Kilusi pasaulinė pandemija gyventojams parodė, kaip svarbu turėti santaupų, kurios padengtų bent kelių mėnesių pragyvenimo išlaidas. Sustabdžius didelės dalies įmonių veiklą tam, kad sustotų viruso plitimas, pakeitė tai, kaip gyventojai leidžia pinigus bei jų elgseną.

Krenta mokėjimų apimtys
Išanalizavus „Swedbank“ klientų mokėjimų kortelių duomenis pastebėta, kad po dviejų savaičių nuo karantino paskelbimo pradžios mokėjimų apimtys Lietuvoje krito beveik trečdaliu. Didžiausias pokytis − labiausiai karantino paveiktuose sektoriuose.

„Lyginant pirmąsias dvi karantino savaites su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, pastebėta, kad labiausiai mokėjimų kortelėmis apimtys krito apgyvendinimo veiklos (-80 proc.) bei aprangos ir avalynės (-78 proc.) sektoriuose. Kadangi žmonės lieka namuose, mokėjimų apimčių kortelėmis mažėjimą taip pat itin pajuto transporto (-61 proc.) bei kavinių ir restoranų (-58 proc.) veiklos sektoriai“, − komentuoja „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė.

Tiesa, pasak ekonomistės, nors gyventojai ir išleido mažiau, jų vieno mokėjimo krepšelio dydis išaugo – reiškia, kad smulkių apsipirkimų skaičius sumenko.

Remiantis banko duomenimis, kol kas mokėjimų kortelėmis apimčių mažėjimas nepastebėtas tik maisto bei gyvūnų prekių sektoriuose. Čia pirkėjai per pirmas dvi karantino savaites išleido daugiau nei per tą patį laikotarpį prieš metus.

„Nors karantino griežtumo lygis Baltijos šalyse skiriasi, pavyzdžiui, Latvijoje maitinimo įstaigos vis dar veikia, o Estijoje jos buvo uždarytos tik kovo mėnesio pabaigoje, gyventojų išlaidų pokyčiai visose šalyse itin panašūs. Tai indikuoja, kad rekomendacijos gyventojams likti namuose turėjo itin stiprų poveikį ir be priverstinio dalies sektorių uždarymo“, − sako G. Ilekytė.

Naudojasi banko kortelėmis
Vos paskelbus karantiną, grynųjų pinigų išgryninimo operacijos taip pat gerokai sumenko visose Baltijos šalyse. Banko duomenimis, Lietuvoje buvo fiksuotos maždaug penktadaliu mažesnės pinigų išgryninimo operacijų apimtys.

„Pirmiausia tai galima paaiškinti tuo, kad gyventojams buvo rekomenduojama vengti grynųjų pinigų ir naudotis banko kortelėmis. Tam tikros prekybos vietos taip pat atsisakė priimti mokėjimus ne banko kortelėmis. Antra, norint atlikti grynųjų pinigų išgryninimo operacijas, gyventojams reikia išeiti iš namų, o bet kokios nebūtinos kelionės karantino periodu yra nerekomenduotinos“, − sako ekonomistė.

Pasako jos, galiausiai sektoriai, kuriuose dominuoja grynieji pinigai, tai yra, maitinimo, grožio, pramogų įstaigos karantino periodu yra uždarytos. Visi šios priežastys, tikėtina, ir prisidėjo prie žymaus grynųjų pinigų poreikio sumažėjimo.

Daugiau laiko praleidžia namie
Griežtos karantino priemonės keičia ne tik gyventojų apsipirkimo ypatumus, bet ir kasdienę elgseną.

„Praėjusią savaitę internetinės paieškos ir kitų paslaugų tiekimo milžinė „Google“, naudodama anoniminius duomenis, paskelbė apie gyventojų srautų pokyčius daugelyje pasaulio šalių, įskaitant ir Lietuvą. Taip siekiama vyriausybėms padėti įvertinti dėl pandemijos įvestų socialinės distancijos priemonių veiksmingumą“, − sako G. Ilekytė.

Naujausi „Google“ duomenys rodo, kad Lietuvoje prekybos ir laisvalaikio vietų lankymas krito 72 proc., maisto prekių parduotuvių bei vaistinių 38 proc., parkų 28 proc., susisiekimo stočių 63 proc., o darbo vietų – 33 proc.

Tuo tarpu judėjimo laikas, praleistas gyvenamosiose vietose, pakilo šiek tiek daugiau nei dešimtadaliu.

Prioritetą skiria taupymui
Nors gyvenimas karantino sąlygomis dar nesibaigia, šalies gyventojai mano, kad susidariusi situacija jiems jau suteikė finansinių pamokų, rodo atlikta gyventojų apklausa. 72 proc. gyventojų šiandien sako, kad kilusi pasaulinė pandemija jiems parodė, kaip svarbu turėti santaupų, kurios padengtų bent kelių mėnesių pragyvenimo išlaidas. Todėl tikėtina, kad gyventojų taupymo norma artimiausiu metu stipriai išaugs.

„Maždaug pusė šalies gyventojų iš savo santaupų galėtų pragyventi nuo kelių savaičių iki dviejų mėnesių. Todėl dabartinė situacija, kai karantinas bus taikomas ilgiau nei mėnesį, nemažai daliai lietuvių gali tapti sudėtingu finansiniu išbandymu. Bet galima įžvelgti ir kelias šiek tiek šviesesnes šios situacijos puses“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Pirmiausia, pasak J. Cvilikienės, tai neeilinė situacija, dėl kurios ir valdžios institucijos, ir finansų įstaigos yra pasirengusios padėti gyventojams sumažinti finansinį šoką. Pajamų netekę ar žymų jų sumažėjimą patyrę gyventojai iš valstybės gali tikėtis finansinės paramos, o iš finansų įstaigų – pagalbos vykdant savo įsipareigojimus.

„Per šias kelias savaites daugelis gyventojų spėjo įsitikinti finansinės pagalvės reikalingumu. Nepaisant sumažėjusių pajamų ir galimybių taupyti, daugelio namų ūkių taupymo norma turėtų stipriai išaugti. Šią dešimtmečio senumo pamoką ką tik teko pakartoti didžiajai daliai šalies gyventojų“, − komentuoja ekspertė.

Suprato įsipareigojimų svarbą
Tiesa, per pandemiją išmoktos pamokos vien finansų sritimi nesibaigia. Pasak Finansų instituto vadovės, iškart po finansinio imuniteto stiprinimo rikiuojasi fizinės gyventojų sveikatos pamokos. 60 proc. apklaustųjų teigia supratę, kad savo sveikatos ir imuniteto stiprinimui reikia skirti daugiau dėmesio.

Kiek mažiau nei pusė (47 proc.) gyventojų, kaip rodo tyrimas, krizės akivaizdoje sako supratę, kad namuose būtina turėti daugiau maisto ir medikamentų atsargų. Pasak J. Cvilikienės, šiuo atveju svarbu racionaliai pasverti, kokio dydžio atsargų mums tikrai reikia. Visgi jei pilnesnės spintelės produktų mums padės jausti, kad labiau kontroliuojame situaciją ir sumažins stresą, papildoma ryžių pakuotė tikrai nepamaišys.

Kaip atkleidė gyventojų apklausa, gyventojai labiausiai nerimauja dėl to, kaip sumažėjus pajamoms ar esant rizikai gauti mažiau pajamų, jie sugebės sugrąžinti turimus kreditus. Todėl trečdalis apklaustųjų nurodo supratę įsipareigojimų svarbą, kad skolintis reikia labai gerai pasveriant savo galimybes.

„Kas ketvirtas gyventojas (27 proc.) apklausoje nurodė supratęs, kad reikia gyventi šia diena, nes rytojus gali būti ne toks, kokį planuoji. Vis dėlto privalu pastebėti, kad būtent finansų planavimas ir taupymas yra kaip tik tai, kas gali pagelbėti išaušus ne tokiam rytojui, kokio tikėjomės“, – sako Finansų instituto vadovė J. Cvilikienė.

Situacija paveikė beveik visus
„Citadele“ banko Mažmeninės bankininkystės departamento vadovė Indrė Dobrovolskė atkreipia dėmesį, kad nepaprastosios ar krizinės situacijos – tiek ekonominės, tiek epidemiologinės – dažniausiai būna netikėtos, tačiau vienaip ar kitaip paveikia beveik visus Lietuvos žmones. Anot jos, šie patarimai padės išgyventi karantiną: sumažinkite savo išlaidas (net daugiau, negu manote, kad reikia). Sakykite „ne“ viskam, kas nėra maisto produktai, vaistai ar komunalinės paslaugos.

Sudarykite tikslų sąrašą, ko jums prireiks per ateinančias kelias savaites ar mėnesius, ir apskaičiuokite, kiek pinigų teks tam skirti. Jeigu mažiausios jūsų išlaidos viršija numatomas pajamas, sukvieskite šeimos tarybą ir raskite galimus pajamų srautus. Apsvarstykite visas galimybes, pavyzdžiui, pasiskolinti pinigų iš vaikų taupyklės, arba, labiau tikėtina, panaudoti atšauktoms atostogoms kauptas lėšas, įvertinkite numatomas valstybės išmokas, kompensacijas, banko sąskaitoje ir kitur saugomas santaupas.

Be to, dabar turite laiko nuodugniai patikrinti savo ar savo vaikų drabužių spintas ir parduoti daiktus, kurių jums nebereikia. Socialinė žiniasklaida siūlo nepaprastai daug galimybių ką nors parduoti nuotoliniu būdu.

Jeigu turite negrąžintų paskolų ir netekote darbo ar turėjote išeiti nemokamų atostogų, nedelsdami susisiekite su banku ir išsiaiškinkite galimybes atidėti visas ar dalį paskolos įmokų vėlesnei datai.

Eidami apsipirkti, sudarykite pirkinių sąrašą ir griežtai jo laikykitės. Dabar ne laikas pirkti akcines prekes tik todėl, kad „galbūt jos kada nors pravers“. Suplanuokite pirkinius ir apsipirkite kartą per savaitę.

Galbūt atėjo laikas įgyvendinti seną svajonę, kuri tuo pačiu metu galėtų papildyti ir jūsų sąskaitą? Tai gali būti, pavyzdžiui, amatai, rankų darbo atvirukai, internetiniai mankštos namuose kursai ir pan.

Klaidų įmanoma išvengti
Venkite šių dažnų klaidų: jeigu naršote interneto parduotuvėse, norėdami „užmušti laiką“, galite prisipirkti nereikalingų dalykų. Nebandykite atlyginti sau už buvimą namuose. Dažniausi pasiteisinimai: turiu kažkaip pabėgti nuo visuotinio pamišimo; ką man daugiau veikti; jeigu vis tiek neturėsiu pinigų, gal geriau nusipirksiu patikusį daiktą, kad geriau pasijausčiau ir pan.

Nepradėkite vartoti daugiau alkoholio, ypač dabar, kai jo galima užsisakyti į namus.

„Kiekviena sudėtinga situacija yra išbandymas. Ji patikrina mūsų vertybes, gebėjimą greitai ir tinkamai reaguoti į nenumatytas situacijas ir parodo, kaip esame pasirengę. Neabejoju, kad visi mes daugiau ar mažiau sėkmingai išlaikysime šiuos išbandymus ir grįšime į įprastą gyvenimą. Tačiau tik nedaugelis (10–15 proc.) pasinaudos šią patirtimi kaip gyvenimo pamoka ateičiai – tie žmonės iš esmės pakeis savo gyvenimo būdą. Nereikia jaudintis dėl to, kas vyksta aplink mus. Verčiau pasistenkime atrasti, ko galima išmokti iš šios situacijos ar kokiomis naujomis ir tik tokiose situacijose atsirandančiomis galimybėmis galime pasinaudoti. Į tai, kas vyksta, žvelkite ne tik kaip į problemas, bet ir kaip į galimybes“, – sako I. Dobrovolskė.

G. Ilekytė sako, kad karantino priemonės keičia gyventojų apsipirkimo ypatumus.
„Swedbank“ nuotr.

I. Dobrovolskės teigimu kiekviena sudėtinga situacija yra išbandymas.
„Citadele“ nuotr.