Didžioji dalis lietuvių artimiausią kelionę į užsienį planuoja vasaros mėnesiais – liepą ir rugpjūtį. Susiruošę atostogauti šiemet lietuviai dažniausiai tikisi ištrūkti iš įprastos aplinkos ir ketina vykti prie jūros, į užsienio kelionę ar kurortus, įgyti naujų patirčių.

Stebi situaciją ir laukia vasaros
„Kas mėnesį atliekame Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Vokietijos gyventojų apklausą siekdami nustatyti keliautojų nuotaikas ir požiūrį į užsienio keliones. Bendra tendencija – keliautojams pandemijos ribojimai ir baimė užsikrėsti vis dar išlieka pagrindinis veiksnys, todėl dauguma apklaustųjų keliones planuoja ne anksčiau kaip po 3 mėnesių. Vis dėlto vakcina kelia keliautojų optimizmą – net 40 proc. lietuvių keliautų anksčiau, jei būtų paskiepyti“ , – sako Neringa Sinkevičienė, DFDS Rinkodarinių kampanijų vadovė Baltijos maršrutams.  

Latvijos ir Estijos gyventojai atsargesni – kelionės į užsienį planus, gavę skiepą, ankstintų tik 20 proc. latvių ir 27 proc. estų. Labiausiai išsiskiria vokiečiai – net 50 proc. vokiečių, gavę vakciną, ankstintų kelionės planus. Ši tendencija auga jau trečias mėnuo – lyginant su sausiu, net 13 proc. daugiau vokiečių pasiskiepiję į užsienį norėtų keliauti anksčiau.

Pasak N. Sinkevičienės, tikėtina, kad rinkdamiesi kelionės kryptį dalis vokiečių svarstys ir Baltijos šalis: „Tyrimas rodo, kad 40 proc. apklaustųjų Baltijos valstybės išlieka patrauklios, kaip ir prieš pandemiją, o 8 procentai sako, kad ši kryptis juos traukia dar labiau. Turbūt čia yra tai, ko ieško visi pandemijos metų keliautojai: daug gamtos, sąlygos keliauti su automobiliu, nedidelis populiacijos tankis ir galimybė riboti kontaktus su kitais.“

Apsisprendžia paskutinę minutę
N. Sinkevičienė pastebi, kad keičiasi keliautojų įpročiai: „Iki pandemijos žmonės stengėsi keliones suplanuoti ir bilietus įsigyti iš anksto, dabar matome, kad dauguma sprendimą palieka paskutinei minutei.“

Apklausa rodo, kad 65 proc. lietuvių, 66 proc. latvių ir 78 proc. estų galutinį sprendimą priimtų paskutinę minutę arba gerokai arčiau planuojamos datos. Vis dėlto vasaros atostogų ir kelionių planai kuriami jau dabar. Dauguma lietuvių kelionę į užsienį užsisakyti planuoja gegužės-birželio mėnesiais, o keliauti – liepą ir rugpjūtį.

„Lietuvoje liepa yra pats populiariausias mėnuo, nedaug atsilieka rugpjūtis. Beveik pusę apklaustųjų keliones į užsienį planuoja būtent šiais mėnesiais. Latviai ir estai, kurie keliautų anksčiau nei po metų, dažniau renkasi rugpjūtį, o vokiečiai – rugsėjį. Tai atspindi skirtingą šių valstybių požiūrį į keliones pandemijos metu. Lietuviai demonstruoja išskirtinį optimizmą, todėl ir keliauti veržiasi pirmieji“,  – apibendrina N. Sinkevičienė.

Svarsto apie kelionę automobiliu
Paklausti apie atostogoms ir kelionėms į užsienį skiriamas lėšas, apie pusė respondentų sakė, kad pandemija jų išlaidų krepšelio nepakeitė arba pakeitė nežymiai, todėl atostogoms ir kelionės jie planuoja išleisti panašią sumą, kaip ir anksčiau. Apie trečdalis lietuvių, latvių ir estų kelionėms skirs šiek tiek mažiau ir tik nedidelė dalis planuoja didesnes išlaidas.

„Keliauti susiruošusių žmonių pasirinkimus ir išlaidas lemia pasirinktas keliavimo būdas ir su tuo susijusios papildomos išlaidos. Matome, kad saugumo faktorius išlieka pagrindinis, renkantis transporto priemonę, todėl vis daugiau svarsto apie kelionę nuosavu automobiliu. Norintys pasiekti Vokietiją ar Skandinaviją taip pat noriai svarsto keliones keltais, kur lengviausia išvengti kontakto su kitais žmonėmis. Daugiausiai abejonių kelia autobusai ir traukiniai – žmonės vengia ilgų kelionių uždaroje erdvėje“, – komentuoja N. Sinkevičienė.

Nepaisant kelionių sunkumų ir iššūkių, išsiilgusių kelionių žmonių skaičius auga – beveik 20 proc. apklaustųjų lietuvių sako, kad noras keliauti yra net stipresnis nei prieš pandemiją. Pasak Neringos Sinkevičienės, keliautojai kantriai laukia, stebi situaciją ir laukia vasaros: „Pernai turėtas Baltijos šalių burbulas suteikė galimybę saugiai keliauti po kaimynines valstybes. Viliamės, kad šiemet šis burbulas apims visas Baltijos jūros šalis“.

Nori daugiau galimybių rinktis
„Swedbank” Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė antrina, kad atlikto šalies gyventojų tyrimo duomenimis, ilgai užtrukę kelionių į užsienį suvaržymai pakeitė gyventojų požiūrį į atostogas sodybose ir gamtoje.

„Anksčiau atostogos kaime ar sodyboje buvo vienas iš pagrindinių atostogautojų pasirinkimų, tačiau šiais metais norinčiųjų vasarą atostogauti sodybose sumažėjo nuo 35 iki 25 proc. Mažėja ir gyventojų noras atostogauti prie upių ar ežerų – atostogas su poilsiu prie vandens telkinių šiemet sieja 33 proc. gyventojų, nors prieš kelerius metus šis pasirinkimas buvo akivaizdus lyderis (42 proc.)“, − sako J. Cvilikienė.

Pasak jos, toks pokytis gali būti siejamas su COVID-19 pandemija, kai dėl keliavimo suvaržymų gyventojai neturėjo daug galimybių rinktis ir tenkinosi kelionėmis šalies viduje. Todėl dabar daugėja gyventojų, kurie per atostogas nori vykti į užsienį, pamatyti naujas šalis, ilsėtis šiltesnio klimato šalyse.

Mažėja miego atostogų poreikis
J. Cvilikienė atkreipia dėmesį į dar vieną ryškų planuojančių atostogas prioritetų pasikeitimą – sumažėjusį poreikį atostogų metu daugiau laiko skirti miegui.  

Remiantis tyrimo duomenimis, galimybė skirti pakankamai laiko išsimiegoti, kaip svarbiausias atostogų atributas, prieš trejus metus buvo svarbus 22 proc. apklaustųjų, o šiuo metu tai aktualu tik 14 proc. besiruošiančių atostogauti.

„Šis kriterijus paprastai aktualesnis jaunesnio, iki 35 metų, amžiaus gyventojams. Ankstesniais metais jaunimui miegui neretai pritrūkdavo laiko, nes tekdavo derinti mokslus, karjerą, pramogas su draugais ir rūpestį savimi. Tačiau šiuo metu akivaizdu, kad miego atostogos netenka prioriteto − pastaruoju metu visi gyvenome tik darbo ir namų režimu, todėl gerai išsimiegoti ir pailsėti buvo kur kas paprasčiau“, – komentuoja J. Cvilikienė.

Kaip rodo tyrimas, atostogas su jūra dažniau sieja mažesnių miestų ir kaimo vietovių gyventojai. Apsilankymą užsienio šalyje dažniau įvardija aukščiausio išsimokslinimo ir didesnių pajamų grupės atstovai bei didmiesčių gyventojai. Tas pati gyventojų grupė atostogas labiau sieja su naujomis patirtimis ir turi lūkesčių pamatyti ar sužinoti ką nors naujo.

Daugėja ketinančių atverti piniginę
Įprasta, kad lyginant išlaidas per atostogas ir įprastą mėnesį, didžioji dalis gyventojų nurodo per atostogas išleidžiantys daugiau – taip elgiasi maždaug 6 iš 10 šalies gyventojų, rodo tyrimas.

„Tačiau šiemet ketinančių per atostogas paišlaidauti gyventojų dalis išaugo. Dvigubai didesnį biudžetą atostogoms ketina skirti 38 proc. apklaustųjų, trigubai didesnį – 17  proc., o keturis ir daugiau kartų per atostogas išleis 8 proc. gyventojų. Pastarasis rodiklis prieš trejus metus siekė 4 proc.“, − komentuoja J. Cvilikienė.

Kaip rodo tyrimas, maždaug 3 iš 10 gyventojų planuoja atostogauti su įprastu mėnesiniu biudžetu.