Daugelis gyventojų rūšiuoti namuose susidarančių atliekų net neketina ir tam turi krūvą pasiteisinimų. Sako, kad tai per brangu, nepatogu, neapsimoka. Situacijos negerina ir pačių komunalinių atliekų konteinerių išvaizda bei nuo jų sklindanti smarvė. Ką būtų galima padaryti, kad situacija pasikeistų?

Aikštelės netvarkingos
„Manau, netvarką aikštelėse pamatome, kai pasiekiame tam tikrą kultūrinį lygį. Matyt, voratinklių nepastebime, kol namie nesuremontuota, bet jeigu tik sutvarkome namus, padažome rimčiau, tuomet kiekvienas plyšys krenta į akis. Tai rodo, kad Lietuvai reikėjo trisdešimties metų, jog pradėtų pastebėti kultūringo ir gražaus gyvenimo požymius“, – taip esamą padėtį apibūdino Regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos prezidentas, Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Algirdas Reipas.

Vykusioje apskritojo stalo diskusijoje „Kaip užtikrinti tvarką prie bendrojo naudojimo komunalinių atliekų konteinerių“ jis kalbėjo, kad egzistuoja tiesioginis ryšys tarp socialinės brandos ir atliekų rūšiavimo bei tvarkymo. Pasirodo, švietimas, kultūrinė elgsena ir net suvartoto alkoholio kiekis yra susijęs su mūsų elgsena atliekų tvarkymo srityje. Įdomu ir tai, kad iš vienos pusės, socialinė elgsena turi įtakos atliekų tvarkymui, iš kitos – atliekų tvarkymas augina mūsų socialinę brandą.

„Konteinerinės aikštelės nėra tik atliekų tvarkymo objektas. Tai mažoji architektūra, parodanti, kiek miestas save gerbia, ką jis apie save sako, kaip save reprezentuoja“, – pabrėžė A. Reipas.

Trūksta konteinerių
Jis apgailestavo, kad prieš įrengiant komunalinių atliekų konteinerių aikšteles, dažnai net nepagalvojama, kokios medžiagos tam bus naudojamos, kiek ilgai jos tarnaus ir kokią įtaką turės aplinkiniams.

„Akivaizdu, kad skirtingai įrengtos aikštelės, skirtingai motyvuos žmones rūšiuoti. Vienur norėsis nuo tos aikštelės kuo toliau pabėgti, jokiu būdu neprisiliesti ir neturėti su ja jokios bendrystės, kitur – žmonės galbūt ateis ir sakys, kaip čia švaru, gražu ir tvarkinga“, – priežastį, kodėl svarbu įrengti dailiai atrodančias aikšteles, atskleidė asociacijos prezidentas.

Anot jo, prieš įrengiant aikšteles, labai svarbu pagalvoti, ką reikėtų padaryti, kad ten būtų gražu. Gerai apgalvoti aikštelės vietą, būsimų konteinerių tūrį, spalvas, koks paslaugų paketas ten bus teikiamas ir pan. Vis dėlto vietoje to, į komunalinių atliekų aikšteles vis dar žiūrima kaip į taršos objektą, sąvartyną.

„Čia yra didžiausia problema, nes tai trisdešimties metų mūsų darbo rezultatas. Reiškia, mes padarėme atliekų tvarkymą atgrasų, nemalonų, tiesiog ne tvarkymo, bet teršimo objektu. Dėl to dabar turime tokias pasekmes, su kuriomis nesusitvarko nei savivalda, nei RATC‘ai, nei visuomenininkai“, – apgailestavo A. Reipas.

Nesijaučia jaukiai
Siekiant pokyčių, svarbu, kad keistųsi ir savivaldybių požiūris, nes dabar savivaldybės atliekų rūšiavimo aikšteles laiko atliekų išnykimo vieta. Vis tikisi, kad jos iš ten išnyks kažkokiu stebuklingu būdu. Tačiau jeigu atliekos iš ten išnyksta neišrūšiuotos, tuomet jos neatlieka jokio vaidmens ir, vadinasi, yra nereikalingos.

„Aikštelė turi būti stebima, matoma, žmonės turi matyti aikštelę, jeigu norime ją priskirti bendruomenei, kad ta bendruomenė ja rūpintųsi“, – ko iš tiesų reikia pabrėžė A. Reipas.

Jis dar kartą priminė, kad atliekų tvarkymas labai priklauso nuo žmogaus emocijos ir moralinių dalykų. Todėl reikia, kad žmogus prie aikštelės jaustųsi jaukiai, jog ji nebūtų statoma prie gatvės, jog prie jos būtų patogu prieiti. Kitaip tariant, priėjęs prie konteinerių, žmogus turi jaustis saugiai, kad niekieno netrukdomas atsineštas atliekas galėtų ramiai sumesti ten, kur ir priklauso.

Ne ką mažiau svarbu, kad aikštelėje žmogus rastų visus rūšiavimui reikalingus konteinerius.

Nemoka rūšiuoti
A. Reipas kalbėjo, kad tos savivaldybės, kurios maisto atliekoms nepastatė atskiro konteinerio, padarė didelę klaidą: „Mes norime dalinai teisingo žmogaus, dalinai gerai rūšiuojančio, tokio pusinio žmogaus, tačiau jeigu tu ką nors darai, tu viską darai, jeigu rūšiuoji, tai visas atliekas.“

Štai, pavyzdžiui, Alytuje visose aikštelėse galimas rasti po atskirą maisto atliekoms skirtą konteinerį. Skaičiuojama, kad dėl to padvigubėjo maisto atliekų surinkimo kiekis – iš individualaus namo surenkama per 50 kg vienam žmogui, o iš daugiabučių – 30 kg. Tai reiškia, kad maisto atliekų yra surenkama daugiau nei antrinių žaliavų, dėl to visos atliekos tapo sausos ir gerai rūšiuojamos.

„Turėti maisto atliekoms skirtą konteinerį yra labai svarbu, nes tada vieną konteinerį turi šlapią, o visi kiti tampa sausi ir švarūs“, – akcentavo asociacijos prezidentas.
Dar viena didelė klaida yra ta, kad daugiabučiuose nerenkamos žaliosios atliekos. Kadangi nėra žaliųjų atliekų surinkimo sistemos, jos užima kitų konteinerių tūrį, didina atliekų kiekį ir, žinoma, kainą.

Blogai ir tai, kad visi priešinasi stiklo užstatui. Paketurgubinus užstato sistemoje surenkamų atliekų kiekį, būtų galima atpiginti visą užstato sistemą, bet stipriųjų gėrimų gamintojai nenori, kad dėl to būtų paviešinta informacija apie tai, kiek jie į rinką išleidžia stipriųjų gėrimų.

„Šioje vietoje yra stabdoma ir žiauriai, bet netgi jeigu užstatas būtų įvedamas, einant tuo žaliuoju kursu, stiklo kiekis tik didėtų, o plastiko mažėtų“, –  sakė A. Reipas.

Pridaro klaidų
Jo įsitikinimu, nieko blogo neatsitiktų, jeigu plastikas būtų rūšiuojamas kartu su mišriomis atliekomis, nes plastikas yra pirminė pakuotė, turėjusi kontaktą su maistu, daržovėmis. Tai reiškia, kad plastiko pakuotės yra šlapios ir jau užterštos, todėl turi būti plaunamos ir nuriebalinamos: „To plastiko nėra mažai, tam skiriame kelis važiavimus ir taip teršiame gamtą. Manau, nėra jokio reikalo jo rinkti atskirai.“

Bene didžiausia klaida padaroma tada, kai prieš įrengiant komunalinių atliekų konteinerių aikštelę, neapskaičiuojamas planuojamas aptarnauti gyventojų skaičius. Neatkreipiamas dėmesys į tai, kokio tūrio turėtų būti patys konteineriai, koks susidarys atliekų kiekis, kiek kartų per savaitę ar metus reikės tas atliekas išvežti.

„Patys matome, kad aptarnavimo dažnumo netolygumas skiriasi labai žymiai. Viena aikštelė aptarnauja vienokį gyventojų skaičių, kita – kitokį, ir jeigu nustatome kažkokį vidurkį, padarome didelę klaidą, nes vienos aikštelės dėl to būna aptarnaujamos per dažnai, kitos – per retai“, – pabrėžė A. Reipas.

Kitaip tariant, konteinerių tūrį reikia suprojektuoti taip, kad bent jau daugiabučiuose dominuotų 5 kubinių metrų konteineriai, nes jie talpesni ir didesnio tankumo. Jeigu nepavyksta to padaryti, reikėtų aikšteles formuoti į kelias zonas, pagal apkrovimą, konteinerių tipą ir aptarnaujamų gyventojų skaičių. Taip pat svarbu visas atliekas išvežti bent 2-3 kartus per savaitę. Ištuštintus konteinerius kuo dažniau būtina plauti bei dezinfekuoti. Be to, kas kartą iškračius konteinerį, reikia jį išpurkšti probiotikais.

Neprisiima atsakomybės
Būtina atkreipti dėmesį į tai, kokia informacija pateikiama prie konteinerių. Šiuo metu informacijos pateikiama gana daug, tačiau ji sunkiai suprantama. Pavyzdžiui, lentelė su užrašu, draudžiančiu mesti didžiąsias, žaliąsias ir kitas atliekas, nepakankamai informuoja, neaišku, kokios tos kitos atliekos. Draudimas mesti užterštas, šlapias pakuotes taip pat neturi jokios logikos, nes neužterštas plastikas iš namų ūkio tiesiog neegzistuoja.

„Vietoje to, užtektų vieno pavadinimo ir kokio piešinio, nes kuo daugiau informacijos yra pateikiama, tuo labiau žmogus jau po pirmo sakinio nieko neatsimena“, – kaip pasielgti būtų teisingiausia atskleidė pašnekovas.

Žinoma, svarbi atsakomybė ir iš gyventojų pusės. Jeigu jie nesilaikys tam tikrų taisyklių, mes atliekas ten, kur joms ne vieta – didžiulio pokyčio tikėtis nereikėtų. Labai svarbu suprasti, kad šiame procese dalyvaujame mes visi ir tik nuo mūsų visų priklauso, ar mieste pagaliau įsivyraus tvarka.

A. Reipas atskleidė, kodėl rūšiuoti verta.
Autorės nuotr.