Šiemet vasarą kartu su Lietuvos žurnalistų sąjungos Kelionių žurnalistų klubo ekspedicijos nariais keliaudami po Balkanus liepos 27 d. atvykome į centrinėje Bosnijos ir Hercegovinos dalyje tarp Zenicos ir Sarajevo įsikūrusį miestą Visoką. Jame gyvena apie 20 tūkstančių žmonių. Pro Visoką teka srauni Bosna, į kurią įteka upė Foinička. Visokas buvo viduramžių Bosnijos karalystės sostine. Bosnijai prisijungus prie Austrijos-Vengrijos miesto architektūroje įsivyravo Rytų tradicijos. Miestas turi turtingą istoriją ir kultūrines tradicijas, bet jo ekonomika patyrė didelius nuostolius per Jugoslavijos karus XX a. pabaigoje. Visoko rajone yra viduramžių laidojimo vietos, taip pat neolito, senovės Romos ir viduramžiais pastatyti statiniai.
Visoko miesto apylinkėse stūkso paslapčių šydu apgaubti kalnai, kurie kai kurių vietinių tyrinėtojų įvardijami kaip prieš daugelį tūkstančių metų nežinomos žmonių civilizacijos pastatytos piramidės. Išvertus iš bosnių kalbos „Visoko“ reiškia aukštas, o pagrindinis miesto kalnas vadinamas Visočica (dar Visocica).
Dinarų kalnyno keturių plokštumų Visočicos kalno aukštis yra apie 220 metrų, o jo briaunos orientuotos tiksliai pagal pasaulio šalis. Visočica yra taisyklingos piramidės formos, todėl apie šį ir kelis gretimus kalnus sklinda pasakojimai, esą tai senovinės piramidės (Bosnijos piramidės). XIV a. ant Visočicos kalno stovėjo Visoko pilis. Visokas, kaip įtvirtintas miestas, istoriniuose šaltiniuose minimas nuo 1355 m. Netoli šio kalno-piramidės bosnių archeologai kartu su kolegomis iš Vokietijos aptiko didžiausios Europos pietryčiuose neolito epochos gyvenvietės likučius. Visoko apylinkėse yra dar 4 panašūs piramidės formos kalnai.
2005 m. balandžio mėn. Bosnijos archeologas mėgėjas Semiras Osmanagičius (pagal išsilavinimą ekonomistas, baigė Sarajevo universitetą) pranešė, kad Bosnijoje jis aptiko piramides, kurias prieš 12,5 tūkstančio metų pastatė nežinoma civilizacija. Jis tvirtino, kad Bosnijos piramides pastatė senovės civilizacija. Jis iškėlė hipotezę, kad Visočica yra milžiniška senovinė piramidė, kurią padengusi žemė. S. Osmanagičius šį kalną, esantį Visoko mieste, pavadino pagal Meksikoje išlikusią majų piramidę – Saulės piramidė. Kitoms apylinkėse esančioms piramidžių formos kalvoms taip pat buvo suteikti vardai – Mėnulio piramidė, Drakono piramidė, Žemės piramidė ir Meilės piramidė.
Semiras Osmanagičius parašė knygą „Bosnijos Saulės piramidė“, kurioje teigia, kad jo hipotezę patvirtina iš Žemės palydovų darytos nuotraukos ir radarais gauti vaizdai. Saulės, Mėnulio, Meilės, Drakono, Motinos, Žemės piramidės-šventyklos tariamai yra seniausios ir aukščiausios pasaulyje, pastatytos prieš 12 ar 15 tūkstančių metų. Saulės piramidės aukštis – 220, Mėnulio – 190 metrų. Stebina ir kitas dalykas, kad statiniai labai panašūs į indėnų piramides Teotihuakane (šiandieninėje Meksikos teritorijoje).
Tačiau kitų archeologų ir mokslininkų manymu, S. Osmanagičiaus teiginiai nėra pakankamai pagrįsti. Be to, archeologai baiminasi, kad mėgėjai kasinėdami Visočicos ir kitus kalnus netyčia gali sunaikinti romėnų imperijos ir viduramžių autentiškas iškasenas.
Norėdami įsitikinti S. Osmanagičiaus hipotezės pagrįstumu, liepos 28 d. rytą dalis mūsų ekspedicijos narių surengėme treką į Visočicos kalną. Buvo gražus saulėtas rytas, danguje – nė debesėlio. Iš tolo kalnas tikrai atrodė panašus į piramidę, apaugusią medžiais ir krūmais. Atvykę prie kalno papėdės surengėme žygį į viršūnę. Kelias prasidėjęs slėnyje staigiai kilo į viršų. Nors ir neaukštas, bet status kalnas po gero valandos kopimo pasidavė ir mes jau buvome viršūnėje. Atsivėrė nuostabūs vaizdai į Visoko apylinkes ir gretimus kalnus bei gyvenvietes. Mes, įkopę į Visočicos kalną-piramidę, negalėjome nei paneigti, nei patvirtinti bosnio S. Osmanagičiaus hipotezės. Bet pats kopimas į šį kalną paliko neišdildomų įspūdžių ir mus savotiškai energiškai pakrovė besitęsiančiai kelionei po Balkanus.
(Bus tęsinys)
Rytas Visočicos kalne. Vaizdas į Dinarų kalnyną. J. Nekrašiaus nuotr.
Visočicos kalnas prie Visoko miesto. Senovinio paveikslo reprodukcija.
J. Nekrašiaus nuotr.
Rašinio autorius Visočicos kalno viršūnėje.
Nuotr. iš asmeninio archyvo.
Vaizdas nuo Visočicos kalno į Visoko apylinkes.
J. Nekrašiaus nuotr.
Vaizdas nuo Visočicos kalno. J. Nekrašiaus nuotr.
