Karo pabėgėlių srautai milžiniški. Per dieną į Slovėnijoje esančią Dobovos traukinių stotį atkeliauja traukiniai, pilni sirų, pakistaniečių, somaliečių, afganistaniečių. Vienu metu stotį užplūsta 1000–1200 pabėgėlių. Per parą atvyksta nuo 4 iki 8 traukinių – taigi apie 5–10 tūkst. žmonių. Policijos pareigūnai dirba nuolatinėje įtampoje – tikrina pabėgėlius, aiškina kitataučiams, kur jie yra ir kas vyks toliau. Įspūdžiais dalijasi penki Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Mobiliojo būrio pareigūnai, kurie mėnesį praleido Slovėnijoje ir dirbo Dobovos traukinių stotyje.

Misija Slovėnijoje – pirmosios dienos
Spalio vidurys – apie 12 tūkst. pabėgėlių į Slovėniją atkeliavo pėsčiomis. Jie barškino į vietinių gyventojų namų langus, prašė pagalbos ir maisto. Tam Slovėnija dar nebuvo pasiruošusi. Tačiau viskas buvo išspręsta greitai – per savaitę sukurta struktūra, pagal kurią pabėgėliai buvo gabenami iš Kroatijos į Slovėniją ir toliau vežami į Austriją. Slovėnija tapo tranzitine šalimi.

Gavę prašymą iš slovėnų, lietuviai operatyviai sureagavo, atrinko pareigūnus ir išsiuntė juos į misiją. Iš Lietuvos išvyko 20 policijos pareigūnų, iš Šiaulių – penki: Audrius Skiutė (grupės vyresnysis), Mindaugas Domeikis, Andrius Butkus, Darijus Malyševas ir Ramūnas Dainauskis.

Kaip pasakoja šiauliečiai – viskas įvyko labai greitai. Jie buvo atrinkti ir jau kitą dieną turėjo išvykti.

Visi buvo pasiruošę blogiausiam – juk žinojo, kur vyksta, tad tikrai nesitikėjo prabangių apartamentų. Pasiėmė lašinių ir lietuviško kumpio, o į Slovėniją išvyko tarnybiniais automobiliais.

„Nuvykusius į Slovėniją mus pasitiko slovėnų pareigūnai, apgyvendino mus, paaiškino, kaip viskas vyks. Jau pirmąją dieną kartu su slovėnais apvažiavome visas teritorijas, kur buvo tikimybė, kad turėsime dirbti. Tačiau visą laiką praleidome Dobovos traukinių stotyje. Kai mes nuvykome, Slovėnija pabėgėlius priiminėjo jau kelias savaites, tad mes patekome į struktūrizuotai vykdomų darbų įkarštį“, – pasakojo A. Skiutė.

Jis pabrėžia, kad Slovėnijoje viskas buvo sustyguota, nebuvo jokios sumaišties. Pabėgėliai atvyko, buvo apžiūrėti ir išsiųsti tolimesnei kelionei. Jeigu Austrija negali priimti pabėgėlių, jie lieka Slovėnijoje, kur dėl atsargos buvo paruoštos dvi stovyklos apgyvendinti pabėgėliams. Niekas nebuvo palikta paskutinei minutei.

„Kai oras pablogėdavo, kitą dieną jau būdavo pastatytos palapinės – tiek pabėgėliams, tiek mums. Slovėnai užbėgdavo problemai už akių“, – tikina policininkai.

Slovėnų tvarka – taktiška
Kroatijos pasienyje įrengtos trys stovyklos ir pabėgėlių priėmimui paruošta senoji Dobovos traukinių stotis. Atvyksta traukinys su tūkstančiu pabėgėlių, jie padalijami į dvi dalis. Vieni tikrinami ir apžiūrimi traukinių stotyje, kiti – vežami į stovyklą, kur atliekamos analogiškos procedūros. Darbas vyksta greitai, nėra laiko poilsiauti.

Pabėgėliai nekantrauja ir patys nori kuo greičiau atlikti visas procedūras, tačiau jie elgiasi mandagiai – šypsosi, dėkoja pareigūnams už pagalbą, laiko juos išgelbėtojais.

Po darbo pareigūnai vyksta į kareivines, kur yra dezinfekuojami jų rūbai ir automobiliai.

„Draudžiami daiktai – žirklės, peiliai, skustuvai, tai yra, viskas, kuo galima sužaloti žmogų. Visi pabėgėliai tikrinami, paimami jų pirštų antspaudai, jie nufotografuojami. Slovėnijoje pabėgėliams išduodami laikini asmens dokumentai“, – pasakoja pareigūnai.

Po visų oficialių procedūrų pabėgėliai keliauja į kitą traukinį ir išvažiuoja į Austriją. Pareigūnai sako, kad darbo buvo labai daug – 13 valandų darbo per dieną, dvi dienas dirbi, kitas dvi – ilsiesi.

„Buvo ir tokių dienų, kai atvykdavo 8 traukiniai – sukomės, kaip tik galėjome. Matėme ir šilto, ir šalto“, – tikina šiauliečiai.

Pareigūnai teigia, kad pats darbas toks pats, kaip ir Lietuvoje – reikia prižiūrėti masę žmonių, tikrinti jų turimus daiktus, stebėti, ar neįvyks koks nors konfliktas. Policininkai pastebi – slovėnų pareigūnų teisės ir pareigos analogiškos mūsiškėms, tad jokių nesklandumų ar nesusipratimų nebuvo.  
„Pagrindinis mūsų darbas buvo užtikrinti viešąją tvarką. Buvome pasiruošę blogiausiam – turėjome specialias gynybos priemones: skydus, šalmus. Vienu metu atvykdavo didžiulės masės žmonių, tad turėjome dirbti iš peties. Man labai patiko slovėnų taktika – viskas buvo apgalvota ir viskam pasiruošta. Na, o poilsio dienomis irgi buvo pasirūpinta – gavome kuro ir galėjome keliauti po šalį“, – pasakoja A. Skiutė.

Kultūriniai skirtumai ir pabėgėlių tarpusavio konfliktai
Knieti sužinoti – tai kur žadėti neramumai ir teroristiniai aktai?! Tačiau per mėnesį Šiaulių AVPK pareigūnai nepatyrė jokių konfliktų. Tiesa – ten nuvykus jiems pasakojo, kaip prieš savaitę vienas pabėgėlis metė akmenį į pareigūną, tačiau tuo viskas ir pasibaigė.

„Jie turi daugiau problemų tarpusavyje – į Europą keliauja ne tik pabėgėliai iš Sirijos, bet ir Somalio, Afganistano, Pakistano. Supratome, kad jų charakteriai tikrai nesutampa – pavyzdžiui, vieni šaukė ir beldė į traukinio langus, nes jie negalį būti vienoje patalpoje su pakistaniečiu. Tokios problemos buvo greitai sprendžiamos – pabėgėliai išskirstomi po kitus vagonus“, – dalijasi įspūdžiais A. Skiutė.

Pareigūnai priduria – pagrindinis pabėgėlių tikslas yra nuvykti į tas Europos šalis, kur jiems būtų geriausia. Daugelis nori atsidurti Vokietijoje arba Švedijoje – tai svajonių šalys. Į policijos pareigūnus pabėgėliai žiūrėjo draugiškai, jie visada sveikindavosi, dėkodavo už pagalbą.

Pasak misijos dalyvių, į Europą imigruoja įvairūs žmonės – jauni, vyresni ir seni. Skiriasi ne tik amžius, bet ir ekonominė ir socialiniai sluoksniai – vieni tvarkingai ir prabangiai apsirengę, kiti – iškankinti skurdo. Akivaizdu, kad atvyksta ne tik karo, bet ir ekonominiai pabėgėliai.

„Visokių žmonių – ir tvarkingų, pasitempusių, ir tokių, kurių rankines tikrinant nežinojai, kur nosį dėti. Labai daug šeimų, yra ir išsilavinusių žmonių – štai teko susidurti su pabėgėliu, kuris baigė universitetą Ukrainoje. Jis – būsimas medikas, vykstantis į Švediją pas savo brolį“, – sakė pareigūnai.

Išryškėjo ir kultūriniai skirtumai – pavyzdžiui, atvykėliai nėra linkę užsidengti burnos, kai čiaudėja ir kosėja. Arba – eina vyras su maža kuprinėle, rankos kišenėse, o už jo šeima tempia visą likusią mantą. Ne visi gali kalbėti angliškai, todėl pareigūnai su jais bendravo gestų kalba. Daugiausiai problemų kėlė tikrinimas ir draudžiamų daiktų konfiskavimas – kaip tai paaiškinti žmogui, kuris nesupranta anglų kalbos?

„Sukomės iš situacijos – sudėliojome prieš juos draudžiamus daiktus, rodėme ir klausėme, ar jie turi juos. Kai kurie galvojo, kad mes norime jiems jų duoti – visko buvo. Pasitaikė vienas pabėgėlis, kuris turėjo atlenkiamą skustuvą – kai paaiškinome, kad jis jo negali pasiimti, žmogus tikrai sutriko, sako – aš esu kirpėjas, važiuoju ieškotis darbo, tai man pagrindinis įrankis“, – pasakoja pareigūnai.

Šiukšlių kalnai
Klausėme pareigūnų, ar tikrai pabėgėliai netvarkingi ir meta šiukšles kur papuola. Tai tiesa – sako pareigūnai. Kiekvienas traukinys – šiukšlių kalnas. Transporto priemonės išvalomos, atvažiuoja kitas traukinys – ir vėl tas pat. Šiauliečiai stebisi – po keliasdešimties metrų ėjimo, kur kas metrą yra pakabintas maišas, likdavo šiukšlių krūvos. Tik kai kurie šiukšles deda, ten kur dera – daugelis viską meta tiesiog ant žemės. Tai įsivaizduokite – praeina apie 500–600 žmonių ir kiekvienas po šiukšlę. Tai vaizdas koks?

„Jie supranta, kad jais bus pasirūpinta, ir jie tuo naudojasi. Pavyzdžiui, atvykę į Slovėniją jie gavo apsiaustus nuo lietaus ir įlipdami į išvykstantį traukinį tiesiog juos numeta ant žemės – žino, jeigu prireiks, tai gaus naujus“, – pasakoja pareigūnai.

Lietuviai dirbo kartu su slovėnais, estais, čekais ir vokiečiais. Traukinių stotis buvo padalyta į dvi dalis – vienoje vietoje būta 5 lietuvių pareigūnų, 22 slovėnų ir 2 kareivių. Pasak šiauliečių, vietiniams gyventojams pabėgėlių gabenimas netrukdė – tam buvo naudojama senoji stotis. Pabėgėliai neturėjo jokio tiesioginio kontakto su Dobovos gyventojais.

„Žinoma, kas gyveno šalia, tas matė ir girdėjo. Patys slovėnai buvo patenkinti ir džiaugėsi, kad jau yra tvarka – kai Slovėniją netikėtai užplūdo pėsčiomis atėję pabėgėliai, tada gyventojai buvo pasipiktinę. Tačiau dabar jie tiesiog toliau gyvena savo gyvenimus, važiuoja į darbus, sveikinasi su šypsena“, – pasakoja pareigūnai.

Ar Lietuvoje bus tiek pabėgėlių?
„Nemanau, kad pas mus tiek atvyks. Daugelis nori važiuoti į Vokietiją arba Švediją – tai jų galutinis tikslas. Kitos šalys nelabai juos ir domina. O jeigu Lietuvą užplūstų tokia masė pabėgėlių arba mes taptume tranzitine šalimi, dabar jau žinotume, kaip ir ką reikėtų daryti“, – tvirtina A. Skiutė.

Slovėnijoje mėnesį praleidęs šiauliečių penketukas tikina, kad nesigaili ten nuvykę – įgijo naujos patirties, pamatė Slovėniją, taip pat, atsiradus progai, grįžtų atgal.