Žemaitijos gyventojai, ūkininkai, verslininkai viešai pareiškė nenorintys, jog jų gyvenamojoje teritorijoje būtų įkurtas karinis poligonas. Žmonėms nesuprantama, kodėl ši teritorija turi apimti privačias derlingas žemes, privačius miškus. Jų aiškinimu, nesant galimybės išnaudoti šios teritorijos derlingų žemių, tai atsilieptų ne tik tose vietose veikiantiems žemės ūkio subjektams, bet ir gyventojų užimtumui ir iš to kylančioms socialinėms pasekmėms.

Įžvelgia netikslumų
Vykusioje nuotolinėje spaudos konferencijoje Iniciatyvinės grupės „Gamta ir ramybė mums ir mūsų vaikams“ atstovė Diana Lopaitienė priminė, kad 2020 m. birželio 4 d. Seimo nutarimu buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija, kurioje buvo numatyta krašto apsaugos tikslams rezervuoti 12 000 ha žemės Vakarų Lietuvoje pirmenybę teikiant Šilalės, Rietavo, Kelmės ir Telšių rajonų savivaldybių teritorijoms.

Tačiau Seimui priėmus šį nutarimą ir Krašto apsaugos ministerijos užsakymu atlikus galimybių studiją, jau nurodytas kitoks – gerokai didesnis ir koncepcijos neatitinkantis – teritorijų poreikis – iki 22 000 ha.

D. Lopaitienės įsitikinimu, ši studija buvo atlikta nekokybiškai, joje gausu klaidų ir faktų neatitinkančios informacijos. Ir visgi jos pagrindu buvo atrinktos kelios potencialios teritorijos, patenkančios į Mažeikių, Akmenės, Šiaulių, Telšių ir Kelmės rajonų savivaldybių teritorijas. Anot jos, šios nekokybiškai atliktos galimybių studijos pagrindu minėtos teritorijos buvo pažymėtos ir Lietuvos bendrojo plano sprendiniuose. Negana to, visa tai buvo atliekama neinformuojant gyventojų, kurių privačios žemės patenka į rezervuotas teritorijas arba ribojasi su jomis.

„Kyla klausimas, kokia tada apskritai viešinimo, visuomenės supažindinimo ir visuomenės pasiūlymų teikimo procedūrų paskirtis?“ – piktinosi D. Lopaitienė.

Pasigenda sąmoningumo
Akmenės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Gražina Gauronskienė taip pat sakė nesuprantanti, kokio sumanumo reikia turėti, kad tokiose našiose žemėse būtų leidžiama įsikurti kariniam poligonui. Ji paskaičiavo, kad dėl to vien Akmenės rajone nukentėtų apie 70 smulkesnių ir 20 stambesnių ūkininkų bei viena stambi bendrovė, kurioje dirba daugiau nei 200 darbuotojų.

„Iš vieno hektaro ūkininkai praktiškai uždirba apie 300 eurų, tai pagalvokime, kiek mokesčių yra sumokoma, kiek pridėtinės vertės ūkininkai sukuria“, – susimąstyti dėl gresiančios žalos paragino G. Gauronskienė.

Ne gana to, anot jos, pastaruoju metu į kaimus sugrįžta vis daugiau jaunimo tam, kad perimtų tėvų žemes. Nerimavo, kad įkūrus karinį poligoną jų lauktų nelinksma ateitis, žmonės nebeturėtų darbo ir dėl to gal net emigruotų. Todėl, jos teigimu, ūkininkai prašo, kad šiam poligonui būtų rasta kita vieta.

Sulaukia kaltinimų
Tačiau vietoje to, kad būtų atsižvelgiama į bendruomenių pageidavimus, kaip sakė Seimo narė Laima Nagienė, klausimus dėl karinio poligono keliantys asmenys, tarp jų ir patys Seimo nariai, yra kritikuojami, kaltinami nusiteikimu prieš NATO, prorusiškumu ir pan.

„Tai tiesos neatitinkantys kontrargumentai. Rezervuotose teritorijose gyvenantys žmonės yra mus maitinantys ūkininkai, puoselėjantys gamtą ir savo žemę. Jie nori ir turi teisę būti išgirsti ir suprasti“, – aiškino L. Nagienė

Ji sutiko, kad planuojant karinį poligoną, buvusi Vyriausybė neapsiėjo be klaidų, bet badymas pirštu į praeitį, anot politikės, nieko nekeičia ir jau guli ant dabartinės Vyriausybės pečių. Todėl paragino tiek Prezidentą, tiek Premjerę, tiek aplinkos ir krašto apsaugos ministrus būti objektyvius, atsakingus ir priimti protingus bei įtraukius sprendimus.

Taip pat Seimo narė teigė gavusi jungtiniame Seimo aplinkos ir nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje dalyvavusių narių patikinimus žodžiu, kad karinio poligono Žemaitijoje nebus, tačiau, anot jos, to negana.

„Jūs gi suprantate, kad žodinis patikinimas, jog poligono Žemaitijoje nebus, neturi jokios teisinės galios, o teisiškai tos teritorijos vis dar rezervuotos krašto apsaugos tikslams, todėl pagrindinis bendruomenių ir Seimo narių prašymas – rasti teisinį kelią, kaip būtų galima išimti rezervuotas teritorijas ir užtikrinti, kad teritorijų planavimo nesklandumai nesikartotų, nes šios klaidos žmonėms kainuoja gyvenimus“, – kalbėjo L. Nagienė

Stebi situaciją
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas atsakydamas patvirtino, kad Lietuvai reikia NATO standartus atitinkančio karinio poligono, jo reikia visai Rytų Europai, tačiau pripažino, kad pasirinkta vieta nėra optimali.

„Tai pripažino ir praeita valdančioji dauguma, ir dabartinė, tik kol kas pranešimai spaudai, kaip sakė L. Nagienė, raštu dar nėra įtvirtinti“, – sakė S. Gentvilas.

Ministro teigimu, žemaičiams dėl to nereikėtų pernelyg jaudintis. Jo aiškinimu, poligonas yra valstybinės svarbos objektas ir jam Lietuvos bendrojo plano sprendiniai negalioja: „Mūsų interesas, kad poligonas atsirastų, bet jam Bendrasis planas nebus aktualus, juo nebus vadovaujamasi.“

S. Gentvilas minėjo suprantantis gyventojų nuogąstavimus, kad jų gyvenamos vietovės yra apibrėžtos, tačiau dar kartą pasikartojo, jog Bendrasis planas neturės įtakos poligono statyboms.
„Kaip politikas galiu pasakyti, kad nebe tie laikai, kad Lietuvoje galėtume užtvenkti Nemuną, iškeldinti dešimtis kaimų, kaip buvo padarytos Kauno marios. Nebe tie laikai, kad galėtumėme tris ežerus sujungti ir Elektrėnų marias padaryti“, – ramino jis.

Ministras patikino, kad bendruomenių balsas šiuo atžvilgiu yra labai svarbus ir demokratinėje visuomenėje girdimas. Pabrėžė, kad jeigu bendruomenės, merai, rajonų tarybos priešinasi, apskritai jokie projektai nebūna įgyvendinami, todėl paragino stebėti situaciją ir išlikti pilietiškus.

Ieško įvairių būdų
Seimo nario Valentino Bukausko tokie ministro pažadai neįtikino. „Klausantis ministro, susidarė įspūdis, kad jis prieštarauja pats sau“, – sakė jis. Politikas pritarė, kad praėjusi Vyriausybė galbūt ir padarė kažkokių klaidų, bet anot jo, tam ir yra valdžia renkama, Vyriausybė formuojama, kad padarytos klaidos būtų ištaisytos.

„Manau, tolimesnis kelias šiuo atžvilgiu yra, kad jūs (gyventojai, bendruomenės – aut. past.) toliau turėtumėte kreiptis į atitinkamą instituciją, ar nebuvo pažeistas viešasis interesas. Šis klausimas jums turėtų atverti kelią į Europos Sąjungos širdį, kad nepaisoma bendruomenės valia. Juk mes ir esame ta sąjunga, kur mūsų nuomonė turi būti išgirsta“, – nepasiduoti ragino V. Bukauskas.

Jam taip pat pasirodė keistas ministro teiginys, esą poligono Žemaitijoje nebus ir gyventojai gali būti ramūs. Sakė jaučiantis nerimą dėl kito regiono bendruomenės narių, kad ir vėl nebūtų padaryta galimų pažeidimų, juo labiau kai pats ministras sakė, kad Bendrąjį planą jau reikia patvirtinti per mėnesį ir kad jo pakeitimas kainuotų papildomai.

„Mano nuomone, tikrai viską galima išspręsti. Aišku, ištekliai yra skaičiuojami, juos reikia taupyti, bet tai – ne argumentas ir ,jeigu tai nėra sprendžiama, siūlau išnaudoti tą paskutinį trupinėlį ir kreiptis į atitinkamas institucijas“, – patarė V. Bukauskas.