Dauguma Lietuvos gyventojų jau pradėjo ruoštis artėjančioms didžiosioms žiemos šventėms. Žinoma, užsukę į fizines ir elektronines parduotuves, reikiamų daiktų jie nori įsigyti pigiau, tačiau progos pasinaudoti išaugusiu gyventojų noru pirkti ieško ir sukčiai. Tai kaip apsisaugoti?

Užkimba ant sukčių kabliuko
„Swedbank“ Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė sako, kad saugumas apsiperkant – neatsiejama masinių nuolaidų ir išpardavimų akcijų tema. Laikotarpiu, kai gyventojai perka daugiau ir ieško pigiau, nevengia pasinaudoti sukčiai, sukurdami netikras e. parduotuves, į kurias patiklius pirkėjus vilioja itin patraukliomis kainomis.

Nepaisant šiais metais įsigaliojusios griežtesnės mokėjimų kortelėmis internetu autorizavimo tvarkos, sukčiai vis tiek išlieka aktyvūs ir ieško būdų, kaip išvilioti pirkėjų pinigus. „Swedbank“ duomenimis, šių metų trečiąjį ketvirtį ginčytinų operacijų kortelėmis skaičius viršijo 2,1 tūkst., o neautorizuotų operacijų kortelėmis buvo fiksuota apie 1,1 tūkst.

„Kelias į fiktyvias e. parduotuves, kaip taisyklė, veda iš socialinių tinklų, kuriuose žmonės praleidžia vis daugiau savo laiko. Čia sukčių parduotuvės vilioja rėkiančiomis reklamomis su informacija apie milžiniškas žinomų prekės ženklų ir gamintojų nuolaidas. Dažnai dėmesį prikaustančią kainą lydi ir psichologinis spaudimas įsigyti prekę kuo greičiau, nes toks pasiūlymas galioja itin trumpą laiką arba prekių liko vos keli vienetai“, – teigia J. Bagdanavičiūtė.

Anot jos, jei prabangaus prekės ženklo produktas siūlomas už neįtikėtinai mažą kainą, tai yra pirmas rimtas signalas, kad patekote į fiktyvią e. parduotuvę. Norint neapsigauti, taip pat būtinai patikite, ar nurodomas bendrovės adresas ir kontaktai, ar pirkėjams yra galimybė palikti atsiliepimus, ar aprašyta prekių grąžinimo tvarka.

Be to, fiktyvios parduotuvės paprastai sukuriamos trumpam laikotarpiui ir jos nuolat migruoja, tad apie jas greičiausiai nepavyks rasti jokių istorinių įrašų internete, nebus ir pirkėjų atsiliepimų. Dėl to ir svetainės domenas arba adresas taip pat bus naudojamas trumpą laiką. Domeno naudojimo laiką galima patikrinti svetainėje whois.net, ir jei jis labai trumpas, tai dar vienas ženklas, kad užklydote į sukčių teritoriją.

Praranda saiko jausmą
Tiesa ta, kad masinių išpardavimų metu, finansus tenka saugoti ne tik nuo sukčių, bet ir nuo savęs. Norėdami pradžiuginti brangius žmones ir palepinti save, dažnas galime prarasti saiko jausmą ir atleisti finansinės kontrolės stabdžius. Ekonomistė pateikia kelis patarimus, padėsiančius apsipirkti protingai ir be perdėto išlaidavimo.

Planuokime pirkinius. Prieš leisdamiesi į pirkinių medžioklę, nustatykime sau aiškią ribą sumai, kurią galime išleisti be didesnio finansinio spaudimo ir žalos einamųjų išlaidų dengimui. Susirašykime pirkinius ir susidėliokime prioritetus, ko reikia mums ar mūsų artimiesiems. Matydami aiškų sąrašą, turėsime mažiau erdvės improvizacijoms, net jei rasime itin gerą pasiūlymą. Juk nuolaidomis pasinaudoti verta ne todėl, kad jos siūlomos daugeliui dalykų, o todėl, kad mums reikalingą daiktą galime įsigyti pigiau.

Įvertinkime prekių pristatymo tikrąją kainą. Dažnai nemokamas pristatymas nebūna nemokamas – norint jį gauti, tenka pasiekti iš anksto nustatytą bendrą pirkinių krepšelio sumą. Todėl kartais naudinga pasvarstyti, ar tikrai verta sumokėti už daiktus, kuriuos perkame vien tam, kad gautume nemokamą pristatymą.

Venkime emocinio pirkimo. Dažnai žmonės leidžia pinigus pagauti impulso, tarytum pirkinys galėtų juos išgelbėti nuo nerimo, nuobodulio ar nepavykusių darbo ar asmeninių reikalų. Jei jaučiamės kaip tik taip, nesistenkime apdovanoti savęs naujais daiktais, nes iš tiesų jų mums nereikia.

Jei apsiperkate internetu, prekes virtualiame krepšelyje palikite bent parai, o sugrįžę įvertinkite, ar jos vis dar reikalingos. Fizinėje parduotuvėje taip pat skirkite sau pakankamai laiko apgalvoti pirkinio būtinybę. Paprastai laikas yra geras lakmuso popierėlis, parodantis, ar noras pirkti prekę buvo pagrįstas, ar greičiau spontaniškas.

Rinkimės lėtąją madą. Nepriklausomai nuo to, ar siekiame atnaujinti interjerą, ar garderobą, stenkimės, kad įsigytos prekės būtų universalių formų ir siluetų, pagamintos iš kokybiškų medžiagų. Brangesnis, tačiau kokybiškesnis daiktas ilgalaikėje perspektyvoje padės sutaupyti, nes nesusidėvės taip greitai, kaip prastesnis, nors ir pigesnis.

Nesirūpina aplinka
„Perteklinis ir neapgalvotas vartojimas vis dar išlieka dideliu iššūkiu. Dažnas pirkėjas perka ne tik daug, bet ir nepakankamai atsižvelgdamas į įsigyjamų daiktų tvarumą“, – apgailestauja J. Bagdanavičiūtė.

„Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa rodo, kad net pusė lietuvių įsigydami reikalingus daiktus nevertina, ar jie buvo pagaminti aplinkai draugišku būdu, kiek juos pagaminusi įmonė skiria dėmesio aplinkosaugos ir socialinėms iniciatyvoms.

Tvarumo tikslų siekiančios kompanijos jau ne vienerius metus artėjančią juodąją apsipirkimo bangą vertina skeptiškai ir, užuot vilioję nuolaidomis, skelbia „Žaliąjį penktadienį“. Prie šios tvarios iniciatyvos kasmet jungiasi vis daugiau prekybos centrų ir prekės ženklų. Vienas įdomesnių pavyzdžių šį rudenį galėtų būti švedų baldų gamintojo kampanija, žadanti supirkti jų nebenaudojamus baldus ir prikelti juos naujam gyvenimui.

Panašiomis akcijomis vis labiau domisi ir vartotojai. Lietuvoje tvarias prekes ir paslaugas reguliariai renkasi beveik ketvirtadalis (23 proc.) gyventojų. Kaip greitai ši gyventojų dalis taps vyraujanti, priklauso nuo kiekvieno iš mūsų.

Ketina būti dosnūs
„Maximos“ užsakymu atliktas  Lietuvos gyventojų pasiruošimo Kalėdoms tyrimas parodė, kad svarstydami, kiek pinigų šiemet skirs kalėdiniam stalui, apie trečdalis apklaustųjų nurodė, kad išsivers su 51–100 eurų suma. Visi atsakymai leido apskaičiuoti, kad šeima švenčių stalui vidutiniškai ketina skirti maždaug 87 eurus. Net 7 iš 10 žmonių nurodė, kad vaišėms skirtas biudžetas bus toks pat, kaip ir pernai.  Vis dėlto klientai yra pasirengę dosniai apdovanoti artimuosius. Tyrimo duomenimis, vidutinis Kalėdų senelio biudžetas šiemet sieks apie 107 eurus. Populiariausios dovanos bus valgomos: saldumynai, kava, sūris, gėrimai. Antras pagal populiarumą pasirinkimas – kosmetika ir kūno priežiūros priemonės, o trečias – vaikiški žaislai. Du trečdaliai apklaustųjų nurodo, kad dovanoms skirs tokią pat sumą kaip ir prieš metus.  

Didžiuosius namų tvarkymo, puošimo ir kitus pasirengimo šventėms darbus dauguma (63 proc.) respondentų planuoja gruodžio pradžioje ir viduryje. Tik kas penktas respondentas tikino, kad apsisuks iki Kalėdų likus kelioms dienoms arba net Kūčių dieną.

Du trečdaliai žmonių teigė, kad šventinę nuotaiką namuose kurs dekoracijomis, o trečdalis prisipažino, jog klausysis kalėdinės muzikos.

Puošti eglutę planuoja absoliuti dauguma – 86 proc. tyrimo dalyvių. 20 proc. apklaustųjų renkasi gyvą eglę arba vazone, tokia pat dalis – gyvą kirstą.

Ne mažiau negu žybsinti eglutė žmonėms yra svarbi šv. Kūčių stalo tradicija. Beveik 4 iš 5 apklaustųjų pabrėžė, kad 12 ypatingos vakarienės patiekalų jiems yra svarbu arba labai svarbu, tad paprotys puoselėjamas dažnoje šeimoje.

Tačiau šiemet pastebėta, jog net ir ruošdami šventinį stalą gyventojai vis dažniau pagalvoja apie tvarumą – maždaug 3 iš 5 asmenų nurodė, kad norėtų, jog nesuvalgyto maisto nebūtų, nors tam specialiai nesiruošia. 30 proc. respondentų išreiškė dar tvirtesnę nuostatą – kad maisto pertekliaus nebūtų ir per Kalėdas viskas būtų suvalgyta.

Du trečdaliai tyrimo dalyvių atsakė, kad per Kalėdas nesuvalgytus produktus panaudoja kitiems patiekalams ruošti.