Nors Baltijos šalių gyventojai labiausiai linkę skolintis būstui atnaujinti ir automobiliui, vis dažniau jie svarsto galimybę imti paskolą ir mokslo ar sveikatos reikmėms. Įdomu ir tai, kad lietuviai greituosius kreditus ima rečiau nei latviai.
Renkasi įprastas paskolas
Nors greitieji kreditai kai kam dar atrodo kaip lengviausias ir paprasčiausias sprendimas prireikus papildomų lėšų, didžioji dalis lietuvių tokios finansinės priemonės vengia, o prireikus verčiau renkasi įprastų bankų suteikiamas paskolas. „Citadele“ banko užsakymu tyrimų bendrovės „Norstat“ atliktas tyrimas rodo, kad 78 proc. lietuvių nėra ėmę greitojo kredito. Ši dalis yra didesnė negu Latvijoje (70 proc.), tačiau mažesnė nei Estijoje (84 proc.).
12 proc. apklaustųjų Lietuvoje nurodė, kad greituosius kreditus yra ėmę keletą kartų ir sėkmingai juos grąžino. 3 proc. respondentų pripažino, kad greitojo kredito grąžinimas jiems sukėlė sunkumų. Tokia pati dalis lietuvių pripažino šiuo metu turintys dar negrąžintų greitųjų kreditų.
„Augant visuomenės finansiniam raštingumui Lietuvos gyventojai atsargiau prisiima įvairius finansinius įsipareigojimus, geriau įvertina savo galimybes ir poreikius skolintis. Kartu labiau domimasi finansavimo sąlygomis, vengiama didelės finansinės rizikos ir ieškoma geriausiai asmeninius poreikius atitinkančių pasiūlymų. Dėl to prireikus pasiskolinti didesniam pirkiniui gyventojai pirmenybę teikia įprastoms bankų suteikiamoms vartojimo paskoloms. Taip pat pastebime, kad mažėjant suvaržymų dėl COVID-19 bendrai gyventojai labiau domisi finansavimu vartojimo poreikiams, ypač prasidėjus atostogoms ir atsiradus galimybei keliauti“, – sako už mažmeninės bankininkystės paslaugas Baltijos šalyse atsakinga „Citadele“ banko valdybos narė Rūta Ežerskienė.
Skolinasi darbingo amžiaus žmonės
R. Ežerskienės teigimu, svarstantiems skolintis vartojimo poreikiams patartina ne tik pasverti savo galimybes paskolą grąžinti, bet ir įsivertinti galutinę pirkinio kainą, taip pat atsakyti sau į klausimą, ar to, kam ketinama skolintis, tikrai reikia, koks yra tikslas.
Banko atstovė taip pat primena, kad pasirašytos vartojimo paskolos sutarties nemokamai galima atsisakyti per 2 dienas nuo pinigų išmokėjimo. Tokiu atveju nereikia mokėti jokių palūkanų ar kitų mokesčių, o tik grąžinti pasiskolintą sumą.
Banko iniciatyva atliktos gyventojų apklausos duomenimis, Lietuvoje greituosius kreditus kiek dažniau ima vyrai. Tokia finansine priemone per savo gyvenimą bent kartą yra pasinaudoję 24 proc. jų ir 20 proc. moterų. Vertinant greituosius kreditus imančiųjų pasiskirstymą pagal amžiaus grupes galima išskirti jaunesnius gyventojus. Didžiausia dalis bent kartą gyvenime ėmusių greituosius kreditus yra tarp 25–34 metų (27 proc.) ir 18–24 metų (26 proc.) gyventojų.
Lietuvos banko duomenimis, ne kredito įstaigų (bankų ir kredito unijų), o kitų vartojimo kreditų davėjų šalies gyventojams suteiktų paskolų portfelis praėjusių metų pabaigoje siekė daugiau kaip 268 mln. eurų – 21 proc. mažiau nei tuo pačiu 2019 m. laikotarpiu. Vidutinė greitųjų kreditų palūkanų norma paskutinį praėjusių metų ketvirtį siekė 24,17 proc.
Skolintųsi būsto remontui ir automobiliams
Nors Baltijos šalių gyventojai labiausiai linkę skolintis būstui atnaujinti ir automobiliui, vis dažniau jie svarsto galimybę imti paskolą ir mokslo ar sveikatos reikmėms. Tokius duomenis rodo to paties banko iniciatyva tyrimų bendrovės „Norstat“ atlikta Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų apklausa. Ji atskleidžia, kad paskolas studijoms dažniau imtų latviai (13 proc.), sveikatos reikmėms kiek dažniau lietuviai – 15 procentų.
Tyrimas, kurį atliekant buvo klausiama, kokiu tikslu žmonės imtų paskolą, rodo, kad lietuviai, latviai ir estai dažniausiai skolintųsi lėšų norėdami atnaujinti savo būstą arba įsigyti automobilį. Būstą paminėjo 30 proc. apklaustųjų Estijoje, Latvijoje – 28 proc., Lietuvoje – 27 procentai. Labai panašiai pasiskirstė ir respondentai, įvardiję, kad skolintųsi automobiliui. Taip atsakė atitinkamai 29 proc., 28 proc. ir 27 proc. apklaustųjų Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.
„Tendencija skolintis gyvenamojo būsto remontui dar labiau išryškėjo COVID-19 pandemijos, uždariusios visus tarp keturių sienų, kontekste. Gyventojai, dėl karantino ribojimų daugiau laiko praleisdami namuose, buvo labiau linkę investuoti į gyvenamąją aplinką, ją atsinaujinti ir įsirengti kokybiškiau. Daugeliui teko įsirengti ir atskirą biuro erdvę namuose. Skolinimasis automobiliams taip pat išliks aktualus – anksčiau ar vėliau visiems taršių transporto priemonių savininkams teks ieškoti alternatyvos. Nebeatidėlioti sprendimo ir skolintis šioms reikmėms gyventojus skatina ir baimė dėl infliacijos, augančios kainos“, – sako „Citadele“ banko Verslo ir mažmeninės bankininkystės vadovas Darius Burdaitis.
Mokslui ir sveikatos reikmėms
Banko atstovas taip pat atkreipia dėmesį, kad tyrimas atskleidė ir naują tendenciją – gana nemaža dalis Baltijos šalių gyventojų nurodė, kad imtų paskolą medicinos išlaidoms padengti. Šioms reikmėms skolintųsi 15 proc. lietuvių, 14 proc. estų ir 13 proc. latvių.
Paskolą išsilavinimo reikmėms Lietuvos gyventojai imtų rečiausiai, palyginti su latviais ir estais. Taip atsakiusiųjų Lietuvoje buvo 7 proc., Latvijoje – beveik dvigubai daugiau, 13 procentų. Paskolą išsilavinimo reikmėms imtų 11 proc. apklaustų Estijos gyventojų.
Rečiausiai Baltijos šalių gyventojai įvardijo, kad skolintųsi kelionėms ir vestuvėms (vidutiniškai apie 4 proc.), kasdieniams pirkiniams (iki 3 proc.), taip pat pramogoms ir pomėgiams (apie 2 proc.). „Šiems pirkiniams žmonės linkę naudoti nuosavas lėšas. Be to, vienas šalutinių pandemijos efektų buvo toks, kad nemažai daliai gyventojų pavyko sukaupti daugiau santaupų, nes karantinas privertė susimažinti poreikius, atsisakyti kai kurių pirkinių, planuotų kelionių. Žinoma, laisvėjant apribojimams žmonės vėl ėmė vartoti aktyviau, gali tam skirti sutaupytas lėšas“, – komentuoja D. Burdaitis.
44 proc. apklaustųjų Lietuvoje nurodė, kad paskolų neima. Taip atsakiusiųjų Estijoje – 42 proc., Latvijoje – 41 procentas.
