Kai sergančių koronavirusu skaičiai kasdien auga, daugelis kelia klausimą, o kas bus toliau. Kai kurie iš jų nenori lindėti namuose, apriboti nebūtinus socialinius kontaktus, todėl priešinasi bet kokiems suvaržymams. Tik ar tai nereiškia, kad dėl tokio jų požiūrio vėliau visi kentėsime tik dar labiau?

Vakcinos dar greitai nebus
Galima pamanyti, kad atsiradus vakcinai nuo koronaviruso, gyvenimas palengvės ir vėl galėsime grįžti prie senų įpročių. Deja, anot Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto, Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėjos prof. dr. Aurelijos Žvirblienės, optimistiškiausiu atveju tokia vakcina bus sukurta tik kitam rudens sezonui.

„Bet gali būti, kad ir nebus, nes negali būti taip, kad Europoje registruota vakcina skiepijimui iš karto būtų naudojama Lietuvoje, kaip atsitiko Rusijoje. Europoje tai visiškai neįmanomas scenarijus, nes vakcina turi praeiti visus saugumo, efektyvumo patikrinimus ir tik tada ji būtų registruojama ir platinama“, – Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) surengtoje nuotolinėje konferencijoje „Akistata su Covid-19: ar tapsime stipresni?“ kalbėjo profesorė.

Tam tikrą smūgį sudavė ir žinia, kad mirė vakcinos kūrimo klinikiniuose bandymuose dalyvavęs savanoris. Visgi, anot profesorės, tokią žinią vertėtų vertinti atsargiai, nes nėra žinoma visa su tuo susijusi informacija.

„Iš netiesioginių šaltinių išgirdome, kad mirties atvejis buvo būtent placebo grupėje. Gali taip būti, nes žmonės nežino, ar jie yra paskiepyti placebu, ar tikrąja vakcina, be to, tyrimai atliekami tokiose šalyse, kur virusas labai plinta. Kiek žinau, tai buvo jaunas gydytojas, kuris dirbo su COVID-19 pacientais ir mirė nuo COVID-19 komplikacijų, tai galbūt patvirtina, kad jis tikrai buvo placebo grupėje, tikėjosi, kad yra apsaugotas ir galbūt dėl to ne taip saugojosi“, – komentavo A. Žvirblienė.

Tai kaip gyventi toliau, kai koronavirusas sparčiai plinta, o vakcinos dar greitai nebus?

Profesorė atsakė, kad be rimtesnio visuomenės suvaržymo, situacija tik prastės: „Jeigu gyvensime taip, kaip šiandien, tai tie atvejai padvigubės kas dvi savaites ar dešimt dienų. Kai taip pasakau, sulaukiu grasinimų telefonu, kad baigčiau kalbėti nesąmones, jog gąsdinu žmones, bet tai yra užsimerkimas ir nenorėjimas pažiūrėti tiesai į akis.“

Jos manymu, jeigu šalyje nebus imamasi griežtų prevencijos priemonių, niekas savanoriškų apribojimų nesilaikys ir virusas toliau sėkmingai plis: „Viena, kai per dieną yra 30 atvejų, ir visai kas kita, kai – 400. Jeigu toliau taip bus, virusas pasklis iš židinių ir turėsime plitimą populiacijoje, kaip buvo Šiaurės Italijoje ir yra Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tai man labai nesinorėtų, kad Lietuvoje taip atsitiktų.“

Koronaviruso grėsmė – reali
Nepaisant to, kai kuriems labai nepatinka, kad tiek daug dėmesio skiriama pokalbiams apie koronavirusą. Jų teigimu, dar yra labai daug kitų ligų, kurioms reikėtų skirti daugiau dėmesio.

NVSC specialistė Ginreta Megelinskienė sutiko, kad COVID-19 pritraukė mūsų visų pagrindinį dėmesį, tačiau tai suprantama, nes pandemija nėra dažnas dalykas mūsų gyvenime.

Anot jos, dabartinė epidemiologinė situacija labai neramina, bet nerimą kelią ir prasidėjęs gripo sezonas. Kaip informavo specialistė, kasmet gripu suserga nuo 5 iki 15 proc. gyventojų. Jeigu fiksuojamas didesnis sergamumas, 3-5 proc. jų yra hospitalizuojami.

„Tai reikia suprasti, kad sveikatos sistemai gali kilti iššūkis ne tik dėl koronaviruso, bet ir dėl gripo“, – pabrėžė G. Megelinskienė.

Žinoma, kad šaltuoju metų laiku labiau plinta ir tokios ligos kaip meningokokinė infekcija bei virusinės žarnyno infekcijos, kurios pasireiškia vėmimu, viduriavimu. Tad specialistė pripažino, kad kuo bus daugiau koronaviruso atvejų, tuo mažiau dėmesio bus skiriama kitoms užkrečiamosioms ligoms. Todėl, jos teigimu, svarbu suprasti, kad koronaviruso grėsmė yra reali ir susitaikyti su nauja realybe.

Patiriama didžiulė įtampa
Vis dėlto yra ir tokių žmonių, kurie į susidariusią situaciją žiūri pernelyg rimtai ir dėl to patiria didžiulę įtampą. Psichiatras Linas Slušnys kalbėjo, kad žmonės kartais visai be reikalo pernelyg stresuoja. Aiškino, kad visa bėda yra ta, kad mes nemokame į viską pažvelgti kaip į naują gyvenimo realybę.

„Aš vis pabrėžiu vieną dalyką: mieli žmonės, tai kad mes važinėjome, lakstėme po visą pasaulį, yra toks trumpas žmonijos periodas. Dar visai neseniai žmogus į kitą kaimą išvažiuodavo, tik kai susituokdavo, ir tai praktiškai įvykis visos šeimos būdavo. Prieš šimtą metų dar taip gyvenome ir niekas dėl to nestresavo ir nebuvo jokios panikos“, – lygino L. Slušnys.

Jo nuomone, gyvename pandemijos periodu, kuris pasikartos gal tik po šimto metų, todėl svarbu pažvelgti į teigiamą viso to pusę. Tai reiškia, kad apie tai galėsime rašyti knygas, pasakoti anūkams, ką išgyvenome ir kaip su tuo susigyventi.

„Tikrai yra daug detalių, iš kurių galime mokytis, ir jeigu taip pažiūrėsime, dramos čia didelės nematau“, – akcentavo psichiatras.

Anot jo, dabar visiems labiau reikėtų susikoncentruoti į tai, kaip apsaugoti sveikatos sistemą ir tuos žmones, kuriems bus reikalinga pagalba. Tik deja, jeigu norime išsaugoti sveikatos sistemą, gali nepavykti tuo pačiu apsaugoti švietimo, ekonomikos ir kt.

„Kai yra tokie kataklizmai, mes kažką vardan to aukojame. Saugosime ekonomiką, turėsime daugiau mirčių.

Saugosime, kad nebūtų daug mirčių, prarasime ekonomiką. Kažką turėsime aukoti, nuspręsti, kas yra svarbiau, bet taip yra visame pasaulyje net su individualiu žmogumi. Jeigu tu priėmei spendimą šiandien vienokį, to jo pakartoti negalėsi ir negrįši atgal. Tas pats yra su tuo karantinu, mes turime suvokti, kad sprendimus priiminėjame vardan kažko“, – kalbėjo L. Slušnys.

Išeitis visada yra
Tik mūsų pasirinkimas aukoti mokyklas, o ne barus ir kitas pasilinksminimo vietas, specialistui pasirodė keistas. Jis labiau pritartų Airijos sprendimui uždaryti visus barus, restoranus, bet leisti vaikams eiti į mokyklą: „Palaikau, kad mokyklos gali dirbti. Manau, mokytojams, kurie bijo, kuriems kažkas gresia, reikia sudaryti sąlygas galbūt nedirbti, bet reikia sudaryti sąlygas ir tiems dirbantiems jauniems mokytojams, kad jiems rizika užsikrėsti būtų mažesnė, nes vaikai auga ir nežinia, kiek mes pandeminės situacijos dar turėsime.“

L. Slušnio nuomone, neteisinga selektyviai atrinkti, kurie vaikai gali eiti į mokyklą, o kurie – ne: „Aš užjaučiu mokytojus, kurie turi mažus vaikus. Jeigu vienas vaikas viename kambaryje, tėvai – kitame, galbūt ir įmanoma tuos „Zoom‘us“ suderinti. O ką daryti, jeigu yra trys vaikai, du mokytojai ir dviejų kambarių butas? Chaosas, milžiniška įtampa, nes juk neišeisi į lauką pasėdėti nuotoliniame mokyme, kai šalta.“

Jis svarstė, kad airių sprendimas nors ir rizikingas, bet išmintingas. Be to, jų rizika daug mažesnė, nes palyginti nelogiška, kad pas mus iš vaiko yra atimamas mokymas, bet galima nueiti į barą ramiai išgerti alaus.

„Kas yra socialinė funkcija mokykla ar bokalas, sunkiai suvokiama, kodėl šis veiksmas lieka, reiškia alaus ar kavos gėrimo ekonomika yra geresnė negu leidimas vaikams mokytis, tai prioritetą pasirinkime atvirkštinį tada. Galbūt mano požiūris kardinalus, bet jeigu mes kalbame apie perspektyvą, vaikams reikia rodyti, kad jie mums rūpi, jog mes jais rūpinamės taip pat, kaip sveikatos sistema rūpinasi jų sergančiais artimaisiais, taip leisdami suprasti, jog jie ateityje irgi turės pasirūpinti“, – svarstė L. Slušnys.

Iš to pykčio, neteisybės, kad reikia kažką aukoti ir atsiranda visos „melagienos“. Psichiatro teigimu, dezinformaciją skleidžiantiems žmonėms galima išdėstyti visus faktus, bet jie jų negirdės, nes patys savo vidumi turi suvokti, dėl ko jie tai daro ir dėl ko jiems to reikia.

„Tuos dalykus turėsime išmokti, suprasti ir, deja, vieni kitus prižiūrėti, nes vis dar yra tokių, kurie nenori užsidėti kaukės ar bent jau gerbti kitų norą užsidėti kaukę“, – išskyrė specialistas.

Vakcina dar greitai nebus sukurta, todėl anot jo, reikia ruoštis blogiausiam bet tuo pačiu neužmiršti pagarbos bei empatiškumo. Tai yra įlįsti į kito kailį ir pasistengti suprasti, kaip jis jaučiasi bei užsidėti tą veido kaukę, jeigu ne dėl savęs, tai bent dėl kito, kuriam tai yra labai svarbu.