Prieš pat Kalėdas įvykusiame Šiaulių miesto tarybos posėdyje svarstytas klausimas dėl keturių žemės sklypų likimo. Bene jautriausiai reaguota dėl tolimesnės Pabalių miškelio ateities. Džiugu, kad galiausiai bent jau dėl to pavyko pasiekti kompromisą.
Nepritaria miško naikinimui
Dar prieš įvykstant Tarybos posėdžiui, sunerimę Šiaulių miesto gyventojai kreipėsi į „Šiaulių naujienų“ redakciją su apgailestavimu, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija, užuot kovojusi su klimato kaita, kovoja su miškais mieste.
„Mes, Šiaulių miesto gyventojai, prašome jūsų pagalbos, atkreipiant visuomenės dėmesį į miškų naikinimo problemą Šiaulių mieste. Norime viešinti visuomenės interesus paminantį Šiaulių miesto savivaldybės administracijos siekį numatomu žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu sunaikinti brandų mišką – teritorijoje tarp Traidenio gatvės ir žemės sklypų Lizdeikos g. 22A, Lizdeikos g. 34“, – rašoma redakcijai adresuotame el. laiške.
Šiauliečių aiškinimu, Šiaulių miesto savivaldybės administracijai jie siūlė šią teritoriją įrengti kaip modernų miško parką su viešosiomis poilsio zonomis. Tačiau šis siūlymas buvo atmestas lakonišku nemotyvuotu atsakymu, kad ,,rengiamo projekto sprendiniai atitinka Bendrojo plano ir Kraštovaizdžio spec. plano sprendinius“.
„Esame kategoriškai prieš tokio masto miško naikinimą, kai Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje yra nemažai laisvų sklypų gyvenamosios paskirties namų statybai. Ypač atkreipiant dėmesį, kad numatytas projektas nebuvo derintas su Šiaulių miesto bendruomene. Numatytame projekte neatsižvelgta į gamtinio karkaso ypatumus, neįvertintos galimos reikšmingos šio projekto įgyvendinimo pasekmės kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei bei nenumatytos priemonės antropogeniniam poveikiui kompensuoti“, – akcentavo šiauliečiai.
Jie taip pat pabrėžė, kad esantį mišką svarbu apsaugoti nuo kirtimo, kadangi Šiauliuose nėra pakankamai miškų arti gyvenamųjų rajonų. Šiauliuose, kur oro užterštumas yra pakankamai didelis, ši problema ypač aktuali. Miškas – tai ne tik medžių rinkinys, o kompleksinė ekosistema, vienijanti augalus, gyvūnus, grybus, mikroorganizmus ir įtakojanti klimatą, geriamojo vandens būklę, oro grynumą.
„Jeigu mes nesiimsime veiksmų ir nesistengsime perteikti Šiaulių bendruomenės pozicijos valdžios institucijoms, tai automatiškai reikštų, kad sutinkame su dviprasmiškais valdžios priimamais ar planuojamais sprendimais. Tačiau taip nėra. Todėl, kad ir koks būtų dabar pradedamos viešosios kampanijos rezultatas, mums svarbu kovoti už savo poziciją – išsaugant Šiaulių miesto miškus ateities kartoms bei prisidedant prie planetos žaliųjų plaučių tausojimo ir saugojimo“, – rašė miesto gyventojai.
Turi savų pasiteisinimų
Pažvelgus į minėto projekto aiškinamąjį raštą, paaiškėjo, kad iš tiesų yra dėl ko sunerimti. Pasirodo, Savivaldybės administracija ketina prašyti Vyriausybės perduoti valdyti patikėjimo teise keturis žemės sklypus su tikslu gyvenamiesiems namams statyti. Šie sklypai yra atokiai nuo miesto centro: du pietinėje miesto dalyje, vienas Purienų g., kitas – vadinamojoje Pabalių miško teritorijoje.
Kaip rašoma aiškinamajame rašte, Šiaulių miesto savivaldybei gavus sklypus valdyti patikėjimo teise, būtų galima įgyvendinti detaliojo plano ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų sprendinius, užtikrinti Šiaulių miesto strateginio plėtros plano Miesto urbanistinės plėtros programoje numatytą tikslą – įgyvendinti Šiaulių miesto teritorijos plėtrą ir darnų vystymą.
Gavus sklypus, Savivaldybė numato organizuoti nuomos aukcionus, kuriuose galėtų dalyvauti NT vystytojai. Šie išsinuomotų sklypus ir suplanuotų patogų, patrauklų daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalą ir jame įrengtų reikiamą infrastruktūrą (šilumos perdavimo tinklus, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų, įskaitant paviršines nuotekas, tinklus, tvarkymo inžinerinius statinius, vietinės reikšmės kelius D2 kategorijos, kitus transporto statinius). Vystytojui įgyvendinus projektą miesto gyventojams bus pasiūlyta įsigyti patogių su įrengta infrastruktūra naujos statybos būstų, kurių šiuo metu Šiaulių mieste trūksta.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Antano Bartulio paprašius pakomentuoti, kodėl administracija ir vėl nepaiso šiauliečių nuomonės, sulaukta atsakymo, kad su miesto gyventojais viskas buvo suderinta jau daug anksčiau: „Visi bendrieji planai derinami su visuomene, žmonės žinojo dar nuo 2009 m., planas buvo koreguojamas 2018 m., statusas toje teritorijoje liko nepakitęs.“
Savivaldybės administracijos direktorius priminė, kad 1997 m. lapkričio 28 d. buvo perimta teritorija iš apskrities administracijos: gatvės, šaligatviai, parkai ir tas pats Naujojo Medelyno rajonas, kuriame sovietmečiu buvo suformuotas dekoratyvinių augalų rajonas. Iki pat praėjusių metų birželio 1 d. vyko žemės sugrąžinimo ankstesniems savininkams reforma. Žemės, kuri sovietmečiu buvo nusavinta.
2009 m. sausio 9 d. patvirtintame Šiaulių miesto bendrajame plane pažymėta, kad minėtas sklypas turi gyvenamosios teritorijos statusą. Miškas ten atsirado natūraliai, netvarkant aplinkos po Sovietų sąjungos griūties atgavus nepriklausomybę ir nelikus suformuoto dekoratyvinių želdinių medelyno savininkų. Taip, anot pašnekovo, susiformavo savaiminiai želdiniai, kurie neturi jokio statuso.
Pernai buvo priimtas Tarybos sprendimas, kuriuo Savivaldybės administracijai pavesta inventorizuoti visus laisvus žemės plotus, kurie liko po agrarinės reformos. Šiems plotams priskirtas atitinkamas teisinis statusas. Taip žingsnis po žingsnio parengtas sprendimo projektas dėl gyvenamųjų namų statybos.
Sakė turintys įtarimų
Tiesa, išaušus balsavimo dienai, Tarybai buvo pateiktas ir alternatyvus sprendimo projektas. Juo siūlyta priimti kompromisą, išsaugoti dalį miško, bet kartu leisti gyvenamųjų namų statybas minėtame sklype. Tokiu atveju iš beveik 4 hektarų želdiniams galėtų būti skirta 0,5 ha sklypo.
Prieš apsisprendžiant už kurį sprendimo projektą balsuoti, Tarybos nariams dar kilo tam tikrų klausimų.
Martynas Šiurkus domėjosi, kodėl pasirinktas būtent nuomos būdas: „Savivaldybė pati galėtų įsirengti infrastruktūrą ir paskui parduoti tą sklypą. Kodėl būtent nuoma?“
„Paprastas dalykas, yra Žemės įstatymas, yra priimtas Vyriausybės nutarimas ir yra Savivaldybė, kuri gali naudotis tuo mechanizmu, kurį paruošė centrinė valdžia arba gali juo nesinaudoti. Mes, matydami, kad šitas mechanizmas leistų suaktyvinti procesus ir daugiabučių namų statybą, tiesiog ir pasirinkome ne pasyvaus stebėtojo teisės aktus, o aktyvaus naudotojo sukurtą teisinę bazę ir manome, kad šitas sprendimas yra nei blogas, nei neblogas, arba mes naudojamės tuo teisiniu reguliavimu arba nesinaudojame. Jeigu galime naudotis ir suaktyvinti nekilnojamojo turto rinką mieste, kodėl viso šito mechanizmo nenaudoti, nes mes kalbame apie naujų gamyklų statymą, žemės plotus, skirtus statybai, bet mes nekalbame apie gyvenamojo ploto plėtimą. Žiūrime į visai tai sistemiškai ir matome, kad tokia įstatyminė galimybe pasinaudoti būtų protinga“, – aiškino A. Bartulis.
Edvardas Žakaris klausė, ar nebus problemų su Konkurencijos įstatymu, kadangi mieste yra kompanijų, kurios perka žemes ir stato tuos namus.
„Jeigu mano pacituotas teisinis reguliavimas neatitinka Konkurencijos įstatymo, tai už jį tada turėtų atsakyti pati Vyriausybė, kuri ir yra priėmusi tą nutarimą, kuriuo mes ir norime pasinaudoti. Atsakomybę už jo atitikimą Konkurencijos įstatymui turėtų prisiimti pati Vyriausybė“, – kalbėjo administracijos direktorius.
„Girdžiu, kad visas sprendimo projektas yra paremtas vos ne asmeniniu jūsų įsitikinimu, o ne objektyvia informacija. Nesate pasidarę rinkos tyrimų, nežinote, kad gimstamumas ir gyventojų skaičius Šiauliuose mažėja. Kaip nustatėte tą poreikį, taip ir lieka neaišku“, – savo nuomonę išsakė Zakiras Medžidovas.
A. Bartulis atsakė, kad administracija, esą viską gerai apgalvojo: „Be skatinimo mechanizmo jau 30 metų neturėjome jokių daugiabučių. Manome, kad suformuodami atitinkamus patrauklumo kriterijus ir išnaudoję dabartinį teisinį reguliavimą, bet kuriam NT vystytojui galėtumėme leisti ateiti į Šiaulių miestą ir statyti daugiabučius. Jeigu nei vienas neužsikabins ant šito pyrago, tai tie sklypai ir toliau stovės neįveiklinti, kol kito riestainio nesugalvosime. Pasekmė čia labai aiški arba statome, arba – ne, jeigu nieko nedarysime, tai nieko ir nebus.“
Po dar kelių klausimų, balsavimui vis dėlto buvo pateiktas alternatyvus sprendimo projektas. 27 Tarybos nariams balsavus už, 1 susilaikius, bent jau dėl Pabalių miško nuspręsta priimti kompromisą.
