Seksualinis išnaudojimas, prekyba žmonėmis yra sudėtinga ir jautri tema. Statistika rodo, kad į prostitucijos pinkles dažniausiai pakliūva moterys ir mergaitės. Akivaizdu, kad negali būti jokios lygybės, kol moterys kiekvieną dieną kenčia smurtą, patiria išnaudojimą, todėl teisinės reformos Lietuvoje tiesiog būtinos.

Siekia lygybės
Ką reiškia lygybė? Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen turi atsakymą. Vykusioje nuotolinėje konferencijoje „Jos ateitis – lygybė“ ji kalbėjo, kad lygybė yra tai, jog Europa siekia ateities, kurioje nėra seksualinio išnaudojimo bei smurto, ypač prieš moteris ir mergaites. Lygybė taip pat yra tai, kad Europos Sąjungos šalys siekia teisinių reformų, kurios užkirstų kelią sekso prekybai, moterų ir mergaičių išnaudojimui. Lygybė reiškia ir adekvačią teisinę atsakomybę darantiems nusikaltimus prieš žmogų, jo orumą bei laisvę. Lygybė – tai visų vienodos galimybės ir pasirinkimai nebūti išnaudojamiems ir diskriminuojamiems, nepaisant lyties, socialinių, ekonominių ir kitų sąlygų.

Ji priminė, kad Lietuva prisijungė prie tarptautinės kampanijos, siūlančios lygybės modelį, kaip patikrintą būdą kovai su seksualiniu išnaudojimu, šiurkščiu žmogaus teisių pažeidimu ir diskriminacija lyties požiūriu, bei paragino toliau siekti socialinių pokyčių.

Pokyčiai būtini
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė apgailestavo, kad prekyba žmonėmis iki šiol išlieka viena iš didžiausių ir žiauriausių žmogaus teisių pažeidimo formų. Tai yra šiuolaikinės vergovės forma, kurios aukomis tampa tiek suaugusieji, tiek vaikai.

„Dažniausiai prekybą žmonėmis mes siejame su seksualiniu išnaudojimu, tačiau šis reiškinys apima ir išnaudojimą darbu, prekybą organais, elgetavimą, vagystes ir kitus nusikaltimus. Labai svarbu suprasti, kokią žalą, kokį neigiamą poveikį tai daro patiems išnaudojamiems asmenims, visai visuomenei, ekonomikai“, – teigė  M. Navickienė.

Anot jos, šis reiškinys atspindi labai daug kitų visuomenės problemų. Vis dar slypinčią gilią lyčių nelygybę, socialinę atskirtį, stereotipus, diskriminaciją, labai aukštą toleranciją fiziniam ir emociniam smurtui prieš moteris ir vaikus, taip pat ribotas galimybes kai kuriems asmenims gauti tinkamą išsilavinimą, susikurti geresnę ateitį.

„Todėl šiandien turime apie tai kalbėti garsiai, turime pasauliui pasakyti, kad sprendimų priėmėjai šią temą mato, kaip ypač svarbią žmogaus teisių ir socialiniame kontekste“, – akcentavo ministrė.

Jei ne dabar – tai kada?
Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto narė ir buvusi pirmininkė prof. Dalia Leinartė atkreipė dėmesį, kad turbūt nedaugelis žino, jog mūsų tautietė, iškili asmenybė, rašytoja Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė tarpukariu buvo deleguota nepriklausomos Lietuvos Vyriausybės darbui Tautų Sąjungoje. Būtent ten ji pasirinko dirbti humanitarinių, o vėliau – socialinių reikalų komisijoje, kur visus septynerius metus užsiėmė vienu ir pagrindiniu klausimu – priimti tuo metu globalų tarptautinį dokumentą, kurio pagrindu būtų galima globaliu mastu uždaryti viešnamius ir iš esmės panaikinti prekybą moterimis.

Kitaip tariant, S. Kymantaitė-Čiurlionienė kovojo prieš globalią prostituciją, tačiau nei tuometiniam Tautų Sąjungos komitetui, nei daugelį dešimtmečių po to, nepavyko priimti nė vieno bent kiek konstruktyvesnio dokumento, kuris iš tiesų bent jau mažintų globalų prostitucijos legalizavimą.

„Šiandien Lietuva turi unikalią galimybę pripažinti prostituciją kaip smurtą prieš moteris ir mergaites bei nebedalyvauti globalioje prekyboje moterimis. Nebūkime šalimi, kurioje garsiai skelbiamos tradicinės šeimos vertybės, tačiau prostitucija iš esmės yra legalizuota, o Lietuvos vyrai, perkantys moteris, iš esmės pateisinami“, – susiimti ragino D. Leinartė.

Moterys toliau išnaudojamos
Lygių galimybių kontrolierės Birutės Sabatauskaitės aiškinimu, remiantis Jungtinių Tautų konvencija, visų diskriminacijos formų panaikinimo prieš moteris šeštuoju straipsniu, valstybės narės turi imtis visų reikiamų priemonių, įskaitant teisines, kad būtų nutraukta visų rūšių prekyba moterimis ir prostitucijoje esančių moterų išnaudojimas.

Ji priminė, kad Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas, aiškindamas šį straipsnį, atkreipė dėmesį į tai, kad skurdas ir nedarbas padidina prekybos moterimis riziką, taip pat prekyba žmonėmis apima įvairias seksualinio išnaudojimo formas, tame tarpe sekso turizmą, moterų įtraukimą į neatlygintiną darbą namuose, išnaudojimą sudarant fiktyvias santuokas ir pan.

„Tokios praktikos niekaip nesuderinamos su moterų lygiomis galimybėmis naudotis savo teisėmis, pagarba jų teisėms ir orumui, taip pat tai priverčia moteris atsidurti rizikoje, patirti didesnį smurtą ir išnaudojimą“, – pabrėžė B. Sabatauskaitė.

Skurdas ir nedarbas įtraukia daugybę moterų į prostituciją. Prostitucijoje esančios moterys patiria didesnę riziką dėl savo padėties, nes jos lieka už įstatymo ribų, o tai dar labiau jas marginalizuoja. Moterims, esančioms prostitucijoje, iš esmės turėtų būti užtikrinama lygiavertė apsauga nuo seksualinės prievartos ir kitų smurto formų.

„Akivaizdu, kad dabartinė įstatyminė sąranga, kurią mes turime Lietuvoje, nuolatos baudžianti moteris, esančias prostitucijoje, nesukuria jokių lygių galimybių jų apsaugai nuo smurto, jas stumia už bet kokio žmogiškumo ribų ir neleidžia pasinaudoti jokiomis pagalbos paslaugomis“, – apgailestavo lygių galimybių kontrolierė.

Anot jos, neverta tikėtis, kad moterys kreipsis pagalbos į teisėsaugos institucijas, kurios vis tiek gali nubausti už prostituciją, nepaisant to, kad prieš jas buvo smurtaujama.

Todėl ji taip pat paragino ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris artimoje aplinkoje.

„Kalbant apie nusistovėjusias lyčių nuostatas, turėtų būti skiriamas dėmesys ir prekybos žmonėmis prevencijai, atsižvelgiant į mergaičių bei moterų su negalia didesnį pažeidžiamumą ir susikertančias nelygybes, tai yra, mergaičių ir moterų socialinę padėtį, tautybę, lytinę tapatybę. Labai tikiuosi, kad teisiniai pakeitimai teisinėje bazėje yra suprantami ir valstybės institucijų kaip būtini ir nebegalimi atidėlioti“, – kalbėjo B. Sabatauskaitė.

Lygybės – nė kvapo
Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto narys ekspertas prof. Jonas Ruškus pastebėjo, kad Lietuvoje vis dar gajus mintas, jog visiems žmonėms apsaugoti užtenka visuotinio bendro pobūdžio, visus žmones apsaugančio įstatymo, numanančio vienodą visų žmonių lygybę, kai visi žmonės traktuojami vienodai ir laikomi esantys vienodi. Tačiau, kaip sakė J. Ruškus, toks formalios lygybės modelis nepastebi arba nepaiso specifinių dėl žmonių įvairovės kylančių diskriminacijos formų.

Tuo tarpu substantyvus lygybės modelis reiškia ne tik siekį pripažinti visų žmonių lygybę, bet ir atsižvelgti į santykius visuomenėje, be to, siekti pakeisti struktūrines, netiesiogines žmonių diskriminacijos formas. O transformatyviosios lygybės modeliu siekiama atitaisyti žmonių, patiriančių socialinį ir ekonominį nepriteklių, kovoti su stereotipais ir smurtu, siekti struktūrinių pokyčių, prisitaikant prie žmonių įvairovės.

Jungtinių Tautų konvencijomis, ypač moterų, vaikų, negalią turinčių žmonių, siekiama, kad tos valstybės įgyvendintų substantyviosios ir transformatyviosios lygybės modelius, kad būtų pripažįstama, jog vaikai, moterys ir negalią turintys asmenys gali patirti diskriminaciją amžiaus, lyties ar negalios pagrindu. Iš to seka valstybės pareiga sukurti moterų, vaikų, negalią turinčių žmonių apsaugos pagalbos ir socialinės įtraukties mechanizmus.

Profesoriaus nuomone, Europos tarybos Stambulo konvencija dėl smurto prieš moteris yra vienas iš pagrindinių žmogaus teisių dokumentų, numatančių valstybės įsipareigojimus sukurti efektingą kovos su smurtu prieš moteris sistemą, tame tarpe – ir prieš prekybą moterimis. Tai pat apgailestavo, kad Lietuvoje jaučiamas didelis pasipriešinimas šiai konvencijai, nors kaip minėta anksčiau, substantyviosios ir transformatyviosios lygybės sampratos sudaro geras prielaidas tinkamai reaguoti į prekybą žmonėmis ir pasiekti atitinkamų pokyčių.