Su „Aušros“ apygardos kandidatais į Seimą jau susipažinome. Liko išsiaiškinti, ar „Saulės“ apygardos kandidatai vertesni Seimo nario kėdės, nes juk nenorime, kad ir vėl būtų išrinkti ne tie. Tam, kad būtų lengviau išsirinkti už ką balsuoti, nešališkas politikos stebėsenos tinklas „Žinau, ką renku“ organizavo kandidatų į Seimą debatus ir paragino nepalikti rinkimų likimo valiai.
Nepasirodė tik viena kandidatė
Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje vykusiuose debatuose dalyvavo 9 iš 10 kandidatų, registruotų „Saulės“ vienmandatėje apygardoje. Pabendrauti su rinkėjais išdrįso Jolita Dūdienė (Lietuvos socialdemokratų darbo partija), Domas Griškevičius (išsikėlė pats), Tomas Grigalaitis (Lietuvos Žaliųjų partija), Justinas Sartauskas („Lietuva – visų“), Valerijus Simulik (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), Jonas Talmantas (Lietuvos socialdemokratų partija), Vilija Aleknaitė-Abramikienė (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai), Vitalijus Priščepionok (Liberalų sąjūdis), Algimantas Pozdniakas (Krikščionių sąjunga). Debatuose nepasirodė tik Darbo partijos kandidatė Danguolė Martinkienė.
Susidomėjo regionine politika
Suteikus galimybę kandidatams prisistatyti, rinkėjai apie juos išgirdo daug įdomybių. V. Aleknaitė-Abramikienė gyvena Vilniuje, Seime dirba jau 21 metus ir anksčiau nė karto Šiauliuose nekandidatavo.
Šio fakto ji neslėpė ir prisistatydama: „Pasirinkau Šiaulius, nes pirma – jie man patinka, antra – esu kilusi nuo Dubysos, trečia – noriu, kad Šiauliai būtų stiprus regioninis centras.“
Paklausta, kodėl gyvendama Vilniuje, nusprendė kandidatuoti Šiauliuose, politikė atsakė, kad nuolatinė gyvenamoji vieta, kandidatuojant į Seimą, nėra jau tokia svarbi: „Primenu, kad kandidatuoju ne į Savivaldybės merus ar Šiaulių miesto tarybą.“
Jolita Dūdienė prisistatydama akcentavo, kad politikoje yra naujokė, tačiau turi sukaupusi 20 metų patirtį versle. Neapsikentusi, kad Lietuvos verslai nemaža dalimi yra priklausomi nuo politikų valios, sugalvojo, kad šiuo atžvilgiu reikia kažką pakeisti.
Kažin ar tapusi Seimo nare ji pagerintų ir mūsų miesto ekonomiką, nes kažkada anksčiau ji vienam šalies dienraščiui yra sakiusi, kad Šiauliai miršta ir esant tokiai situacijai apie nuosavą verslą čia galvoti nebeverta. Ar tokios pačios nuomonės ji laikosi ir šiandien?
„Šiaulių mieste mažėja gyventojų. Jeigu 1989 m. buvo apie 150 tūkst. gyventojų, tai dabar – 101 tūkst., kadangi praradome ir universitetą, visi šie rodikliai rodo, kad Šiauliams reikalingos investicijos, jog miestas suklestėtų“, – nuo tiesaus atsakymo išsisuko J. Dūdienė.
Pažadėjo padaryti stebuklą
T. Grigalaitis prisistatydamas kalbėjo, kad yra sūnus, vyras, tėvas, direktorius ir atsakingas pilietis. Taip pat pabrėžė, kad nepriklausomai nuo to, paliks įspūdį rinkėjams ar ne, padarys viską, kad jį atsimintumėme.
Ir iš tiesų kandidatas neliko nepastebėtas, nes jo atstovaujama partija yra išsikėlusi tikslą minimalią mėnesio algą padidinti iki 1 tūkst. eurų. Įdomu, kaip jiems tai pavyks įgyvendinti per ketverius kadencijos metus?
„Yra pakankamai žmonių, nežinau tikslaus skaičiaus, 20 ar 30 proc., kurie gauna minimalią mėnesio algą ir jiems iš tų 607 eurų (neatskaičius mokesčių), šiais laikais pragyventi neįmanoma, todėl turi kilti ir minimali mėnesio alga, ir pensija. Tą įmanoma padaryti pritraukiant investicijas“, – aiškino jis.
D. Griškevičius atviravo, kad yra kilęs iš Panevėžio. Prisipažino, kad kažkada Šiauliai jam buvo nemielas miestas. Paprašytas paaiškinti kodėl, patikslino, kad dabar jau yra pakeitęs savo nuomonę: „Kai žaisdavom futbolą ir važiuodavom į varžybas Šiauliuose, tas maršrutas būdavo per tokias teritorijas, kaip Dubijos g., kur iš tiesų to miesto nelabai ir matydavai, todėl kaip ne to miesto gyventojui jis atrodydavo pakankamai pilkas, nematomas, tačiau kai atvykau čia studijuoti, pamačiau kitokį miestą.“
Šiaulių vicemerui teko pasiaiškinti ir dėl labiau intriguojančių praeities poelgių. 2016 m. pabaigoje Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu jis buvo atleistas iš vicemero pareigų. Po kelių mėnesių 2017 m. vasarį Šiaulių apygardos administracinis teismas grąžino jį į buvusias pareigas. Ką jis padarė, kad miestas išvengtų rimtos politinės valdymo krizės?
„Manau, kiekvienas sprendimas turi būti priimamas teisės aktų nustatyta tvarka. Kadangi tuometinė valdžia, kuri ėmėsi politinio perversmo, tą padarė neteisėtais būdais, nesilaikydama įstatymo nuostatų, ką ir įrodė teismas, mano, kaip įstatymų besilaikančio piliečio pareiga ir buvo atstovėti tas pozicijas“, – nė kiek nesutriko D. Griškevičius.
Nuomonės kardinaliai išsiskyrė
A. Pozdniakas nors gimė ir užaugo Kaune, galiausiai emigravo į Šiaulius. Jo nuomone, Lietuvai gyvybiškai svarbu ir būtina nuosekliai įgyvendinti amžiumi patikrintas krikščioniškas vertybes, kurių laikymasis gelbėjo mūsų tautą sunkiausiomis akimirkomis. Po tokių kalbų gali susidaryti nuomonė, kad balsavus už jį vyro ir moters santuokos taps tvirtesnės, o pačios šeimos gausės. Tiesa, tuomet mažiau pasiseks vienalytėms šeimoms, nes kandidatas pasisako prieš tos pačios lyties santuokas.
„Šiuo klausimu mano nuomonė lygiai tokia pati, kaip ir Krikščionių sąjungos“, – savo pažiūrų neslėpė A. Pozdniakas.
Šiuo atžvilgiu liberalesni asmenys gali tikėtis V. Priščepionok pagalbos. Pastarasis yra modernaus liberalizmo šalininkas ir priešingai nei jo konkurentas pasisako už tos pačios lyties santuokas.
Negana to, jis nemato nieko blogo, kai žmonės savo namuose laiko kanapes: „Dabar už kanapių laikymą, gali grėsti penkių metų laisvės atėmimas, manau, tai yra neadekvati bausmė. Jei turėčiau galimybę, balsuočiau už baudų sumažinimą.“
Taip pat prisistatydamas jis pridūrė, kad nekreiptumėme dėmesio į jo pavardę. Nors ji baltarusiška, pats yra lietuvis.
Atskleidė savo pažiūras
J. Talmantas akcentavo, kad partija, kuriai atstovauja, yra pirma ir paskutinė. Teigė, kad pasisako už Lietuvos žmonių teisę gyventi oriai ir patogiai. Tenka pripažinti, kad užmojis tikrai platus, tik ar mūsų šalyje, apskritai tai įmanoma įgyvendinti?
„Lietuvoje įkūrus verslą ir vos tik gavus nors vieną eurą, iš karto reikia skaičiuoti mokesčius. Kitose šalyse taip nėra, todėl siūlau verslui suteikti mokestines atostogas“, – stebuklingą išeitį pasiūlė jis.
J. Sartauskas šiauliečiams daug geriau žinomas. Jis tris kadencijas atlaikė Šiaulių miesto savivaldybės taryboje ir yra buvęs Šiaulių miesto meras. Tik tuomet priklausė Lietuvos socialdemokratų partijai, o dabar, kandidatuodamas į Seimą, perbėgo pas kitus. Paprašytas tai pakomentuoti, jis atsakė, kad tiesiog vienus gerus draugus, pakeitė į kitus gerus draugus: „Partijoje buvo šioks toks perversmas ir, matyt, mano patirtis jiems pasirodė nebereikalinga, bet kitiems pasirodė kitaip, todėl jie ir pakvietė mane.“
V. Simulik, kaip pats prisistatė, yra pabrendęs, bet dar ne senas. Senas ar ne, bet ar žinojote, kad jis pasisako už mirties bausmės grąžinimą?
„Pamąstykime, jeigu tu penkias moteris nukankini, išprievartauji, gabalais supjaustai, kokie stebuklai turi atsitikti, kad tas žmogus pakeistų savo mąstymą. Jis yra ligonis, jį reikia gydyti. Yra priemonės gydymo, bet būna išskirtinių atvejų, kai galima priimti kitokį sprendimą“, – viešai to nepabijojo pasakyti V. Simulik.

Ir šį kartą netrūko norinčių susipažinti su kandidatais.
Autorės nuotr.



