Apie trumpesnę nei penkių dienų darbo savaitę retkarčiais turbūt pagalvoja kiekvienas šeimą ar pomėgių turintis gyventojas. Negana to, kai kuriose Europos valstybėse tokios darbuotojų svajonės jau virsta realybe, o ir Lietuvoje vis garsiau apie tai diskutuojama. Tik ar iš tiesų keturių dienų darbo savaitė yra toks gėris?

Ragina imtis eksperimento
Ką tik pasibaigęs didžiausias pasaulyje eksperimentas Islandijoje įrodė, kad keturių dienų darbo savaitė ne tik nekenkia ekonomikai, bet ir, priešingai, gerina darbo našumą ir visuomenės sveikatą.

Ketverius metus trukęs eksperimentas, kai nuo 40 valandų per savaitę pereita prie 35 valandų, parodė, kad produktyvumo lygis ne tik nesumažėjo, bet ir padidėjo. Šio eksperimento ėmėsi pati Islandijos vyriausybė. Jame dalyvavo įvairių įstaigų ir profilio darbuotojai: administratoriai, darželių darbuotojai, socialinių paslaugų teikėjai, ligoninių personalas. Pasiekti rezultatai – tokie įspūdingi, kad dabar jau 86 proc. Islandijos dirbančiųjų dirba (arba tuoj dirbs) mažiau už tą patį atlygį.

Daugėjant įrodymų, kad keturių dienų darbo savaitė gali būti naudinga tiek verslui, tiek darbuotojams, Lietuvos socialdemokratai paragino mūsų valdžią pasekti Islandijos pavyzdžiu ir pradėti nacionalinio masto eksperimentą, kuris leistų įsitikinti trumpesnės darbo savaitės nauda.

Pradėti diskusijas apie galimybę Lietuvoje dirbti 6 valandas per dieną pernai ragino ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK). Tik tuomet profsąjungos sulaukė labai daug kritikos, esą tai pernelyg utopinės, nuo realybės nutolusios mintys ir apie tai reikėtų diskutuoti ne šiandien, bet gal po dar šimto metų.

„Praėjo jau daugiau nei metai ir žiūrėkite, atsiranda vis daugiau pavyzdžių, kai šalyse dirbama tik keturias dienas per savaitę, tai rodo Ispanijos, Suomijos, o dabar dar ir Islandijos pavyzdys. Galų gale jau ir Lietuvoje yra kelios įmonės, kurios ganėtinai ilgą laiką dirba tokiu režimu ir tame įžvelgia tik pliusus“, – „Šiaulių naujienoms“ komentavo LPSK pirmininkė Inga Ruginienė.

Nėra morališkai pasiruošę
Anot jos, išlaikius tą patį atlyginimą, bet sutrumpinus darbo laiko normą, laimėtojų būtų daug daugiau, nei mums bando pasakyti vien tik pelno besivaikantis stambus kapitalas ir jiems dirbantys institutai. Pirmiausia būtų sprendžiama nedarbo problema, antra – augtų produktyvumas, trečia – žmonės turėtų pinigų pirkti prekėms ir paslaugoms.

„Darbuotojui tai būtų pliusas ne tik laiko prasme, nes mes kalbame ne tik apie trumpesnį darbo laiką už tą patį atlyginimą, kas reiškia daugiau poilsio, bet ir finansine prasme. Jeigu mes kalbame apie keturias darbo dienas ir tris poilsio dienas per savaitę, tai jau poilsio dieną apmokėjimas yra dvigubas, tai finansiškai čia ir vėl išloštų darbuotojas“, – lygino I. Ruginienė.

Tai reiškia, kad dauguma darbuotojų tam tikrai pasiryžtų, tačiau akivaizdu, kad darbdaviai tam dar nėra morališkai pasiruošę.

Konfederacijos pirmininkės aiškinimu, tokio modelio įgyvendinimui darbdaviams tektų išleisti daugiau lėšų, pasamdyti daugiau darbuotojų, sumažinti darbo krūvius: „Kiekvienas skaičiuoja ir šiuo atveju darbdaviai tam prieštarauja, matyt, remdamiesi tuo finansiniu klausimu, nes niekas nenori taip lengvai dalytis savo pelnu.“

Pokyčiai yra neišvengiami
Į siūlymą tartis dėl keturių dienų darbo savaitės pernelyg rimtai nežiūri ir šalies valdžia. Pašnekovės pastebėjimu, Ingrida Šimonytė yra pasakiusi, kad apie tai galima diskutuoti dvidešimt metų. Tačiau, anot I. Ruginienės toks požiūris nėra teisingas, tą puikiai iliustruoja ir faktai iš praeities. Kaip žinia, kai pasaulyje pradėta diskutuoti apie 8 valandų darbo dieną, visi verslai aiškino, kad dėl to sugrius žemė, visi žmonės išmirs, verslai bankrutuos ir bus katastrofa, tačiau iki šiol dirbame tokiu režimu ir nei katastrofos, nei kolapso nepajautėme.

„Lygiai tas pats vyksta ir dabar. Darbdaviai tiesiog orientuoti į tai, kad dirbtum kuo daugiau ir kuo pigiau. Tai reiškia, jų tikslas yra pailginti galimas darbo valandų ribas iki 12, 14 ar 16 valandų, nes reikia, kad tu jiems uždirbtum kuo daugiau pinigų“, – akcentavo pašnekovė.

Kol verslui 6 valandų darbo diena atrodo kaip tikra utopija, profesinės sąjungos mano, kad tai jau artimiausia realybė.

„Kiek beprieštarautų, kiek besipriešintų darbdaviai ar Vyriausybė, tai atsitiks ir pakankamai greitai, čia neišvengiami dalykai. Pasaulis ir darbo rinka keičiasi, darbo vietos persitvarko kitu režimu. Pažiūrėkite, iki pandemijos kai kalbėdavome apie nuotolinį darbą, visi šnekėjo, kad neįmanomas dalykas, jog viešojo sektoriaus, gamybos darbuotojai dirbtų nuotoliniu būdu. Dabar kai kas suprato, kad tai net geriau, ir iš viso atsisakė ofisų. Lygiai tas pats su šiuo dalyku, tu gali neigti, bet pokytis eina į priekį ir nori nenori turėsime visi persitvarkyti naujai“, – sakė I. Ruginienė.

Nenori papildomo chaoso
Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų (ŠPPAR) prezidentas Vytis Lembutis laikraščiui išsakė kitokią nuomonę. Jo nuomone, kalbėti apie keturių dienų darbo savaitę yra gerokai per anksti.

„Neseniai tik išlipome iš pandemijos gniaužtų, panašu, kad laukia dar viena koronaviruso banga, todėl šiandien, kai žaliavų kainos yra pakilusios, kai darbo kaštai kyla, svarstyti keturių dienų darbo savaitį, manau, labai neteisinga ir neatsakinga“, – kalbėjo V.  Lembutis.

Jo nuomone, pirmiausia reikia susižiūrėti dabartinę situaciją, visiškai išsivaduoti iš pandemijos gniaužtų, susidėlioti verslo procesus, finansinius srautus ir tik tada ateityje galbūt būtų galimą šią diskusiją tęsti, bet kaip ir buvo pasakyta anksčiau, šiandien tam dar yra per anksti.

ŠPPAR prezidento teigimu, vargu ir ar patys darbuotojai būtų suinteresuoti trumpinti darbo savaitę: „Hipotetiškai kalbant, sutrumpėjus darbo savaitei darbo laikas pailgėtų per tas keturias dienas, o visus darbus vis tiek reikėtų padaryti.“

Kitas svarbus dalykas yra tas, kad Lietuva yra eksportuojanti valstybė ir kitos šalys apie galimybę sutrumpinti darbo savaitę šiuo metu nesvarsto. Būtų pakankamai sudėtinga pasakius, kad penktadienį nedirbam, nors kitos šalys dirba, tarpusavyje bendradarbiauti. Tai įneštų daug chaoso, kurio anot pašnekovo, šiuo metu tikrai nereikia.

Į pasiūlymą žiūri nepatikliai
Ką mano apie iniciatyvą pradėti nacionalinio masto eksperimentą ir pereiti prie trumpesnės darbo savaitės, pasiteiravome ir Šiaulių miesto gyventojų. Apklausos metu paaiškėjo, kad ir čia gyventojų nuomonė nesutampa.

„Dvi dienas iš eilės dirbu po 12 valandų ir po to turiu tris dienas laisvas. Nors iš pradžių toks krūvis gal ir nebuvo malonus, dabar jau nebeįsivaizduoju kitokios savo darbotvarkės. Nereikia jokių trumpesnių darbo savaičių, duokite žmonėms dirbti ir užsidirbti“, – rėžė Steponas.

Laisvai samdomu darbuotoju dirbantis Marius taip pat kėlė klausimą, ar sutrumpėjus darbo savaitei, žmonės turės galimybę pakankamai užsidirbti: „Manau, į kai kuriuos dalykus valdžia neturėtų kištis. Kiek ir kada dirbti yra tik mano ir darbdavio reikalas.“

Darboholike save laikanti Daiva sakė, kad tokiu atveju išeitų iš proto: „Darbe kartais praleidžiu ir savaitgalius. Nežinau, ką reikėtų veikti atsiradus dar vienai papildomai laisvai dienai, turbūt išprotėčiau.“
Tuo tarpu dviejų dukrų mama Gabrielė kaip tik apsidžiaugtų turėdama galimybę daugiau laiko praleisti su šeima: „Vakarais grįžusi iš darbo kartais pagalvoju, kad vaikai taip greitai auga, o aš jų beveik nematau. Jeigu atsirastų tokia galimybė visus darbus padaryti per keturias dienas ir pasiimti tris laisvas – neabejotinai ja pasinaudočiau.“