Matyti pažanga kovojant su korupcija. Vis dėlto nebaudžiamumas išlieka viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl šalyje tebevyrauja korupcija. Manoma, kad korupcijos žalos valstybei neatitinkantys baudų dydžiai ir stringantis jų išieškojimas, kai daugiau nei pusė jų neišieškoma, yra per menkas atsakas į korupciją. Net ir paskyrus sunkiausią bausmę – laisvės atėmimą, beveik 80 proc. nuteistųjų ji atidedama. Nuteistasis ne tik išvengia baudos, bet ir lieka laisvėje. Specialistai aiškina, kad siekiant kardinalių pokyčių, reikia ieškoti naujų būdų, kaip užtikrinti atsakomybės už korupciją neišvengiamumą.

Gyventojų nuomonė keičiasi
Pažangą kovoje su korupcija rodo gerėjantis korupcijos suvokimo indeksas. „Transparency international“ paskelbtais duomenimis, mūsų šalis per metus iš 39 vietos pakilo į 32.

Šiaulių valdybos Korupcijos prevencijos poskyrio viršininkė Rita Šikšnienė „Šiaulių naujienoms“ sakė, kad tyrimo rezultatai džiugina. Jos nuomone, tokiam rezultatui įtakos turėjo ir teisėsaugos institucijų veikla mažinant korupciją, ir pasikeitusi gyventojų nuomonė.

„Lietuvos korupcijos žemėlapis 2014“ atskleidė, kad padėtis, siekiant sumažinti korupcijos paplitimą Lietuvoje, ženkliai pagerėjo.

Mažėja įmonių vadovų, kurie mano, kad norint sutvarkyti reikalus reikia „primokėti“ (2011 m. tokių buvo 40 proc., o 2014 m. – 21 proc.), taip pat sumažėjo gyventojų, pasirengusių duoti kyšius (2008 m. tokių buvo 64 proc., o 2014 m. – 48 proc.). Gyventojai linkę teigiamai atsiliepti apie asmenis, pranešančius apie korupciją: dauguma (83 proc.) vadina juos drąsiais, pilietiškai aktyviais žmonėmis.

Labiausiai korumpuotomis laikomos vis dar tos pačios institucijos: sveikatos priežiūros įstaigos, teismai, policija, savivaldybės, tačiau bendras gyventojų vertinimas dėl korupcijos paplitimo šiose institucijose taip pat pagerėjo.
STT savo veiklą labiau orientuoja į viešųjų ir administracinių paslaugų skaidrinimą ir verslo administracinės naštos mažinimą; viešojo sektoriaus veiklos ir lėšų gavimo bei panaudojimo viešinimo skatinimą ir kt.

Korupcijos prevencijos poskyrio viršininkė daro išvadą, jog Lietuvos KSI indekso didėjimas iš dalies atskleidžia valstybės institucijų vykdomos antikorupcinės politikos ir kryptingos antikorupcinės veiklos efektyvumą.

Siūlo tobulinti įstatymus
„Nors situacija po truputį gerėja, tačiau pakantumo šešėlinei ekonomikai, korupcijai visuomenėje dar daug. Tik tose šalyse, kur teisingumas suvokiamas kaip daugumos piliečių moralinių nuostatų raiška, korupcija yra suvaldoma. Tačiau kiekvienas tai turi pradėti daryti nuo savęs: netoleruoti neteisėtos veiklos savo artimiausioje aplinkoje, mokykloje, darbovietėje, visuomeninėje, politinėje ar kitoje veikloje“, – pataria R. Šikšnienė.

„Transparency International“ vadovas Sergejus Muravjovas antrina, kad spręsdami korupcijos problemą judame teisinga linkme, tačiau nereikėtų užmigti ant laurų.

„Šių metų korupcijos suvokimo indekso pagerėjimą pajuto verslininkai, bet neaišku, ar tai pajuto ir kiti Lietuvos gyventojai. Tyrimai rodo, kad problemos, su kuriomis susiduria žmonės, niekur nedingsta. Vis dar tenka duoti kyšį gydytojui, pareigūnams ir t. t.“, – pastebi S. Muravjovas.

Specialisto nuomone, siekiant pokyčių, reikėtų iš esmės gerinti viešųjų paslaugų kokybę. Taip pat daugiau dėmesio skirti politinių sprendimų analizei.

Gerėjantys rezultatai rodo, kad po truputį artėjame prie Vakarų demokratijos. Klausimai, kuriuos turime spręsti, taip pat labiau panašūs į tuos, su kuriais susiduria Austrija, Vokietija ar Belgija. Tai reiškia, kad turime praskaidrinti lobizmą, padaryti taip, kad žinotumėme, kas stovi už įvairių įstatymų, pasiūlymų Seime, Vyriausybėje.

„Turime žinoti, su kuo susitinka mūsų politikai ir valstybės tarnautojai. Susitarti, kad žmonės, kurie nori pranešti apie korupciją, turi teisę tai daryti saugiai. Reikia keisti įstatymus, kad niekas negalėtų persekioti žmogaus, kuris praneša apie galimą piktnaudžiavimą“, – akcentuoja pašnekovas.

Ragina atsigręžti į Vakarų valstybes
Paskelbus 2015-ųjų metų korupcijos tyrimo rezultatus, politikai prabilo apie tai, kad reikia griežtinti baudžiamumą. Tuo tarpu „Transparency International“ vadovas mano, kad didesnėmis baudomis nieko nepasieksime.

Anot jo, pokalbiai apie bausmes yra naudingi tik patiems politikams, nes tai gali rodyti jų didesnį ryžtą spręsti problemą. Be to, įstatymai patys savaime mūsų neveikia ir vien didindami baudos dydį problemos neišspręsime.

„Bauda ateina po įvykio. Žymiai didesnis iššūkis suprasti, kaip padaryti, kad korupcijos atvejų apskritai nebūtų. Turime daugiau investuoti į korupcijos prevenciją ir tai reiškia, kad mūsų politikai turi žinoti, kad mes norime, jog jie elgtųsi pagal Vakarų šalių politikų taisykles“, – pabrėžia S. Muravjovas.

Deja, lietuviai vakariečių pavyzdžiu seka ne visada. Pavyzdžiui, Lietuvoje viena politikė visai neseniai prisipažino, kad praeityje davė kyšį, tačiau apie įvykio aplinkybes nieko nepasakė. Todėl neaišku, kokią poziciją ji šiuo klausimu užima. Neaišku, ar politikė mano, jog kyšininkavimas yra nelabai geras, bet suprantamas dalykas, ar įstatymo pažeidimas.

Tokių pamąstymų nekiltų, jeigu ji iš karto būtų pasakiusi, kokių veiksmų reikia imtis, kad problemą pavyktų išspręsti.

„Vakarų šalyse taip nenutinka. Jeigu politikai prisipažįsta, kad dalyvavo korupcijos veiksmuose, iš karto aiškiai užduodamas klausimas, ar jie vis dar turi visuomenės pasitikėjimą. Ar gali eiti tokias pareigas kaip anksčiau“, – lygina specialistas.

Trūksta bendradarbiavimo tarp institucijų
Jis pastebi, kad bandant spręsti korupcijos problemas vis dar vyksta nepakankamas bendradarbiavimas tarp įvairių šalies institucijų. Vis dėlto matyti, kad pamažu situacija keičiasi į gerąją pusę.

Ilgus metus institucijos kentėjo nuo pernelyg didelio tikslų skaičiaus. Todėl kurį laiką kova su korupcija buvo labiau popierinė. Žmonės nesuprato, kokį santykį jie turi su antikorupcija ir skaidrumu.

Anot jo, dabar situacija po truputį keičiasi. Institucijos kelia sau mažiau tikslų, bet dažniau juos įgyvendina: „Matau, kad įvairių stebėsenos institucijų atstovai jau atsikrato požiūrio, kad jie vieninteliai atsakingi už kovą su korupcija, skaidrumo didinimą šalyje. Džiugu, kad jie supranta, kad tam, jog būtų pasiekiamas geresnis rezultatas, reikia bendradarbiauti, išsikelti tikslus ir atsiskaityti visuomenei. Vis dėlto bendradarbiavimui reikėtų dėmesio skirti daugiau.“

Gyventojai neturėtų likti nuošalyje
Ar galima teigti, kad lietuviai yra pakantūs šešėlinei ekonomikai? Pašnekovas atsako, kad kyšininkavimas ir šešėlinė ekonomika šalyje yra labai paplitusi. Kita vertus, daugėja žmonių, kurie nenori gauti atlyginimų vokeliuose, imti kyšių. Daugėja tokių, kurie nori viską daryti teisėtai ir gyventi normalų gyvenimą.

Vis dėlto akivaizdu, kad atokesniuose Lietuvos kampeliuose, mažesniuose miesteliuose ne visi nori išduoti nusikaltėlį. Kai kurie labai greitai atsisako minties pasakyti, ką žino apie kokią nors negerovę. Taip yra, nes jie supranta, jog pranešę apie galimą korupcijos atvejį gali sulaukti neigiamų pasekmių, prarasti darbą ir pan.

Pašnekovas pastebi, kad siekti mažesnio korupcijos lygio labiausiai turėtų norėti viduriniosios klasės atstovai. Jie neturėtų slėpti informacijos apie galimus korupcijos atvejus.

„Žmonės nori gyventi nuspėjamai, žinoti, kad gali pasirūpinti savo vaikais. Žinoti, kad vaiką išlydėjus į mokyklą ar išleidus atostogauti nereikės jaudintis, jog nutikus nelaimingam įvykiui, vėl reikės mokėti kyšį gydytojui, pareigūnui ir pan.“, – sako S. Muravjovas.

Daugiau dėmesio reikėtų skirti ir vaikų ugdymui. Jie nuo pat mažų dienų turėtų žinoti, kad negalima duoti, imti kyšio ir pan. Specialistas nepritaria nuomonei, kad atėjus naujai kartai viskas pasikeis. Mano, kad be suaugusiųjų pagalbos jauni žmonės nėra pajėgūs susidoroti su korupcija susijusiais iššūkiais.

Todėl tėveliai, mokytojai ir visi kiti turėtų geru pavyzdžiu užkrėsti savo vaikus ir ugdytinius. Tai reiškia, kad suaugusieji taip pat turi keistis.

Taip pat turėtų vykti ir atvirkštinis procesas. Vaikai, jaunuoliai turėtų aktyviau dalyvauti antikorupcijos renginiuose ir skatinti aplinkinius į šią problemą pažvelgti rimčiau.

Nebaudžiamumas išlieka viena pagrindinių priežasčių, kodėl šalyje tebevyrauja korupcija.
Artūro STAPONKAUS nuotr.