„Kaip jautiesi?“ – klausiame susitikę. Tačiau tai visai nereiškia, kad laukiame nuoširdaus pasakojimo. Juk išgirdus bereikšmį „gerai“ bus lengviau atsiskirti ir nereiks dūsauti, kad vėl Ona savo dejonėmis nuotaiką sugadino, kad Petro išsigalvojimų nė su pagaliu neišmuši. Ir apklausos rodo, kad pandemijos akivaizdoje jautresni kito išgyvenimams netapome, gal priešingai – dar labiau susvetimėjome, savo kiaute užsidarėme.
Padėkime sau ir šalia esančiam
Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė Monika Juknytė pranešime spaudai teigia, kad Pasaulinė psichikos diena leidžia mums stabtelėti ir pasirūpinti tuo, ką galbūt kasdien rūpesčių apsuptyje pamirštame – save, savo emocinę ir dvasinę savijautą. Geros savijautos ženklai – stabili emocinė ir dvasinė būsena, teigiamas požiūrius, energija ir šypsena.
Pasak specialistės, emocinės būklės sveikatai įtakos turi ne tik didelis stresas ir nerimas, įtakos gali turėti ir genai, paveldimumas. Be to, didelį poveikį turi nedarbas bei skurdas, fizinė negalia.
Kaip suprasti, kad reikia sunerimti dėl psichinės sveikatos? Yra daug įspėjančių požymių, tik mes ne iš karto juos susiejame su psichine sveikata.
Pradžioje pasireiškia emociniai simptomai, į kuriuos dažniausiai numojame ranka: įtampa, vidinis diskomfortas, bloga nuotaika ir t. t. Gali išryškėti fiziniai simptomai: kraujospūdžio svyravimai, virškinimo sutrikimai, apetito pokyčiai, svorio kitimas ir pan. Vėliau pastebime pažinimo pokyčius: dėmesio sutrikimai, pakitęs požiūris į aplinką ir save, prarandamos turėtos žinios, patirtis ir t. t. Aplinkiniai sunerimsta pastebėję suvokimo pokyčius: garsai ir kvapai, kurių nėra, išgyvenimai, neegzistuojantys realybėje ir t. t. Pats žmogus jau turbūt nebesuvokia, kad reikia specialistų pagalbos, kai pasireiškia mąstymo pokyčiai: neįprastos ar klaidingos idėjos ir įsitikinimai, pašalinių jėgų poveikis, įsitikinimas, kad žmogus persekiojamas, nuodijamas, stebimas arba jis tapo neįprastai galingas, didingas. Gali pasikeisti elgesys: asmuo darosi agresyvus, nesuprantamos jo pozos, grimasos, gestai.
Išvengti tokių sutrikimų lengviau negu gydyti, todėl sau padėsime pirmiausia atsisakę žalingų įpročių: rūkymo, alkoholio, narkotinių medžiagų. Sveikas gyvenimo būdas: sveikatai palanki ir subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, aktyvus laisvalaikio leidimas, tinkamas darbo ir poilsio režimas, gera miego kokybė – seni, gerai žinomi būdai. Jei nesiseka, galima kreiptis į specialistus.
Kitas patarimas – suprasti, kad nėra blogų ar gerų minčių, jos tiesiog yra. Priimkite viską ir pabandykite suprasti, kodėl tokios mintys ateina pas jus. Paanalizuokite, kodėl „bloga mintis“ arba „gera mintis“ dabar jūsų galvoje, kas turėjo įtakos šiai minčiai atsirasti. Sunku? Padės psichologas, tik paprašykime pagalbos.
Šiaulių miesto visuomenės sveikatos biuro specialistai pataria: neužsisėdėti vietoje. Užsiimkite jums patinkančia veikla. Išeikite pasivaikščioti, pakvėpuokite grynu oru. Pasportuokite, paskambinkite draugui ar draugei, pasigaminkite vakarienei ką nors naujo, neišbandyto. Perskaitykite naują knygą ar bent kelis jos puslapius kasdien!
Polinkis stigmatizuoti įveikiamas bendravimu
Vasaros viduryje atlikta reprezentatyvi gyventojų nuomonės apklausa atskleidė, kad „žvelgdami į akis“ pandemijai lietuviai netapo jautresni pažeidžiamoms visuomenės grupėms: vienišiems senjorams, socialinio būsto gyventojams, žmonėms, turintiems negalią, gaunantiems mažas pajamas. Trys iš keturių respondentų (76 proc.) nurodė, kad karantino metu išgyventa izoliacija nepadarė jokios įtakos jų požiūriui į socialinę atskirtį patiriančius žmones.
Vilniaus universiteto Psichologijos instituto mokslininkės Vitos Mikuličiūtės teigimu, karantinas, kurio metu buvo galima realiai patirti žmonių, gyvenančių nuolatinėje socialinėje atskirtyje, situaciją ir išgyvenimus, deja, nėra pakankama priežastis žmonėms pakeisti susiformavusius elgesio principus. Psichologė paaiškino, kad žmonės yra linkę aplinkinius skirstyti į savus – „mano grupė“ ir svetimus – „kita grupė“. Natūraliai savai grupei yra jaučiamas didesnis palankumas, nes ji kuria saugumą. V. Mikuličiūtė pastebi, kad įtakos stigmatizavimui turi neapgalvotas tam tikrų žmonių grupių įvardijimas atskirties grupe. Mes neatsakingai brėžiame ribas. Sakydami apie kai kuriuos žmones, kad jie gyvena socialinėje atskirtyje, supriešiname su tais, kurie nepatiria atskirties. „Gal reikėtų pradėti kitaip įvardyti socialiai jautrias grupes, kad apie jas nebūtų formuojamas „svetimų“ įvaizdis“, – svarsto V. Mikuličiūtė.
Psichologijos mokslų daktarė priduria, kad didelę įtaką žmonių socialiniam jautrumui turi per ilgą laiką susiformavę stereotipai, kurie kinta labai lėtai – turi pasikeisti ištisos kartos. Pandemija ar kiti socialiniai pokyčiai negali tų stereotipų per vieną dieną sugriauti. Norint keisti žmonių požiūrį, reikia skatinti aktyvų bendravimą tarp įvairių visuomenės grupių, kad būtų mažinamas atotrūkis, nutrinama riba žmonių galvose tarp „mes“ ir „jie“. 60 proc. iš apklausoje dalyvavusių 1013 respondentų pasisakė, kad į savo kaimynystę priimtų tvarkingus socialinio būsto gyventojus. Taigi aktyvesnio bendravimo, gyvenimo kaimynystėje pakaktų, kad imtume pastebėti vienas kito panašumus ir pradėtume vienas kitą mėgti. Gandų kultūros sukuriamus stereotipus, išankstinius nusistatymus griauna mūsų pačių asmeninė patirtis. Nebelaikydami pažeidžiamų visuomenės grupių „kitokiais“, mes būsime vieningesni, dažniau tiesime pagalbos ranką ir rūpinsimės vieni kitais.
Pakeista mokymų tvarka įmonių ir švietimo įstaigų darbuotojams
Dėmesys psichikos sveikatai ypač svarbus dabar, nes žmonės iš tikrųjų skirtingai reaguoja į dėl viruso grėsmės patiriamus suvaržymus, draudimus, sugriautą gyvenimo rutiną. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atnaujino psichinės sveikatos raštingumo mokymų aprašus, kad juose galėtų dalyvauti visi norintys. Nuo 2019 m. savivaldybių visuomenės sveikatos biurai įgyvendina finansuojamas programas, kurios turėtų prisidėti prie psichikos sveikatos stiprinimo Lietuvos įmonėse ir mokyklose. Per 2019 m. ir 2020 m. I pusmetį, darbuotojų kompetencijos psichikos sveikatos srityje didinimo mokymuose sudalyvavo 2513 dalyviai iš 125 įmonių, o mokyklų darbuotojų kompetencijos psichikos sveikatos srityje didinimo mokymuose – 1760 mokyklos darbuotojų iš 150 mokyklų.
Mokymais siekiama gerinti Lietuvos darbuotojų gebėjimus rūpintis savo psichikos sveikata, mažinti perdegimo sindromo ir kitų psichosocialinės rizikos veiksnių poveikį sveikatai. Atnaujintoje tvarkoje numatoma daugiau lankstumo mokymuose dalyvaujantiems darbdaviams ir jų darbuotojams, patikslintas mokymų turinys, rezultatų stebėsena prisidės prie kokybiškesnio bei patrauklesnio mokymo darbo vietoje.
Šie mokymai ypač aktualūs specialistams, kuriems tenka spręsti sudėtingas kompleksines situacijas, kylančias dirbant su vaikais ar paaugliais. Dalis jų vyks nuotoliniu būdu, o dalis – supervizijų formatu. Ne tik bendrojo ugdymo, bet ir kitų švietimo įstaigų darbuotojai galės pagerinti žinias, kaip profesionaliai reaguoti į konfliktines situacijas, agresijos ar pasireiškiančio hiperaktyvumo atvejais, daug dėmesio skiriant ankstyvajam psichikos sveikatos sunkumų ir sutrikimų atpažinimui, reagavimui ir paramos suteikimui. Nuotoliniai mokymai bus prieinami www.pagalbasau.lt puslapyje ir juos nemokamai baigti galės visi norintys.
Psichiatrijos klinika tiesia pagalbos ranką
Pastaruosius penkerius metus jau buvome įpratę, kad spalio mėnuo – atviros psichiatrijos mėnuo Šiauliuose. Mūsų laukdavo gausybė renginių įvairiose miesto erdvėse. COVID-19 savo pataisas įvedė ir čia.
Vis dėlto Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinika neatsuko nugaros žmonėms, kurie šio mėnesio laukė, kad galėtų atvirai išsikalbėti, išsakytų savo rūpesčius ir nuogąstavimus, pasitarti su psichinės sveikatos specialistais.
Psichiatrijos klinikos vyresnioji slaugos administratorė Laima Mikelevičienė pranešė, kad nuo spalio 8 d. iki mėnesio pabaigos darbo dienomis nuo 8 iki 15.30 val. veiks nemokamas pagalbos telefonas (8 41) 52 41 82.
„Šiauliai pandemijos metu nukentėjo ne mažiau nei kiti Lietuvos didmiesčiai. Žmonės patyrė sunkių situacijų, išgyvena dėl sveikatos, prarastų darbų, sudėtingo vaikų mokymosi, – sako L. Mikelevičienė. – Skauda širdį, kad negalėjome pakviesti į susitikimus, tačiau labai norime prisidėti prie ramesnio miestiečių ir atokiau gyvenančių žmonių gyvenimo. Trys puikios geranoriškos psichologės Viktorija Butkutė, Indrė Makaraitė ir Vaida Venckienė teiks nemokamas anonimines konsultacijas. Psichiatrijos klinikos vadovė Ilona Pavlavičienė ir visi darbuotojai tikisi, kad sunkią valandą padės nukenksminti bėdas ir rūpesčius, atgauti emocinę ir psichinę pusiausvyrą.“
