Žiemos išvaryti nepajėgėme. Gal karantinas sutrukdė, gal patingėjome. Kalendorinis pavasaris skaičiuoja savąsias dienas pirmyn, bet ore vis dar sukiojasi snaigės ir žiemiškai kandžiojasi šaltukas. Jis visai neskuba pasitraukti, užleisti vietos šiltesniam pavasariškam orui, pabusti norinčiai gamtai. Kad šiltąjį pavasarį savo daugiabučio ar nuosavo namo aplinkoje pasitiktume su pakylėta nuotaika, Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Botanikos sodo Botaninių kolekcijų vyresnioji kuratorė Žydrūnė Valainytė ragina atkreipti dėmesį į auginamus želdinius, pataria, kokius svarbiausius darbus būtina atlikti gėlyne, kad jis džiugintų akį ir širdį.

Artėja metas atsinaujinti
„Jei vadovaujatės naujausiomis gėlynų tvarkymo ir priežiūros taisyklėmis ir rudenį palikote nenukirpę išraiškingų tvirtais stiebais daugiamečių augalų, nes norėjote jų nužydėjusiais žiedynais, ir subrendusiais apšerkšnijusiais vaisynais džiaugtis žiemą bei taip pagerinti augalų žiemojimo sąlygas – dabar pats metas tai atlikti. Vis labiau artėjant tikrajam, astronominiam  pavasariui, jau laikas gėlyne sekatoriumi nukirpti daugiamečių augalų antžemines dalis, – dalijasi patirtimi specialistė. – Kirpdami miglinių ir viksvinių šeimų atstovus, kaip ašuotes, melvenes, miskantus, soras, soruoles, viksvas – palikite apie 10 cm sauso stiebo aukščio, kad nepažeistumėte beželiančių naujų šių augalų ūglių.“

Pasak Ž. Valainytės, laukia nemažai svarbių darbų: „Pasibaigus šalčiams ir nutirpus sniegui, nesaulėtą dieną nuimkite eglišakes, kitas apsaugines dangas nuo rožių ar kitų krūmų, išgenėkite sausas šakas, nukirpkite nužydėjusių krūmų žiedynus (pvz. hortenzijų). Nugrėbkite užsilikusius rudeninius lapus, sujudinkite dirvožemį, taip įterpsite oro augalų šaknims. Jei augalus mulčiavote supildami durpių kauburius – išsklaidykite juos. Jei jūsų gėlynas dėl estetiškumo ir funkcionalumo buvo padengtas mulčiu (pušies žievės, dažytos medienos, skaldos), pasklaidykite, suvienodinkite jį, jei mulčio kiekis sumažėjęs – papildykite nauju.“

Daugiametės gėlės – gražu ir darbo nedaug
Kokius augalus auginti prie daugiabučio, namo, kad priežiūra nevargintų? Daugiabučių ir nuosavų namų aplinkoje Ž. Valainytė siūlo daugiau auginti daugiamečių augalų, kurie reikalauja mažiau priežiūros ir yra ilgaamžiai. Į gėlyną pasisodinkite skirtingos vegetacijos augalų, kurie jus džiugintų visą sezoną.

„Neįsivaizduojamas pavasaris be pavasarinių augalų kaip snieguolės, krokai, scylės, žydrės, hiacintai, narcizai, tulpės, margutės ir dekoratyviniai česnakai. Taip pat vis labiau populiarėjančiu pavasariniu visžaliu augalu tampa heleborai ir jų veislės, nustebinantys įvairiaspalviais žiedais ir jų formomis. Vasarą akį džiugins astrancijos, ežiuolės, draikos, katžolės, kraujažolės, rusmenės. Rudenį galėsite grožėtis astrais, šilokais, saulainėmis savo grožiu atsiveriančiomis dekoratyvinėmis žolėmis, taip pat nepamirškite pasisodinti rudeninių vėlyvių“, – specialistė vardija augalus, kurie  džiugintų akį visais metų laikais.

„Jei daugiamečių augalų gėlyne šiek tiek norisi improvizacijos ar vienmečių augalų intarpo – pasėkite šių mišinį, – rekomenduoja augalų žinovė. – Pavyzdžiui, iš geltonžiedžių ešolcijų, apskritųjų gaivenių, darželinių juodgrūdžių, paprastųjų kosmėjų, stambiažiedžių linų, kiaušininių lagūrų, didžiažiedžių orlajų, rugiagėlių, raudonųjų žvaigždūnių veislių, kurių šiuo metu prekyboje yra labai dekoratyvių.“  

Dekoratyvių krūmų įvairovė
O jei gėlynai jūsų nežavi, tada pasinaudokite Ž. Valainytės patarimu pasisodinti žydinčių kompaktiškų, spalvinga lapija ar netgi stiebais krūmų: „Pavasarį galėsite grožėtis tarpinės forsitijos „Minigold“, pilkosios lanksvos „Grefsheim“ gausiu žydėjimu. Vasarą džiaugsitės ilgai žydinčiais paprastojo sidabrakrūmio „Snowbird“, „Mango Tango“, šluotelinės hortenzijos „BoBo“, „Diamantino Ren 101“, „ʽLittle Lime“ krūmais. Spalvota japoninės lanksvos „Goldflame“, „Macrophylla“, putinalapio pūslenio „Little Devil“ lapija žavės iki žiemos, o jei pasisodinsite spalvingais stiebais krūmų, kaip raudonoji sedula „Anny's Winter Orange“, baltoji sedula „Sibirica“, turėsite augalų spalvų terapiją ir žiemos metu.“

Botanikos sodas ruošiasi pasitikti lankytojus
Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Botanikos sode bundantį pavasarį pranašauja pasirodę pirmieji žiedai. Pasak Botaninių kolekcijų vyresniosios kuratorės Ž. Valainytės, nepaisydamos nedraugiško sniego, sode jau savuosiuos žiedus parodė baltoji snieguolė, pavasarinis erantis, pavasarinė erika, baltažiedis heleboras „Little Star“. Pradeda brinkti rododendro „Scarlet Wonder“ pumpurai, po sniegu sukrauti triskiautės žibuoklės „Rosea Plena“ žiediniai pumpurai, kelia žiedynus dvokiantysis heleboras, pražysti ruošiasi pajūrinio karklo žiedynai.

Stebėkime savo aplinkoje bundančius augalus ir vis naujus pokyčius gamtoje. Ir laukime, kada lankytojams vartus atkels Botanikos sodas.

Nauda ir grožis šalia
Šiaulietės Janinos H. moteriškos valdos su Botanikos sodu nesilygina, bet gėlės jose eina iš proto. Pasak pašnekovės, augalai kaip žmonės – jaučia mūsų nuotaikas, nemėgsta abejingų, pavydžių, pikta linkinčių. Tokiam net lapelio iš savo gėlyno negali dovanoti. Sunyks augalėlis, negeros akies palytėtas. Smagu, kad grįžus po darbo dienos pasitinka salstelėję kvapai, vešliuose žiedynuose dūzgia kamanės.

Visa tai bus vėliau, o kol kas žemė šalta, sniego marška iš naujo užgulė, bet vis tiek saulėkaiton lenda snieguolių galvelės, užuvėjy sužybsi žibučių akytės, jau tiesia galveles išsibarstę įvairiaspalviai krokai.

Kiek rūšių gėlių Janina augina, nė pati nebesuskaičiuoja. Vasarą akį traukia milžiniški lelijų žiedai, žiemą pro langus veržiasi vešlios orchidėjos. Mieste sklypelis nedidelis, tai moteris susigalvoja, kaip grožį suderinti su nauda. Gyvatvorę išsiaugino iš juodųjų serbentų, žiediniai kopūstai – žali, raudoni, oranžiniai ir dar nežinia kokių spalvų bei žalios ir violetinės garbanotosios salotos darbščios moters sklype virsta tikra puošmena.

„Rožes auginu su tulpėmis. Rudenį užpilu durpėmis, kai atšyla, atkasu. Tulpės mano pilnavidurės, vėlyvesnės, kol jos žydi, pradeda rožių krūmeliai atsigauti, žiedai formuotis, – pasakoja gėlininkė. – Labai mėgstu karališkąsias lelijas. Dažnas praeivis stabteli pasigėrėti.“

Moters teigimu, kiekvienas augalėlis brangus ir savaip gražus: „Savo rankomis aš jiems tik padedu grožį išryškinti. Dekoratyvines eglutes apkarpau kamuoliukais, serbentų gyvatvorę iškarpau, išdailinu. Gyvenu tolokai nuo gatvės, tad uogų turiu ir gražu.“

Nusistebėjus, kad labai brangu tokį grožį išsaugoti, nuo kenkėjų apginti, moteris purto galvą: „Jokių chemikalų nenaudoju, tereikia naudingų dalykų neišmesti. Kavos tirščiais hortenzijas, lelijas tręšiu. Paruošti kavos tirščius yra labai paprasta, tereikia juos išdžiovinti kambario temperatūroje ir pabarstyti. Jie patinka beveik visoms gėlėms, vaismedžiams, taip pat morkoms ir ridikams. Medžio pelenai – irgi gera trąša. Susmulkinti kiaušinio lukštai kalciu praturtina ir nuo sraigių apgina. Rūgščią dirvą mėgstantiems augalams galima bananų žievelių įkasti. Nuo visokių kirmėliukų, ypač nuo svogūninės musės ir miltligės, druska gelbsti. Musės prie svogūnų kaklelių ar tarp laiškų padeda kiaušinėlių, išsiritusios lervos įsigraužia į ropeles. Kai sūriu vandeniu palaistai, sūrimas į roputę įsigeria ir laiškai švarutėliai, joks brudas nebesiveisia.“

Iš Janinos sužinome, kad svogūnų laiškų arba česnakų užpilu taip pat galima parazitus naikinti tiek lauko, tiek kambariniams augalams. Be to, svarbu atkreipti dėmesį, kad yra augalų, kurie gėlyną ir daržą nuo ligų bei kenkėjų savo eteriniais aliejais apgina. Tai pelynas, pelargonija, bitkrėslė, nasturta, serenčiai, kraujažolė ir kt. Tinkamai pasodinus jie puošnūs ir naudingi.

Pavasaris bute
Janina pataria, kad ir daugiabučiuose gyvenantys žmonės gali iš sėklų užsiauginti gėlių, primena, kad pats laikas pasisėti petunijų, lobelijų, verbenų, ledinukų ar kitokių balkonams tinkamų gėlyčių, jų spalvingi žiedeliai džiugins pačius ir visą namą papuoš.

Šiuo metu kambaryje nuotaiką pakeltų kvapusis hiacintas, žiedais apsipylęs ciklamenas, kalankė, orchidėja. Spalvų įvairovė kiekvieną interjerą praturtins. Pasak pašnekovės, su gėlėmis reikia kantrybės. Vienas gali saldintu vandeniu pamaloninti, kitas sykį per mėnesį mielėmis patręšti, orchidėjoms patinka sutrinta anglies tabletė. Ji  dezinfekuoja substratą, gėlių „žaizdas“, atsivėrusias pašalinus nereikalingas šaknų ataugas.

Pavasarį kambarines gėles reikia dažniau laistyti, nes intensyviau auga, daugiau išgarina drėgmės. Būtina nuo lapų nušluostyti dulkes, kad lengviau kvėpuotų. 1–2 kartus per mėnesį augalą patartina išmaudyti vonelėje ar drungnu vandeniu nestipria dušo srove nuprausti – nusiplaus ne tik dulkės, bet ir dalis kenkėjų. Tokių maudynių nemėgsta tik gėlės, turinčios plaukuotus švelnius lapus. Naudinga būtų augalus apipurkšti citrusinių vaisių  žievelių tirpalu. Šviežios arba džiovintos žievelės užpilamos vandeniu, po 12 val. nukošiama. Šis skystis naikina voratinklines erkes, skydmarius, be to, malonus kvapas kambaryje išsilaikys net keletą valandų.

„Neversk gėlės žydėti, kai ji nenori, – tikina Janina. – rūpinkis, globok, bet neperlaistyk. Ateis laikas ir už rūpestį skaisčiais žiedais atsidėkos.“

Vitaminai ant palangės
Pavasaris yra puiki proga ir vitaminais apsirūpinti. Išlaidų beveik nulis. Tereikės sėklyčių nusipirkti ir žemės substrato. Be to, visai neblogas užsiėmimas vienišiams, apgina nuo liūdesio. Puiki edukacija vaikams: malonu stebėti, kaip atsiranda daigelis, kaip jis vystosi. Namuose ant palangės ar tuščioje virtuvės lentynoje galima puikų daržą įkurdinti. Ypač įspūdingai atrodys prieskoniai krepšeliuose. Janina sėjinukams panaudoja plastikines dėžutes nuo mėsos ar kitų maisto produktų. Sako, neblogai tinka kiaušinių dėkliukai, tik po jais reikia vandeniui nelaidų indelį ar plėvelę pakišti. 

Moteris sėja pipirnės, krapų, sultenių, lapinių burokėlių, įvairiausių prieskonių, įsodina svogūnų, kurie greitai išskleidžia laiškus. Pipirnė – puiki Velykų stalo puošmena. Jei norite žirnių ar saulėgrąžų sudaiginti namuose, parai juos užmerkite į šaltą vandenį, o paskui sodinkite į žemę maždaug vieno centimetro gylyje. Žirnių galima ir ant palangės išsiauginti. Jie nebus dideli, neužaugins ankščių, bet jų lapelius galima valgyti, jais puošti patiekalus. Malonus prieskonis  –vaistinė agurklė, kurios lapeliai kvepia agurkais, tinka salotoms pagardinti. Šviežios petražolės greičiau užaugs, jei iš rudens į vazoną pasodinsite petražolės šaknį. Kai sėjame, sėklos pirmiausia turi būti sudrėkinamos ir sudaiginamos. Pravartu turėti virtuvėje standartinį prieskonių rinkinį – mėtos, mairūnai, kalendros, rozmarinai, bazilikai. Ir puošmena, ir nauda. Tik baziliką geriau rinktis žalią, mažiau išrankus, geriau kambaryje auga.

Užsiauginti pupelių ant palangės ar balkone nesunku, jos greitai auga, tereikia tik reguliariai laistyti, purenti žemę. Tai savidulkis augalas, po pusantro mėnesio žydi, o po dviejų galima skinti ankštis. Šios pupelės paskanins troškinius, sriubas, omletus. Puošniai atrodo vijoklinės rūšys – ilgos, ryškiai žalios lianos su dideliais rožiniais, violetiniais ar baltais žiedais.

Janinos draugė balkone agurkus, pomidorus, paprikas augina, visą vasarą derliumi didžiuojasi. Jau suskubti reikėtų sėklytes į žemę suberti. Tik patartina pirkti savidulkes rūšis. Iš kur paskui balkone bičių prigaudysi? Gerai prižiūrimas vienas kerelis maždaug kilogramą derliaus gali padovanoti. Kai kas vazonėliuose įsigudrina žemuoges ar braškes auginti. Nereikia tikėtis, kad visko tiek priaugs, jog kelią į turgų pamiršime, bet malonus laisvalaikis, geros emocijos bei žiupsnis žalumynų po ranka – nauda neabejotina.

Janina apie gėles gali pasakoti ištisas valandas.
Asmeninio archyvo nuotr.

Žydrūnė Valainytė.
Botanikos sodo archyvo nuotr.

Janinos išpuoselėtos grožybės.
Asmeninio archyvo nuotr.

Baltažiedis heleboras „Little Star“.
Botanikos sodo archyvo nuotr.

Rododendras „Scarlet Wonder“.
Botanikos sodo archyvo nuotr.

Pavasarinė erika.
Botanikos sodo archyvo nuotr.

Dvokiantysis heleboras.
Botanikos sodo archyvo nuotr.

Pajūrinis karklas.
Botanikos sodo archyvo nuotr.

Dekoratyviąsias žoles pats laikas kirpti.
Botanikos sodo archyvo nuotr.