Karo agresorei Rusijai Europos Sąjunga (ES) pernai uždarė savo oro erdvę, tačiau nuo aviacijos pasaulio atkirsta šalis ir jai prielankūs veikėjai aktyviai ieško landų apeiti taikomą sankcijų režimą. Šiaulių oro uosto vadovė Aurelija Kuezada teigia, kad Šiauliuose joks lėktuvas su rusiška registracija nesileido nuo 2014 metų, kai Rusija aneksavo Krymą.
„Mums Rusijos karas prieš Ukrainą prasidėjo 2014 metais, todėl ES mastu dėl karinio įsiveržimo į Ukrainą Rusijai pernai imtos sankcijos neatnešė jokių apčiuopiamų pokyčių. Šiauliuose joks lėktuvas su rusiška registracija nesileido jau devynerius metus – nuo Krymo aneksijos. Išties nėra geresnio filtro, nei daiktus ar reiškinius vadinti tikraisiais jų vardais. Tokiu atveju nereikia eiti ir į sandorius su savo sąžine“, – sako oro uosto vadovė.
NATO filtras
Šiaulių oro uostas aviacijos infrastruktūrą naudoja kartu su kariškiais. Pasak A. Kuezados, dėl Lietuvos kariuomenės ir NATO bazės kaimynystės ypač kruopščiai užtikrinamų saugumo reikalavimų, Šiaulių oro uostas sankcijų apėjimo ar teorinių pilkųjų schemų klausimu yra bene „švariausias“ oro uostas Lietuvoje.
„Pradėkime nuo to, kad Šiaulių oro uoste griežta kontrolė prasideda nuo pamatinių kasdienių dalykų. Taip pat Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų aviacijos bazė labai atidžiai vertina, kam suteikti leidimą leistis. Tikėtina, kad dviprasmybių galėtų iškilti net ir su Taivanu, su kuriuo Lietuva mezga vis artimesnius ryšius, tačiau kurio orlaiviai naudoja kinišką registraciją. Sakau tai kaip pavyzdį, aišku, situacija tokiu atveju būtų išspręsta. Vis dėlto, tai iškalbinga indikacija, kaip griežtai prižiūrimas mūsų oro uosto saugumas“, – aiškina ji.
Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių įstatyme ir Šiaulių, ir Vilniaus, Kauno bei Palangos oro uostus valdančios įmonės patenka į tą pačią pirmąją kategoriją. Šiaulių oro uoste tai yra įmonė, aptarnaujanti civilinį susisiekimą oru.
Pasak A. Kuezados, specifinis, nestandartinis Šiaulių oro uosto statusas šiuo sudėtingu laikotarpiu pasiteisino kaip tikrai efektyviai veikiantis filtras, pro kurį sunku prasiskverbti abejotino kapitalo ar neaiškius galutinės naudos gavėjus slepiančioms įmonėms ar jų struktūroms.
Laukiami ir ne
Rusijos aviacijos sektorius išgyvena ne pačius geriausius laikus vien dėl to, kad savininkams Vakaruose negrąžinti orlaiviai ima vis labiau nusidėvėti, juos sudėtinga remontuoti, gauti atsarginių detalių. Lietuvoje nuskambėjusi istorija, kai po ES skraidęs lėktuvas galiausiai buvo išgabentas į Rusiją parduoti atskleidžia, kad dedamos pastangos apeiti sankcijas ir pasipelnyti karo agresorės Rusijos rinkoje.
Anot A. Kuezados, visiems panašiems atvejams kontroliuoti ir užkardyti galimai nepakanka dabar veikiančio teisinio reglamentavimo ir įrankių, nors strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės galimiems partneriams įvertinti turi daugiau galimybių ir gali pasitelkti specialiąsias tarnybas bei tik joms prieinamus resursus.
„Ir vis tiek atsitinka įvairios situacijos, kai, tarkime, susitarimai sudaryti iki 2022 metų vasario 24-osios, po kurios į sankcijų sąrašus pateko ir nepageidautinais verslo partneriais tapo daug daugiau verslų ar asmenų. Arba formaliai tiesiog nėra pagrindo kvestionuoti skrydį ar įtarti nepageidaujamus tikslus, kurie ankstyvuose etapuose gali būti sunkiai įrodomi“, – teigia A. Kuezada.
Pasak jos, būtų neteisinga sakyti, kad Šiaulių oro uostas, įsikūręs netoli Šiaulių laisvosios ekonominės zonos, nėra suinteresuotas jokiu partneriu iš Rytų. Karinės Rusijos agresijos auka tapusiai Ukrainai buvo siūlyta Šiauliuose išnaudoti prieglobos galimybę šalyje negalintiems skraidyti orlaiviams, perspektyviu partneriu galėtų tapti Kazachstanas.
„Tačiau Rusijai, jos sąjungininkėms ir šalims, palaikančioms Rusiją, pas mus vietos nebus“, – teigia A. Kuezada.
Apie tarptautinį Šiaulių oro uostą:
Tarptautinį Šiaulių oro uostą valdo Šiaulių miesto savivaldybės įmonė „Šiaulių oro uostas“, teikianti antžeminio orlaivių, keleivių ir krovinių aptarnavimo, žemės nuomos ir kitas paslaugas. Ilgiausias 3,5 kilometro Baltijos šalyse kilimo-tūpimo takas oro uostui leidžia priimti transatlantinius, taip pat sunkius krovinius gabenančius orlaivius. Nuo 2004 m. Šiaulių oro uoste reziduoja NATO oro policija.
Tarptautinėse aviacijos sistemose EYSA/SQQ šaukiniu atpažįstamas Tarptautinis Šiaulių oro uostas atitinka Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) ir Europos aviacijos saugumo agentūros (EASA) reikalavimus.
Pranešimą paskelbė: Saulė Bakšė, UAB "Idea Prima"