Turbūt kiekvienas tėvas nori, kad jo vaikas išaugtų dorovingu, išmintingu ir stiprius moralinius nuostatus turinčiu žmogumi. Tik ar Lietuvos mokyklos prie to prisideda? Tėvai, nevyriausybinės organizacijos drįsta tuo suabejoti ir ragina pagaliau nuspręsti, kuriuo keliu toliau visi turėtumėme eiti.

Įžvelgia neteisybę
Tėvų organizacijos išreiškė susirūpinimą dėl to, kaip vykdomas Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai (SLURŠ) programos atnaujinimas. Pagal buvusio švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymą, 2019 m. patvirtinus ugdymo programų atnaujinimo gaires, buvo žadėta išsaugoti SLURŠ programą, papildant ją naujais aspektais. Tačiau tam tikrų organizacijų požiūriu, atnaujintame programos projekte visiškai neliko esminių ankstesnės programos nuostatų.

Seimo Laikinosios parlamentinės grupės „Už šeimą“ surengtoje nuotolinėje diskusijoje Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos pirmininkė Violeta Vasiliauskienė informavo, kad SLURŠ programa buvo rengiama dvejus metus, dalyvaujant labai platų požiūrių spektrą atstovaujančioms visuomeninėms organizacijoms. Buvo rastas sutarimas. Tačiau nespėjus programos įgyvendinti mokyklose, vėl imtasi radikalių pokyčių. Pasiūlytas naujas Socialinio, emocinio, sveikatos ugdymo ir žmogaus saugos programos projektas, kuriame nėra integruotos nei rengimo šeimai, nei lytiškumo ugdymo programos dalys.

„Mūsų nuomone, sutarti ilgalaikiai švietimo tiksliai neturėtų kisti dėl vyriausybių kaitos ar pavienių  politinių iniciatyvų. Mes norėtumėme, kad pasiekto susitarimo toliau būtų laikomasi“, – kalbėjo V. Vasiliauskienė.

Yra susirūpinę
Anot jos, didelį susirūpinimą tėvams kelia tai, kad naujajame projekte nelieka nei rengimo šeimai, nei lytiškumo ugdymo principų, nei vertybinių nuostatų.

„Projekto tekste neliko tokių sąvokų kaip „berniukas“, „mergaitė“, „vyras“, „moteris“. Naujoje programoje sąvoka „lytiškumas“ suprantama siaurai, tik lytinės orientacijos kontekste. Taip pat pasigendame tokių vertybinių nuostatų, kaip gerbti žmogaus gyvybę nuo jos pradėjimo iki natūralios mirties, vertinti meilę kaip brandžių tarpasmeninių santykių pagrindą, neatsiejamą nuo įsipareigojimo, atsakomybės, doros, pagarbos, tarpasmeniniuose santykiuose asmenį traktuoti kaip tikslą, o ne priemonę tikslui pasiekti“, – išskyrė V. Vasiliauskienė.

Ji priminė, kad švietimo įstatyme yra iškelta misija nelygstamo žmogaus vertės ir tautinės ypatybės išsaugojimo principais ugdyti brandžią, savarankišką, dorą, kūrybingą asmenybę, gebančią laiduoti tautos ir valstybės tęstinumą. Švietimo paskirtis – ugdyti asmenybę, gebančią užmegzti brandžius, atsakomybe grįstus tarpasmeninius santykius, kurie garantuotų šeimos, kaip valstybės ir visuomenės pagrindo stabilumą, todėl lytiškumo ugdymas negali būti atsietas nuo rengimo šeimai.

Be to, dar vienas iš švietimui keliamų uždavinių yra formuoti asmens dorovinę pasaulėžiūrą. Dorovės ugdymo tikslas buvo vienas iš kertinių principų SLURŠ programoje ir pašnekovė apgailestavo, kad naujoje šios programos versijoje šio ugdymo matmens nebeliko.

Atsidūrė kryžkelėje
Lietuvos tėvų forumo tarybos pirmininko Dariaus Trečiakausko nuomone, mūsų tauta ir valstybė atsidūrė kryžkelėje, todėl kiekvienas pilietis dabar turi pasirinkti ir nuspręsti, ar jis tikrai mato šeimą, kaip mūsų tautos ir valstybės išlikimo garantą.

„Mes matome, kas šiandien darosi socialinėje plotmėje, kaip puolami žmonės, kurie pasako tiesą, todėl šiuo atveju mes, ko gero, nebegalime toliau laukti“, – pasirinkti pusę paragino D. Trečiakauskas.

Anot jo, mes galime išauginti puikų mediką, bet jeigu jis neturės vertybinio ir moralinio stuburo, pavirs daktaru Mengele. Mes galime išauginti puikius fizikus, bet jeigu jie neturės moralinio ir vertybinio stuburo, kurs bombas, baisesnes už vandenilines ir atomines.

„Šiandien čia ir dabar mes kiekvienas sau turime atsakyti, kad fizinės žinios yra puiku, bet fizinės žinios be moralinių vertybių gali nuvesti ten, iš kur neturėsime kelio atgal“, – kalbėjo D. Trečiakauskas.

Kaltina neefektyvumu
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėja Irena Raudienė atkreipė dėmesį, kad SLURŠ programa, dėl kurios anksčiau susitarė įvairių sričių atstovai, buvo integruota, tai reiškia, kad ugdymo turinyje jai nebuvo skirta atskiro laiko. Mokyklos, mokytojai savo laiko sąskaita turėjo sugalvoti, kaip numatytas temas integruoti į dėstomo dalyko turinį.

„Per trumpą laiką mes supratome, pamatėme ir gavome įrodymų, kad integruojamosios programos realiai mokykloje neveikia, juo labiau kai per eilę metų integruojamųjų programų buvo daugiau nei dvidešimt, ir jas visas mokytojai turėjo kažkaip integruoti į savo turinį“, – teigė I. Raudienė.

Anot jos, pasitarus su mokslininkais, tėvais, nevyriausybinėmis organizacijomis, buvo priimtas sprendimas atnaujinti SLURŠ programos turinį, o pačių integruojamųjų programų nepalikti, nes mokyklose tai išvirsta į tam tikrą imitaciją ir realiai ta integracija yra neefektyvi: „Buvo priimtas sprendimas, kad visas integruojamąsias programas, jų turinį integruos jau patys rengėjai ir visa tai atsigula į dabar nacionaliniu lygmeniu rengiamas programas.“

Kaip sakė I. Raudienė, buvo matyti, kad SLURŠ programos turinys pilnai negali integruotis į visus dalykus, jog tam tikroms temoms vis tiek reikia skirti atskiro laiko, dėmesio bei nuoseklumo, kuris tęstųsi nuo pradinio iki pat vidurinio ugdymo.

„Gairėse ir buvo įtvirtinta ta programa, kuri turi suintegruoti visas tas temas, bet mintis buvo, kad ugdymo turinyje tam rasime atskiro laiko, aišku, neatmetant to, kad tam tikros kompetencijos gali remtis į tam tikrus dalykus. Suprantame, kad, pavyzdžiui, biologas kalbėdamas apie reprodukcinę sveikatą, turbūt palies tam tikrus klausimus, tačiau vis tiek nusprendėme palikti tą programą atskirą“, – pasakojo skyriaus vedėja.

Viliasi pokyčių
Jos įsitikinimu, tokiu būdu kaip tik buvo sudarytos geresnės galimybės šiai programai realizuotis ugdymo turinyje, nei buvo anksčiau, kai viskas priklausė nuo atskirų mokytojų ar mokyklos vadovų iniciatyvų.

„Taip pat svarbu, kad šita programa papildoma dar vienu bloku labai svarbių temų, susijusių su socialinių emocinių kompetencijų ugdymu, žalingų įpročių, patyčių prevencija, žmogaus saugos ir pirmosios pagalbos klausimais, kurie anksčiau lyg ir buvo, bet pabarstyti, o dabar bus visi sulipdyti į visumą. Šia programa ir norėjome visa tai suvesti į aiškią visumą, turėti nuoseklų ugdymą pagal vaikų amžiaus tarpsnius“, – aiškino I. Raudienė.

Ji patikino, kad niekas nesiruošia atsisakyti lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai temų. Priešingai, atnaujinant turinį, svarbu buvo matyti integralumą tarp skirtingų dalykų. Štai, pavyzdžiui, doroviniam ugdymui, kuris susijęs su moralinėmis vertybėmis, mokyklose laikas yra skiriamas nuosekliai, nuo pirmos iki pat dvyliktos klasės.

Ne gana to, kaip sakė I. Raudienė SLURŠ programos rengėjai ir toliau lieka atviri tėvų, įvairių organizacijų klausimams, siūlymams: „Jeigu mes kažką praleidome ar kažko nepastebėjome, visada galime susėsti prie bendro stalo ir padiskutuoti.“