus žmones, arba į save, kai žmogus geria alkoholį siekdamas apsinuodyti, vartoja narkotikus ar agresyviai vairuoja. O neretai tai perauga į tiesioginę agresiją ar savižudybę“, – sako A. Norkus.

Obuolys nuo obels netoli rieda...
Šiaulių priklausomybės ligų centro direktorius Elmantas Pranas Zevertas kasdien susiduria su žmonėmis, kurie savo gyvenimą skandina alkoholyje ir sako, jog alkoholizmas yra nepagydoma liga.

Vartojantys alkoholį, anot E. P. Zeverto, nieko nesuvokia, todėl nereikėtų stebėtis, kai tokie žmonės pradeda smurtauti net prieš save ar vaikus.

„Žmonės negalvoja, jog vartojant alkoholį žūva ne tik smegenų, bet ir kepenų, širdies, nervų sistemos ir kitų organų ląsteles. Manantys, jog turi laisvę linksmintis ir nuodytis, nes laisva Lietuva, labai klysta – tai veda mūsų tautą į susinaikinimą. Nereikės jokių atominių bombų, nes mes patys natūraliai išmirsime. Todėl jau nuo vaikystės tėvai turėtų rodyti gerą pavyzdį vaikams ir namuose nerengti „baliuškų“. Ankstyvoje kūdikystėje vaikai mato, ką jų tėvas ar motina veikia, kaip jie barasi, mylisi, kada vienas kitą tampo už plaukų ar veja pro duris lauk.  Kiekvieną veiksmą vaikas perima ir taip formuoja savo elgesį. Todėl ir liaudies patarlė sako, kad obuolys nuo obels netoli rieda. Tik reti atvejai, kai vaikai, matę smurtą ir triukšmą šeimoje, savo gyvenimą pradeda kurti kitaip“, – sako E. P. Zevertas.